Verslas

2021.06.14 10:20

Lietuvos bankas: šalies ekonomika jau grįžo į priešpandeminį lygį, šiemet BVP augs iki 5,1 proc.

atnaujinta 11.34
Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.06.14 10:20

Pristatydamas tolimesnes šalies ekonomikos perspektyvas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus nurodė, kad net ir griežto karantino sąlygomis Lietuvos ūkis augo 1,2 proc., o laisvinami karantino ribojimai ir antrąjį metų ketvirtį leidžia tikėtis ir tolesnio ekonomikos klestėjimo.

Atsižvelgdamas į teigiamus šių metų pirmojo ketvirčio rodiklius, 2021 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę Lietuvos bankas padidino iki 5,1 proc.

„Geresni nei tikėtasi Lietuvos bendrojo vidaus produkto duomenys pirmąjį ketvirtį, kurio metu buvo taikoma daug ekonominės veiklos apribojimų, leidžia tikėtis gerokai spartesnio ekonomikos augimo ir toliau“, – pažymėjo G. Šimkus.

Pirmadienį vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje G. Šimkus apžvelgė šalies ekonomikos padėtį, pristatė naujausias makroekonomines prognozes, įvardijo svarbiausias rizikas finansų sistemai, pateikė finansų sistemos atsparumo vertinimo rezultatus ir įvertinp padėtį nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.

Prognozuoja geresnius rodiklius

Vertindamas Lietuvos eksporto prognozes, Lietuvos bankas nurodė, kad šiemet jis turėtų augti 8,2 proc., o 2022 metais – 5,9 proc. Importas turėtų siekti 11,4 proc. ir 7,9 proc.

Lietuvos banko skaičiavimu, valdžios sektoriaus vartojimas šiemet turėtų ūgtelėti 0,3 proc., o kitąmet išlikti toks pats. Tuo metu privatus vartojimas šiemet turėtų augti 6,2 proc., o 2022 metais – 6,5 proc. Investicijos turėtų augti 8,5 proc. ir 5,5 proc.

Pernai 8,5 proc. siekęs nedarbo lygis, šiais metais turėtų sumažėti iki 7,1 proc., 2022 m. – iki 6,6 proc. Vertinant darbo užmokesčio augimą, jis atitinkamai turėtų siekti 7 proc. ir 5,9 proc.

Lietuvos banko valdybos pirmininko teigimu, Lietuvos ekonomika yra viena iš pirmųjų sugrįžusių į augimo kelią ir į priešpandeminį lygį.

„Toks spartus atsigavimas euro zonoje yra bene išskirtinis. Geriau sekėsi tik Airijai. [...] Lietuvos ekonomika jau grįžo į priešpandeminį lygį. [...] Paskutiniosiomis savaitėmis sparčiai mažėjantis naujų COVID-19 atvejų skaičius nuteikia optimistiškai, o laisvinami karantino ribojimai leidžia tikėtis ir tolesnio ekonomikos augimo ir antrąjį metų ketvirtį“, – nurodė jis.

2021 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, lyginant su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, Lietuvos ūkis neprarado augimo pagreičio ir griežto karantino sąlygomis, sakė G. Šimkus.

„Net ir griežto karantino sąlygomis [Lietuvos ūkis] augo 1,2 proc. Šiame kontekste verta prisiminti, kad praėjusiais metais Lietuvos ekonomika sumažėjo 0,8 proc. 2020 m. raidai arba tokiam nedideliam sumažėjimui teigiamą įtaką darė valstybės parama, tai, kad pirmoji COVID-19 banga buvo palyginus nedidelė, sėkmingai pasirodė Lietuvos eksportuotojai, o mūsų ekonomikas priklausomybė santykinai maža nuo labiausiai paveiktų ekonominių veiklų, tokių kaip apgyvendinimas, maitinimo paslaugos, meninė, pramoginė, poilsio organizavimo veiklos ir pan.“, – kalbėjo G. Šimkus.

Lietuvos banko valdybos pirmininko teigimu, atsigaunant vidaus paklausai, o įmonėms vėl pradėjus didinti atsargas, atsigavo tarpinio ir galutinio prekių importas ir tai dengė eksportą.

„Labiausiai prie ekonomikos augimo pirmąjį šių metų ketvirtį prisidėjo stiprios vidaus investicijos ir vartojimo augimos. Vertinant pagal sektorius stipriausiai pasirodė pramonė“, – akcentavo G. Šimkus.

Apžvelgdamas šalies eksportą, G. Šimkus pabrėžė, kad 2020 m. prie Lietuvos prekių eskporto daug prisidėjo chemijos pramonės, reagentų gamyba ir žemės ūkio produktų eksportas.

„2021 m. pirmąjį ketvirtį lietuviškos kilmės eksporto metinis augimas siekė 13,3 proc. [...] Pirmąjį ketvirtį reagentų indėlis ir toliau liko svarus. Verta atkreipti [dėmesį] ir į kitų prekių kategorija: [...] augimu išsiskiria baldai, jų dalys, medienos gaminiai – jų paklausa pandemijos laikotarpiu taip pat reikšmingai išaugo.

Neigiamas žemės ūkio ir maisto produktų eksporto poveikis susijęs su grūdų eksporto sezoniškumu ir bazės efektu, t.y., stiprus praėjusių metų derlius buvo eksportuojamas ir 2021 m. pirmąjį ketvirtį bei sumažėjusiomis tabako ir jo gaminių eksporto apimtimis“, – sakė G. Šimkus.

Akcentavo padidėjusią infliaciją

Vertindamas kainas ir infliaciją, Lietuvos banko valdybos pirmininkas teigė, kad, atsigaunant tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikai, infliacija nuo metų pradžios yra kiek padidėjusi.

„Ji [infliacija] taip pat, kaip ir ekonomika, grįžo į priešpandeminį lygį. Gegužės mėnesį infliacija Lietuvoje sudarė 3,5 proc. Jos padidėjimui įtakos turėjo tiek bazės efektas, tiek laikini veiksniai, tokie kaip pasaulyje susiformavę atskirų prekių tiekimo trikdžiai, veiklos ribojimo laikotarpiu susikaupusi kai kurių prekių ir paslaugų paklausa, taip pat sparčiai augančios žaliavų kainos“, – vardijo G. Šimkus.

Didžiausią įtaką infliacijos augimui, anot Lietuvos banko valdybos pirmininko, turi degalų kainos, nulemtos naftos kainų raidos. Anot Lietuvos banko, suderinta vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 2,2 proc., o 2022 metais – 2,1 proc.

„Padidėjimas sietinas su naftos kainomis, kurias didina atsigaunanti pasaulio ekonomika ir gerėjantys lūkesčiai dėl jos raidos. Taip pat greičiau nei tikėtasi atsigavus pasaulinei gamybai susiformavę tiekimo trikdžiai ir spaudimas žaliavų kainoms turės įtakos ir pramonės prekių kainoms, kurios augs kiek sparčiau“, – atkreipė dėmesį G. Šimkus.

Įvardijo galimas rizikas

Nors Lietuvos ekonomikos perspektyvos piešiamos šviesiomis spalvomis, Lietuvos bankas ragina išlikti budriems dėl augančio biudžeto deficito ir valstybės skolos.

„Pandemijos pasekmių švelninimo priemonės labiausiai nukentėjusiesiems tebėra svarbios, tačiau jau dabar turime atlikti namų darbus, kad parama būtų ne „pravalgyta“, o efektyviai investuota, taip prisidedant prie tvaraus ilgalaikio ekonomikos augimo pasibaigus pandemijai“, – pastebėjo G. Šimkus.

Anot G. Šimkaus, bankrotų banga pasibaigus valstybės pagalbai, ypač paveiktuose sektoriuose, yra išties tikėtina.

„2020 m. įmonių bankrotų skaičius buvo dvigubai mažesnis nei 2019 m. Net 2021 m. bankrotų skaičiaus mažėjimo tendencija tęsėsi, kas yra prieš intuiciją, turint omenyje, kad gyvename krizės, ekonomikos sulėtėjimo, sumažėjimo laikotarpyje. [...]

Bankrotų lygis gali bent trumpuoju laikotarpiu atsistatyti į ankstesnį lygį, o nemažą dalį tos bangos gali sudaryti su paslaugų sektoriumi susijusių įmonių bankrotai. Tada galėtų padidėti ir namų ūkių kredito rizika, nes dalis darbuotojų prarastų darbą“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Pasak jo, rizikų kelia ir įkaitusi NT rinka. G. Šimkaus aiškinimu, intertiška būsto paklausa gali lemti paklausos ir pasiūlos disbalansą bei netvarų kainų augimą.

„Gyventoju susidomėjimas NT šiuo metu yra istoriškai didelis ir greičiausiai augantys gyventojų indeliai leidžia taip pat greičiau sukaupti būsto įsigijimui. Tai iš esmės perkelia paklausą iš ateities į dabartį. Taip pat matome, kad auga investicinių būsto sandorių dalis, apie penktadalis visų būstų yra nuperkama kaip investicija, o prie paklausos augimo prisideda ir fundamentalūs veiksniai, kaip sparčiai augę atlyginimai“, – pažymėjo jis.

Anot jo, tarp priemonių, galinčių mažinti rizikas NT rinkoje, yra pirminėje rinkoje sudaromų preliminarių sutarčių registravimas, NT mokesčio sąrangos peržiūra. Jeigu situacija nesikeistų, Lietuvos bankas svarstytų taikyti sektorinį sisteminės rizikos rezervą būsto paskolų portfeliui.

Kaip anksčiau skelbė Statistikos departamentas, naujos statybos butai daugiabučiuose namuose per metus pabrango 11 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 10,2 proc., senesnės statybos – atitinkamai 12 proc. ir 14,9 proc.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.