Verslas

2021.06.22 19:30

Juokais išsakyta socialinio verslo idėja virto realybe: senelių globos namai Nasrėnuose netrukus atvers duris

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.06.22 19:30

Jau greitai gyvenimui bus prikelti senieji Nasrėnų senelių globos namai, kuriuose kelerius metus nebuvo nė gyvos dvasios. Gaivinti užmirštą, tačiau gražioje vietoje, toliau nuo didmiesčių triukšmo esantį objektą ėmėsi Kūlupėnų bendruomenės centras „Kūlupėnai“ ir jo vadovė Jūratė Mačernienė. Šiandien projektui esant jau finišo tiesiojoje J. Mačernienė atvira – ji pati nesitikėjo, kad toks projektas galėtų būti įgyvendintas, tad idėją bendraminčiams buvo pasakiusi labiau kaip juoką.

Jau trečius metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai vasarą iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Šių įdomių kelionių metu atrandami unikalūs žmonės ir išskirtinės jų istorijos, kūrybiški verslai ir aukštyn kojomis apversti gyvenimai, įspūdingi muziejai ir gamtos perlai. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais LRT.lt portale! Žinote vietą ar žmones, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt!

M. Valančiaus gimtinėje gyvenimui prikels senelių namus

Nuo 2018-ųjų tušti stovėję senieji Nasrėnų senelių globos namai šiuo metu kvepia dažais ir čia labai aiškiai juntamos įkurtuvių nuotaikos. Jau rugsėjį čia, Motiejaus Valančiaus ąžuolyno pašonėje, turėtų pradėti veikti bendruomeniniai senelių globos namai. Darbų sutartis su rangovais pasirašyta praėjusių metų rugsėjo 4 dieną, o projektas turi būti įgyvendintas per metus, tad didžioji dalis darbo jau padaryta.

Rekonstruoti buvusius Nasrėnų senelių globos namus ir apgyvendinti juose senjorus, suteikiant globos paslaugas, sumanė Kūlupėnų bendruomenės centras „Kūlupėnai“ ir jo vadovė J. Mačernienė.

„Iki pat 2018 metų rugsėjo vadovavo kunigai. Daugiausia čia buvo žmonės iš Mažeikių, Plungės, Rietavo. Buvo ir slaugomų, bet ir tokių, kurie neturi namų ar vaikų“, – pasakojo J. Mačernienė.

Čia veikę senelių namai duris užvėrė 2018 metais. Tuomet miestelyje sklido kalbos, kad veikla stabdoma dėl to, jog stinga lėšų tokioms įstaigoms būtinam keltuvui įrengti. Tiesa, buvo ir tokių kalbų, kad ši priežastis nėra esminė, tad tikruosius motyvus žino tik tuomečiai objekto vadovai.

Galimybę atgaivinti objektą įvardijo kaip pokštą

Iki praėjusių metų Nasrėnų senelių namai stovėjo laukdami nežinia ko – M. Valančiaus gimtinėje esančio pastato ateitis buvo pakibusi ore.

„Negaliu sakyti, kad man gimė ta mintis, tik turėčiau pripažinti, kad ta mintis buvo paleista juoko forma, šiaip sau. Įdomiausia, kad paleidusi tą mintį po dviejų mėnesių buvau pakviesta į savivaldybę ir tai buvo pateikta kaip tikra mintis. Mes juokavome su bendruomenės nariais, kad štai yra Nasrėnuose namai uždaryti, niekas ten nieko neveikia – privatizuokime, padarysime vaikų ir senelių darželį, turėsime darbo. Tiesiog ore tokia idėja pakibo ir pasirodė, kad ji įmanoma“, – dabar su šypsena apie projekto idėjos užuomazgas pasakoja J. Mačernienė.

Idėjų, kad bendruomenės turėtų perimti kai kurias savivaldybių teikiamas paslaugas, pašnekovė pasakojo girdėjusi per įvairius mokymus, kuriuose tekdavo dalyvauti. Vis dėlto J. Mačernienė prisipažįsta maniusi, kad įgyvendinti tokius dalykus neįmanoma, tačiau praktika parodė kitaip.

Turėčiau pripažinti, kad tą mintis buvo paleista juoko forma, šiaip sau.

J. Mačernienė


Projekto įgyvendintoja: maniau, kad Nasrėnų nepasirinks

Bendruomenės centro vadovė akcentavo, kad įgyvendinant projektą sulaukta nemenkos pagalbos iš Kretingos rajono savivaldybės darbuotojų, o apskritai savotišką idėjos startą paskatino buvusi Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė.

„Ji buvo linkusi į socialinę sritį ir jai knietėjo rajone įkurti tokius namus. Tokie namai pasidarė reikalingi – žmonės sensta, jaunimas išvyksta, nebėra kam prižiūrėti senolių“, – dėstė projekto įgyvendintoja.

Iš pradžių manyta, kad tai galėtų būti savarankiško gyvenimo namai, tačiau įvertinus tai, jog pačiuose Nasrėnuose ar visai šalia jų nėra tokius žmones traukiančių ir jų poreikius atliepiančių objektų – parduotuvių, bažnyčios, kultūros įstaigų, nuspręsta steigti senelių, kuriems reikalinga globa, namus.

„Jie pervažiavo galimus pastatus, uždarytas rajono mokyklas. To vizito metu 5 pastatai buvo apžiūrėti. Daugiausia galimybių buvo Nasrėnuose, nes labiausiai pritaikytas pastatas“, – pasakojo J. Mačernienė.

Moteris neslėpė, kad nors buvę Nasrėnų senelių namai ir buvo išrinkti tinkamiausia vieta projektui įgyvendinti, pastatas buvo prastos būklės, šaukėsi kapitalinio remonto, atrodė, kad ir vietos ne itin daug.

„Iš pradžių maniau, kad čia tikrai mažai vietos ir kad kompetentingi žmonės, apvažiavę visus objektus, Nasrėnų nepasirinks. Ir to vizito metu, kai buvau, nežiūrėjau akylai, ką čia reikės padaryti, bet jau vis tiek šmėstelėjo mintis, kad būtų galima padaryti taip, o štai čia – kitaip“, – to, kad nė netikėdama galimybe atgaivinti Nasrėnų senelių namus vis tiek planavo, kaip objektas galėtų pasikeisti, neslėpė J. Mačernienė.

Dirbs bendruomenės nariai

Naujuosiuose senelių namuose vienu metu galės gyventi 17 senjorų, kuriems reikalinga slauga. Įvertinus tokių paslaugų poreikį paaiškėjo, kad tokios įstaigos Kretingos rajone labai reikia.

„Socialinės paramos skyrius mums suteikė informaciją. Labai gerai ir palankiai įvertino mūsų norą, nes labai daug mūsų rajono žmonių yra kituose rajonuose. O su jais ten nuteka ir finansavimas. Tai, kad čia sukursime darbo vietų, labai palankiai įvertino“, – prisiminė pašnekovė.

Kol kas nežinoma, kas vadovaus bendruomeniniams senelių namams, tačiau norima, kad čia dirbtų būtent šios bendruomenės nariai, Kretingos rajono gyventojai.

„Socialinis verslas nėra toks, kad dalintumeisi pinigais. Čia yra visai kitaip. Jeigu kas ir liks, turi tarnauti žmogui. Manau, nesipyksime“, – apie ateitį sakė J. Mačernienė.

Sunku būtų suskaičiuoti ar įvertinti, kiek valandų J. Mačernienė praleido bandydama išnarplioti pirkimų raizgalynes ir nepaklysti kituose tokių projektų įgyvendinimo labirintuose, susitarti su darbus atliekančiais specialistais, pastebėti kiekvieną trūkumą.

Be šio žmogiško rūpesčio „išlaidų“, projektas kainavo 97,5 tūkst. eurų. 95 proc. sumos skirta iš Kaimo plėtros programos, likusia dalimi prisidėjo Kretingos rajono savivaldybė.

Tiesa, pastato išorei atnaujinti šių lėšų neužteks, reikės ieškoti dar vieno projekto ir siekti gauti finansavimą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.