Verslas

2021.06.14 16:33

Tarptautinis valiutos fondas: sąlygos Lietuvos ekonomikai augti – palankios, tačiau tai gali lemti didesnę infliaciją

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.06.14 16:33

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais augs 4,4 proc. Vis dėlto tai gali kelti disbalanso susidarymo ir augančios infliacijos riziką, nurodė TVF.

Dėl šios priežasties itin svarbu tikslingai panaudoti valstybės paramą ir laiku pritaikyti reikiamas priemones, užtikrinant tvarią ekonomikos ir finansų sistemos raidą, pabrėžė TVF.

Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, TVF vertinimas, kalbant apie ekonominę padėtį šalyje, iš esmės sutampa su Lietuvos banku. „Vidutiniu laikotarpiu augimas gali būti ir spartesnis“, – pridūrė jis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė taip pat pastebėjo, kad matomas spartesnis, nei prognozuota, ekonomikos atsigavimas.

„Natūralu, kad turime peržiūrėti fiskalinės politikos priemones, taikomas šiuo laikotarpiu, [...] ir atsižvelgti į sektorius, kurie yra labiausiai nukentėję“, – pridūrė ji.

Ekonomikos smukimas – vienas mažiausių euro zonoje

Pastaruoju metu Lietuvoje nuotoliniu būdu dirbusios TVF misijos išvadose pabrėžiama, kad pernykštis Lietuvos ekonomikos smukimas, sudaręs 0,8 proc., buvo tarp švelniausių euro zonoje, kurios šalių ekonomika vidutiniškai traukėsi 6,7 proc., o jau šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika vėl demonstravo augimą (1,2 proc.), nepaisant vis dar galiojusių karantino suvaržymų.

Kaip jau buvo minėta, TVF pagerino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę šiems metams. Manoma, kad ekonomika augs 4,4 proc. Tai turėtų lemti stipri privataus sektoriaus finansinė padėtis, išsisklaidantis neapibrėžtumas bei didėjanti vidaus ir išorės paklausa.

Nurodoma, kad prie ekonomikos augimo stipriai prisidės ir eksportas, šiemet, anot TVF, didėsiantis 4,6 proc. Nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 6,7 proc.

„Džiaugdamiesi sparčiu ekonomikos atsigavimu, turime akylai stebėti už horizonto kylančias rizikas. Sprendimų priėmėjų tikslas turėtų būti ne kuo spartesnis, bet kuo tvaresnis augimas“, – sakė G. Šimkus.

G. Skaistė taip pat tvirtino, kad įsibėgėjant masiniam vakcinavimui ir laisvėjant ūkinės veiklos ribojimams ekonomikos augimas stiprėja.

„Šiame kontekste turime tiek iš naujo įvertinti tolesnę fiskalinės politikos trajektoriją, tiek užtikrinti taikomų paramos priemonių tikslingumą“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

TVF prognozuoja, kad infliacija Lietuvoje šiemet gali siekti 3,2 proc. (ankstesnė prognozė – 1,5 proc.), o kitais metais sumažės iki 2,8 proc. Tačiau perspėjama, kad vidutiniu laikotarpiu ekonomikos augimas gali būti spartesnis, nei prognozuojama, o tai reikštų ir padidėjusią infliaciją. Jei išsipildytų toks scenarijus, prireiktų proaktyvaus anticiklinės ekonominės politikos atsako.

„Atsigavimo tempas spartėja, o pandemijos sukelta krizė greičiausiai turės tik minimalių ilgalaikių neigiamų pasekmių ekonomikos potencialui. Dėl to valstybės parama turėtų būti teikiama kuo tikslingiau ir pirmiausia skiriama atskiroms gyvybingoms įmonėms, veikiančioms nuo pandemijos labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose, kuriems vis dar taikomi suvaržymai.

Šiuo atžvilgiu, atsigavimui stiprėjant, plačių valstybės paramos priemonių, skirtų ištisiems sektoriams, nereikės ir jų reikėtų vengti“, – pabrėžė TVF misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia.

BVP augimo prognozę didina iki 5,1 proc

LRT.lt primena, kad pirmadienį Lietuvos bankas (LB), įvertinęs gerus šių metų pirmojo ketvirčio ekonomikos rodiklius, paskelbė 2021 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę didinantis iki 5,1 proc. Kovo mėnesį centrinis bankas prognozavo, kad šalies ekonomikos augimas šiemet bus 2,9 proc. Lietuvos banko skaičiavimu, kitais metais Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės iki 4,1 proc.

Vertindamas Lietuvos eksporto prognozes, Lietuvos bankas nurodė, kad šiemet jis turėtų augti 8,2 proc., o 2022 metais – 5,9 proc. Importas turėtų siekti 11,4 proc. ir 7,9 proc.

Lietuvos banko skaičiavimu, valdžios sektoriaus vartojimas šiemet turėtų ūgtelėti 0,3 proc., o kitąmet išlikti toks pats. Tuo metu privatus vartojimas šiemet turėtų augti 6,2 proc., o 2022 metais – 6,5 proc. Investicijos turėtų augti 8,5 proc. ir 5,5 proc.

Pernai 8,5 proc. siekęs nedarbo lygis šiais metais turėtų sumažėti iki 7,1 proc., 2022-aisiais – iki 6,6 proc. Darbo užmokesčio augimas atitinkamai turėtų siekti 7 proc. ir 5,9 proc.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.