Verslas

2021.06.15 05:30

Ministrė pažadėjo, ekspertai įvertino: 2024 m. vidutinė pensija gali siekti 550 eurų, bet pensininkų iš skurdo tai neištrauks

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.06.15 05:30

550 eurų siekianti vidutinė pensija turintiesiems būtinąjį darbo stažą – tokį tikslą užsibrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Jos teigimu, tai realybe turėtų tapti jau po trejų metų – 2024-aisiais. LRT.lt kalbinti ekspertai sutinka – ministrės išsikeltas tikslas realus, tačiau mini ir kitą tokio pažado pusę – nors dabar šis skaičius ir atrodo gana didelis, po trejų metų tokie pinigai gali turėti visai kitą vertę.

Kaip LRT.lt teigia ekonomistas Romas Lazutka, pasiekti ministrės užsibrėžtą tikslą įmanoma, jeigu ir toliau išsilaikys toks pensijų augimas, koks fiksuotas pastaruosius kelerius metus.

„Tai įmanoma. Dabar atrodo, kad tai didelis augimas, apie 100 eurų, bet jeigu per tuos keletą metų pensijos kasmet augs po 8 proc., jos ir pasieks tokį lygį. Iki šiol pensijos kasmet augo maždaug 8–10 proc.“, – sako R. Lazutka.

Jis atkreipia dėmesį, kad augimas buvo nulemtas atlyginimų augimo, pagal kuriuos ir atliekamas pensijų indeksavimas. Dėl šios priežasties, teigia R. Lazutka, užsibrėžtas tikslas yra realistiškas, jeigu viskas ir toliau klostysis taip pat, kaip iki šiol.

„Žinoma, ateities tiksliai nuspėti niekas negali, dabar daug kalbama apie infliaciją, gali prasidėti kokia nors hiperinfliacija ir su tuo gali būti susijęs naujas ekonomikos smukimas, bet tai būtų pasaulinio masto dalykai, kurie ateitų į Lietuvą, ir apie tai dabar negalime nieko pasakyti. Darant prielaidą, kad viskas bus taip, kaip buvo, ministrė pasakė realistišką dalyką“, – daro išvadą R. Lazutka.

T. Medaiskis: galbūt galima prognozuoti, kad tai ne tokia įspūdinga suma

Ekonomistas Teodoras Medaiskis taip pat teigia, kad tikslas realus, tačiau atkreipia dėmesį, jog 2024 metais 550 eurų vidutinė pensija gali nebeatrodyti tokia įspūdinga.

„Manau, tai gana realus vertinimas, tačiau nesu tikras, kad už tuos 550 eurų bus galima nusipirkti tiek pat, kiek dabar už 440 eurų. Tai priklausys nuo šalies ekonominės raidos, infliacijos lygio. Todėl galbūt tas skaičius dabar atrodo įspūdingai, bet laukiame galbūt kainų didėjimo, galbūt galima prognozuoti, kad tai bus ne tokia įspūdinga suma“, – teigia T. Medaiskis.

Taip teigia ir finansų ekspertė, ISM universiteto daktarė Asta Klimavičienė: „Pažadą dėl 550 eurų vidutinės pensijos 2024 metais įgyvendinti realu. Pensijų indeksavimas pradėtas jau prieš kelerius metus. Ši priemonė leidžia užtikrinti, kad augančios kainos nesuvalgytų pensininkų perkamosios galios.“

Vis dėlto ji priduria mananti, kad neužtenka orientuotis į vieną konkretų skaičių. Kaip nurodė ekspertė, siekiant mažinti skurdą, svarbu dėmesį atkreipti ne tiek į vidutinę, kiek į mažiausią pensiją.

„Siekiant mažinti skurdą aktualu ne tiek vidutinė, kiek mažiausia pensija. Turintiems būtinąjį stažą ji susieta su minimalių vartojimo poreikių dydžiu. Šiuo metu tai 260 eurų. Diskutuojant apie pensijų didinimą reikėtų akcentuoti ne tik vidutinę pensiją, bet ir šią apatinę ribą. Vertinant tai, ar pensija yra pakankama, absoliutus skaičius nėra tinkamas“, – tvirtina A. Klimavičienė.

Siūlo atkreipti dėmesį į pensijų ir prieš tai gautos algos santykį

Anot A. Klimavičienės, paprastai siūloma sekti pakeičiamumo rodiklį – koks yra santykinis dydis tarp gaunamos pensijos ir buvusių pajamų.

„EBPO duomenimis, Lietuvoje šis rodiklis yra vidutiniškai apie trečdalis, o ES vidurkis viršija 60 proc. Latvių ir estų pensijos siekia vidutiniškai pusę buvusio atlyginimo. Tokį rodiklį Lietuvoje siekia tik pensininkai, kurių atlyginimai buvo mažesni nei vidurkis. O daugiau uždirbantiems lietuviams išėjimas į pensiją yra finansiškai skausmingesnis nei mūsų kaimynams. Demografiniai pokyčiai neleidžia tikėtis, kad „Sodra“ galės užtikrinti pakankamas pensijas visiems“, – sako A. Klimavičienė.

R. Lazutka taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad per trejus metus augs ne tik pensijos, bet ir darbo užmokestis, kainos, todėl pensijos ir toliau gali išlikti žemo lygio. Vertinant vidutinę pensiją, atkreipia dėmesį R. Lazutka, ji sudaro apie 42 proc. vidutinės iki pensijos gautos algos, todėl, jeigu augs ir pensijos, ir darbo užmokestis, situacija nepasikeis.

„Ar tai yra daug, ar to pakanka, tai nėra ypač daug, nes, kaip minėjau, algos irgi augs ir tas santykis, tarkim, tarp pensijos ir atlyginimo, matyt, labai daug nepasikeis. (...) Kitas rodiklis – skurdo lygis. Skurdo lygis yra procentas žmonių, kurie skursta. Tai priklauso nuo skurdo ribos, ką mes laikome skurstančiaisiais. Jau ilgoką laiką Lietuvoje skurdo riba vienam asmeniui ir vidutinės pensijos dydis yra labai artimi. Būna metų, kai pensija šiek tiek viršija skurdo ribą. Būna, kai pensijos yra šiek tiek mažesnės nei skurdo riba“, – teigia R. Lazutka.

Dabar vidutinė pensija mažesnė nei santykinio skurdo riba 2019 metais

R. Lazutka daro prielaidą, kad net ir pasiekus ministrės minimą 550 eurų vidutinę pensiją ji vis tiek bus žemiau ar netoli skurdo ribos.

„Problema ta, kad apie skurdo ribą mes sužinome šiek tiek vėliau, nes ji nustatoma duomenis renkant Statistikos departamentui, juos apdorojant. Todėl praeina apie pusantrų metų, kol tie duomenys paskelbiami, jie tokie vėluojantys. Bet, 2019 metų pajamų duomenimis, Lietuvoje skurdo riba siekė 445 eurus. Tada pensijos buvo dar mažesnės ir dabar jos yra mažesnės nei 2019 metais skurdo riba“, – atkreipia dėmesį R. Lazutka.

Kadangi skurdo riba auga, augant gyventojų darbo užmokesčiui, net ir padidėjusios pensijos gali būti arti ar žemiau skurdo ribos: „Jeigu pensijos kasmet augs vidutiniškai po 8 proc., tai yra reikšminga, bet vadinamojo proveržio nelabai būtų, nes pati skurdo riba irgi augs, dirbančių gyventojų pajamos augs. Lietuvoje senatvė vis tiek bus identifikuojama, siejama su skurdu, kaip ir dabar. Taip yra jau daug metų.“

R. Lazutkos teigimu, Vakarų Europoje vyresnio amžiaus gyventojai skursta vidutiniškai rečiau nei Lietuvos gyventojai. Jis mini ir statistinius duomenis: Lietuvoje gyventojų vidutinis skurdo lygis siekia 20–22 proc., kai, vertinant pensininkų situaciją, šis rodiklis siekia 35–40 proc.

„Daug dažniau skursta pensininkai. Tai žmonės mato plika akimi, eidami į pasilinksminimo vietas. Nebūtinai turiu omenyje skirtas jaunimui. Tarkime, kavinėse, restoranuose ar pramogaujant prie jūros galima pastebėti, kad vyresnio amžiaus žmonių yra gerokai mažiau. Kas keliauja Vakaruose, pastebi, kad ten kavinukėse vasarą sėdi daug daugiau pagyvenusių žmonių. Tai statistika taip pat parodo. Pensijų augimas, koks yra numatomas, žinoma, yra sveikintinas. Gerai, reikia stengtis, kad bent toks būtų, bet struktūrinio pasikeitimo nebus“, – apibendrina R. Lazutka.

Pensininkų padėtis blogėti neturėtų, bet gali ir nepagerėti

T. Medaiskis taip pat atkreipia dėmesį, kad pensininkų skurdo toks pensijų didėjimas gali ir nesumažinti, nes galiausiai santykinė skurdo riba priklauso nuo gyventojų darbo užmokesčio, ekonominės šalies situacijos ir kitų aspektų.

„Dabar sunku pasakyti. Jeigu pensijos ne atsiliks, o lenks šalies gyventojų pajamas, namų ūkių pajamas, tai santykinis skurdo lygis mažės. Jeigu su pensijomis bus atsilikta nuo namų ūkių pajamų augimo, uždarbio augimo, tokiu atveju [skurdo lygis] gali net ir padidėti.

Manau, dabar vykdoma tokia pensijų politika, kad pensijos tikrai neturėtų atsilikti nuo namų ūkių pajamų augimo, uždarbio augimo. Dėl to santykinio skurdo lygio situacija gali ir pagerėti. Juo labiau kad dalis lėšų skiriama kaip tik mažiausiai gaunantiesiems. Kad situacija pablogės, nemanau, bet kad ji smarkiai pagerėtų... Tai priklausys nuo politikos, lenktynių tarp pensijų ir darbo užmokesčio“, – komentuoja T. Medaiskis.

Vis dėlto jis ragina atkreipti dėmesį ne tik į santykinį, bet ir absoliutaus skurdo rodiklį. Jo teigimu, pastaraisiais metais Lietuvoje susidarydavo paradoksali situacija, kai, vertinant pagal santykinio skurdo rodiklį, labiausiai skursta pensininkai, tačiau, vertinant pagal absoliutaus skurdo rodiklį, pensininkai yra mažiausiai skurstantys.

„Tų ribų irgi reikėtų neabsoliutinti. Iš tikrųjų, jeigu imtume tam tikrą minimalų krepšelį, kurį laikytume absoliučia skurdo riba, kaip tik kitos gyventojų grupės atsiduria dar blogesnėje padėtyje nei pensininkai. Bet, jeigu imtume santykinį lygį, blogiausioje padėtyje yra tie 65-erių ir vyresni žmonės“, – sako T. Medaiskis.

R. Lazutka: dabartiniai 30-mečiai irgi bus pensininkais

R. Lazutka į situaciją siūlo žiūrėti kompleksiškiau ir matyti ne tik pensininkus – žmonės, kurie šiuo metu dar nėra pensijoje, kada nors į ją vis tiek išeis ir taps pensininkais.

„Mes paprastai žiūrime kaip į fotografiją, bet reikia turėti galvoje, kad gyvenimas yra ne fotografija, o filmas ir patys žmonės, kurie dabar yra 30-mečiai, bus 50-mečiai ir 70-mečiai, jie irgi pasieks tą pensinio amžiaus ribą. Dabar pensininkais jau tampa tie žmonės, kurie Sąjūdžio ar nepriklausomybės skelbimo metais buvo gana jauni. Įvairiai jų gyvenimas susiklostė, bet jie dirbdami, uždirbdami pajamas gyvena geriau. Kai sulaukia pensijos, jų pajamos iškart labai smarkiai krinta“, – akcentuoja R. Lazutka.

Jis pateikia pavyzdį: jeigu sulaukus pensijos ji sudaro kiek daugiau nei 40 proc. prieš tai gautų pajamų, tai tūkstantį eurų uždirbęs gyventojas, tapęs pensininku, gauna šiek tiek daugiau nei 400 eurų siekiančią pensiją.

„Tai yra labai staigus smukimas. Todėl, kaip minėjau, senatvė Lietuvoje siejama su skurdu, su labai kukliu pragyvenimu, su materialinio gyvenimo suvaržymu. Toms problemoms, kurios dabar yra, tiek dėl ekonomikos sėkmingos raidos, tiek dėl atlyginimo augimo, [...] vis tiek tai [numatytas pensijos didinimas – LRT.lt] yra per mažas. Reikėtų dar radikalesnio pensijų didinimo“, – įsitikinęs R. Lazutka.

Ministerija: pensijos pralenks infliaciją

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė, komentuodama ministrės iškeltą tikslą, teigia, kad socialinio draudimo pensijų augimas pastaraisiais metais gerokai viršija infliacijos rodiklius. Kitaip tariant, pensijos šalyje auga sparčiau nei kainos.

„Nuo 2018 metų, kai pensijos pradėtos indeksuoti pagal darbo užmokesčio augimo tempą, kasmet pensijos augo nuo 6,94 proc. (2018 metais) iki 9,58 proc. (2021 metais). Pensijų didėjimas pastaraisiais metais gerokai lenkia infliacijos lygį.

Remiantis 2021 metų kovą paskelbtu ekonominės raidos scenarijumi, 2022-aisiais pensijos galėtų būti indeksuojamos apie 7,5 proc., panašus (apie 6–7 proc. kasmet) augimas galėtų išsilaikyti ir per ateinančius trejus metus. Šis augimas, net ir be papildomų priemonių, viršytų infliacijos rodiklius“, – LRT.lt nurodo I. Baškutė.

Ji priduria – birželio viduryje Finansų ministerija atnaujins ekonomikos prognozes šiems ir artimiausiems trejiems metams, o tai koreguos ir pensijų indeksavimo scenarijus. Vis dėlto, tvirtina I. Buškutė, pastarosios tendencijos leidžia tikėtis, kad prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas neturėtų būti prastesnis, negu planuota šių metų kovo mėnesį.

„Vyriausybė siekia, kad socialinio draudimo pensijos augtų dar sparčiau, negu tai numato galiojanti pensijų indeksavimo formulė. O tai reiškia, kad atotrūkis tarp infliacijos ir pensijų augimo tempo dar labiau didės, tai yra pensijų didėjimas ir toliau viršys infliaciją. Šiuo metu atliekami skaičiavimai ir modeliuojami galimi pensijų indeksavimo pakeitimo scenarijai, kurie leistų šį tikslą pasiekti. Galutiniai sprendimai bus priimami rudenį kartu su biudžetais“, – sako I. Buškutė.

Ji taip pat priduria, kad nuo liepos bus pradėtos mokėti ir išmokos vienišiems senjorams.

Vidutinė pensija per trejus metus padidėtų daugiau kaip 100 eurų

LRT.lt primena, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė tikslą, jog vidutinė pensija sukaupusiesiems būtinąjį stažą siektų 550 eurų, įvardijo birželio pradžioje.

„Pensijų indeksavimas, manome, bus prioritetinis darbas, artimiausias darbas, kurį svarstysime. Dabar „Sodra“ kaip tik daro skaičiavimus. Manome, kad perviršis, kurį kaups „Sodra“, (...) ir toliau turėtų būti kreipiamas ne į rezervą, o į spartesnį pensijų indeksavimą“, – spaudos konferencijoje tuomet komentavo M. Navickienė.

Konkretūs siūlymai dėl spartesnio pensijų indeksavimo Seimui, anot M. Navickienės, turėtų būti pateikti rudenį.

Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2021 metų balandžio mėnesį siekė 413,85 euro. Turint būtinąjį socialinio draudimo stažą – 440,82 euro.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.