Verslas

2021.06.15 21:00

Gleivėti siaubūnai jau puola miestus: kol valdininkai suka galvas, ką daryti, gyventojai tuština pinigines juos naikindami

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.06.15 21:00

Invaziniai šliužai šiemet išplito ne tik kaimuose, bet ir miestuose, gyventojai nuperka daugiau jiems naikinti skirtų priemonių. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius teigė, kad su šia problema reikės išmokti gyventi – šliužų visiškai išnaikinti nepavyks. Aplinkos ministerija pripažino, kad gaunama vis daugiau pranešimų dėl šliužų ir bus svarstoma dėl jų naikinimo prievolės. O kol kas savivaldybės pačios turėtų naikinti šiuos gyvius.

Apgraužė net vazonus

Pavilnyje gyvenanti Dovilė LRT.lt sakė, kad antrą vasarą gyvena šioje vietoje, tačiau šiemet šliužų sode – tikrai gausiau nei pernai.

„Kovojame rinkdami. Kol kas daugiau nieko nenaudojame, nes druska kenkia kai kuriems augalams. Be to, auginu šunis, todėl negaliu naudoti nuodų“, – sakė Dovilė.

Ji pridūrė, kad šliužai apgraužė plastikinius vazonus ir tai kone didžiausias nuostolis.

Šliužų kiaušinėliai įvežti į Lietuvą su sodinukais

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius LRT.lt pasakojo, kad Lietuvoje yra kelios šliužų rūšys, kurios vadinamos invazinėmis. Pavyzdžiui, 5–6 cm dydžio šiltnaminiai šliaužliai, iki 15 cm užaugantys rudieji arionai arba luzitaniniai arionai. Pastarieji, kaip sakė pašnekovas, yra dažniausi, ekologiškai agresyvūs ir išstumia ruduosius arionus.

„Išplito visur, kai kuriose teritorijose apibūdinimas „dažnas“ būtų kuklus. Kai kur jų labai gausu. Invazine rūšimi tampa tada, kada pamatome ekologinį agresyvumą: išstumia kitas rūšis, gausos nereguliuoja pati gamtinė aplinka. Šitos rūšys tampa tokiais kenkėjais, kad specialiai gaminamos jų reguliavimo, naikinimo priemonės“, – pasakojo S. Paltanavičius.

Jis pridūrė, kad šliužai į Lietuvą buvo įvežti. Kaip? Didžiausia tikimybė, kad kiaušinėliai, kurie dedami į žemę, atsivežti su sodinukais iš kitų Europos šalių: gali būti su iš Lenkijos, Ispanijos nupirktais sodinukais ar substratais. Komentuodamas, kodėl šliužai išplito ne tik soduose, bet ir miestuose, S. Paltanavičius pabrėžė, kad reikia žvelgti, kur buvo prekiaujama tiesiai iš užsienio atvežtais sodinukais, gėlėmis.

„Kur yra prekyvietė, iš jos žmonės išvežiojo po visą Lietuvą. Kartu atsivežė 200–300 šliužų kiaušinėlių. Vadinasi, apie 200 šliužų vasaros gale bus labai dideli, o kitąmet puikiausiai dauginsis. Šiandien kaip biologas labai suprantu, kad su šia problema reikės išmokti gyventi. Tai rūšys, kurių visiškai eliminuoti iš mūsų aplinkos jau nepavyks“, – komentavo gamtininkas.

Išplito visur, kai kuriose teritorijose apibūdinimas „dažnas“ būtų kuklus. Kai kur jų labai gausu.

S. Paltanavičius

Kaip kovoti?

Tiesiogiai žmogui šliužai nėra pavojingi, bet kelia diskomfortą. Anot S. Paltanavičiaus, ten, kur jų daug, jie pro plyšius lenda į namus, gali prikristi į vandenį šulinyje ar užkimšti laistymo sistemas. Pagrindinis šliužų taikinys – augalai: jie intensyviai graužia ir gėles, ir daržoves. Gamtininkas įspėja, kad netrukus šliužai pradės dėti kiaušinėlius. Kaip derėtų apsaugoti savo sodą arba daržą?

„Suaugėlių rinkimas gali padėti apsisaugoti, bet to reikėtų imtis visiems kaimynams, o ne vienam žmogui. Mechaninis rinkimas daug duoda, nes tuoj šliužai visą vasarą porcijomis dės kiaušinėlius. Mūsų aplinkoje neturėtų būti jokios senos pernykštės žolės, šabakštynų. Užtenka vieno apleisto, kelerius metus nešienaujamo sklypo sodų bendrijoje. Žinoma, tai šliužų veisykla. Ir iš ten kaimynams jų patenka daug. Aišku, tokią vietą reikėtų nušienauti, sugrėbti žolę ir ją kompostuoti“, – aiškino S. Paltanavičius.

Pašnekovas pridūrė, kad sodininkų parduotuvėse yra įvairių preparatų, pavyzdžiui, iš lėto tirpstančių granulių. Reikėtų tų granulių paberti po žiupsnelį po augalais, kur šliužai ateina maitintis: po gėlėmis arba kur pavėsis, drėgmė. S. Paltanavičius prisiminė, kaip vienam sodininkui pasiteisino duotas patarimas: nušienautą žolę sudėjo į krūveles, kad ne džiūtų, o pradėtų pūti. Šliužai judėjo prie jų, o šalia buvo pabarstyta minėtų granulių.

Internetinėse parduotuvėse šliužus naikinančių preparatų kainos svyruoja nuo 12 iki 14 eurų. Vienos iš jų – sodininkystei ir daržininkystei skirtos parduotuvės „Žalia stotelė“ produkto vadovas Rosvaldas Liučvaitis LRT.lt minėjo, kad šiemet šių priemonių nuperkama 25–30 proc. daugiau nei pernai.

Suaugėlių rinkimas gali padėti apsisaugoti, bet to reikėtų imtis visiems kaimynams, o ne vienam žmogui.

S. Paltanavičius

Vilnius laukia ministerijos žodžio, Kaunas nesiruošia naikinti

Socialiniuose tinkluose taip pat dalijamasi žinia, kad šiemet šliužų yra ne tik kaimiškosiose vietovėse, bet ir miestuose. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius LRT.lt perduotame komentare teigė, kad gaunama pranešimų apie invazinius šliužus sostinėje.

„Tačiau laukiame Aplinkos ministerijos rekomendacijų, kokios priemonės būtų veiksmingiausios užkertant kelią šliužų plitimui. Vos tik sulauksime ministerijos rekomendacijų, kaipmat imsimės veiksmų“, – teigė G. Runovičius.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė LRT.lt minėjo, kad kol kas dar nė vienas gyventojas nesikreipė į Aplinkos apsaugos skyrių dėl luzitaninių arijonų ar kitokių šliužų. Pasak jos, luzitaninių arionų dažniausiai aptinkama soduose ir parkuose. Pastarosiose vietose šliužai telkiasi prie vandens telkinių, kur vešli žolinė augalija, ir įvairiose slėptuvėse, kur nešviečia saulė ir neprasismelkia šaltis. Vis dėlto gausiausia jų populiacija netvarkingose sodybose, kur retai šienaujama žolė, arba sodų vietose, kur pavėsis, daržų pakraščiuose.

„Šių šliužų naikinimas cheminėmis priemonėmis, įvairiais moliukcidais gali labai stipriai pakenkti mūsų lietuviškai bioįvairovei. Grėstų pavojus sunaikinti ir lietuviškuosius didžiuosius arionus, kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, ir kitus ir taip jau nykstančius moliuskus. Tad planų naikinti juos valstybinėje žemėje neturime“, – aiškino R. Savickienė.

Pasak jos, šliužus galima privilioti rauginėmis maistinėmis medžiagomis, o privačių valdų savininkai kenkėjus turėtų surinkti ir mechaniškai sunaikinti.

Aplinkos ministerija: savivaldybėms nereikia atskiro raginimo

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė LRT.lt minėjo, kad luzitaninių arionų keliama problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir daugumoje Europos šalių. Mokslininkai, anot pašnekovės, yra pasiūlę įvairių kovos priemonių, tačiau visapusiškai efektyvaus metodo nėra. Todėl reikia vertinti pavienius atvejus, taikyti metodų kompleksą, be to, būtina įsivertinti galimą neigiamą poveikį aplinkai, ypač naudojant cheminius preparatus.

„Kadangi šie šliužai šalyje išplito pervežant dekoratyvinius augalus kartu su žemėmis, ant augalų, būtina stiprinti dekoratyvinių augalų platinimo vietų kontrolę. Savivaldybės turėtų imtis iniciatyvos kovoje su šiais gyviais be atskiro ministerijos raginimo“, – teigė L. Janulaitienė ir pridūrė, kad ministerija nuolat ragina naikinti invazines rūšis.

Pasak pašnekovės, kiekvienais metais savivaldybėms skiriama lėšų, kurias galima naudoti ir invazinėms rūšims naikinti. Vis dėlto savivaldybės pačios sprendžia, ar imtis tokių veiksmų. Taip pat savivaldybių tarybos gali patvirtinti atskirą tvarką dėl invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo teritorijoje.

„Kai kurios savivaldybės jau yra skyrusios lėšų invaziniams šliužams naikinti: šiais metais Raseinių rajono savivaldybė su Lietuvos entomologų draugijos ir Vilniaus universiteto mokslininkais rengia luzitaninių arionų populiacijos gausos reguliavimo planą, kurį sieks įgyvendinti su partneriais ir mažinti šių gyvių plitimą“, – pasakojo L. Janulaitienė.

Savivaldybės turėtų pačios imtis iniciatyvos kovoje su šiais gyviais be atskiro ministerijos raginimo.

L. Janulaitienė

L. Janulaitienės teigimu, nuo šių metų gegužės įsigaliojęs Laukinės augalijos įstatymas numato, kad Aplinkos ministerija ir (ar) jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos ir valdymo priemonių. Taip pat nustatomi įpareigojimai vandens telkinių ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo, jei šios nurodytos Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše, ir siekiama užtikrinti, kad tokios rūšys neplistų į gretimus sklypus ar vandens telkinius.

„Atsižvelgdama į šią nuostatą, Aplinkos ministerija kartu su Invazinių rūšių kontrolės taryba atrinks, kokias invazines rūšis pirmiausia būtina kontroliuoti, naikinti šalyje. Ministerija apsisprendusi parengti tvarką dėl prievolės visiems naikinti Sosnovskio barščius, tačiau gauname vis daugiau informacijos dėl labai intensyviai plintančių luzitaninių šliužų, todėl bus svarstoma ir dėl šių gyvūnų naikinimo prievolės visiems“, – aiškino L. Janulaitienė.

Plinta ir į gamtą

Ji pridūrė, kad pernai prasidėjo Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas „Invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje“, kurio metu bus ištirtas luzitaninių arionų paplitimas Lietuvoje, sudarytas paplitimo žemėlapis, parengta naikinimo metodika, surengti mokymai visuomenei.

„Preliminariais duomenimis, šie gyvūnai plinta Vilniaus, Kauno, Raseinių ir kitų savivaldybių teritorijose“, – minėjo pašnekovė.

Gamtininkui S. Paltanavičiui nerimą kelia ir faktas, kad šliužai pradeda plisti į gamtinę aplinką.

„Tų rūšių dažniausiai niekas pas mus neėda, nelesa – jų nėra ekologinėje mitybos grandinėje. Gleivių apsauginis sluoksnis yra toks, kad viskas prilips. Jos dar skirtos apsisaugoti nuo išdžiūvimo, nuo sausros, bet gyvūnams tai yra kaip kliuvinys: limpa ir neėda. Be to, gal ir biochemiškai atstumia. Gamtoje klaidų niekas nedaro: jeigu kas nors svetimas ir neatpažįstamas, tai ir neima niekas“, – aiškino S. Paltanavičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.