Verslas

2021.06.13 07:00

Kada atostogauti vasarą: pasirinkę rugpjūtį atostoginių gali gauti iki keliasdešimt eurų daugiau

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.06.13 07:00

Atostogas pasirinkę birželį darbuotojai atostoginių išmoką gaus mažesnę, nei už tas dienas gautų dirbdami. Atostogaujantys liepą skirtumo nepajus, o pasirinkę ilsėtis rugpjūtį laimės labiausiai – prie atlyginimo galės prisidurti ir keliasdešimt eurų. 

Per atostogas mokamas ne darbo užmokestis, o atostoginiai. Dėl jų apskaičiavimo tvarkos atostoginių dydis ir darbo užmokestis retai kada sutampa. Žmogui išmokama atostoginių suma gali būti mažesnė arba didesnė negu jo realus mėnesinis darbo užmokestis, todėl pasirinkus tinkamą mėnesį atostogoms galima išlošti net keliasdešimt eurų.

Laikotarpis, iš kurio skaičiuojami atostoginiai, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš atostogas. Pavyzdžiui, jei atostogauti eisite birželio mėnesį, jūsų atostoginiai bus skaičiuojami atsižvelgiant į vidutinį dieninį darbo užmokestį kovą, balandį ir gegužę.

Kadangi dažniausiai atostogaujama ne visą mėnesį, o tam tikrą dienų skaičių, norint apskaičiuoti, kokio dydžio atostoginius gausite už vieną atostogų dieną, mėnesinį darbo užmokestį reikia paversti į dieninį. O jis kinta, priklausomai nuo to, kiek darbo dienų yra per mėnesį.

Pavyzdžiui, gegužę buvo 21 darbo diena, vadinasi, 1 000 eurų popieriuje uždirbantis asmuo per dieną gaudavo 47,6 euro. Tačiau vasarį tas pats žmogus per dieną uždirbdavo jau 52,6 euro, kadangi vasaris šiais metais turėjo tik 19 darbo dienų.

Vadinasi, norint gauti kuo didesnius atostoginius, reikia žiūrėti, kiek darbo dienų turi 3 prieš jūsų atostogas einantys mėnesiai. Kuo darbo dienų skaičius mažesnis, tuo ir atostoginių dydis, kurį gausite už atostogų dienas, bus didesnis (jeigu gaunate pastovų atlyginimą).

Atostogas geriau planuoti rugpjūtį

Atsižvelgiant tik į prieš jūsų atostogas einančių dienų skaičių galima pastebėti, kad mažiausiai vasarą apsimokės atostogauti birželį.

Pavyzdžiui, jeigu jūsų darbo užmokestis yra minimalus ir siekia 642 eurus popieriuje, išėję atostogauti 10 darbo dienų birželį, iš viso kartu su atostoginiais per mėnesį gausite 637 eurus popieriuje, o tai bus 4,78 euro mažiau nei darbo užmokestis, nurodytas jūsų darbo sutartyje.

Jeigu uždirbate daugiau, pavyzdžiui 1 300 eurų popieriuje, tuomet birželį atostogaudami 10 darbo dienų mėnesio gale gausite 1 290 eurų, tai yra 10 eurų mažiau, negu yra jūsų darbo užmokestis darbo sutartyje. Jeigu uždirbate dar daugiau, pavyzdžiui, 2 500 eurų popieriuje, ir atostogausite birželį 10 darbo dienų, už šį mėnesį jums bus priskaičiuota 2 481,4 euro, tai yra 18,6 euro mažiau už įprastą mėnesio atlyginimą.

Atostogaujantys liepą nei išloš, nei praloš, o vienos dienos atostoginių dydis bus lygus vienos darbo dienos užmokesčiui. Tačiau atostogaujančių rugpjūtį laukia maloni staigmena, kadangi vienos dienos atostoginių dydis bus didesnis negu vienos dienos darbo užmokestis.

Pavyzdžiui, tiems, kas uždirba 642 eurus popieriuje ir rugpjūčio mėnesį atostogaus 10 darbo dienų, už rugpjūčio mėnesį kartu su atostoginiais bus priskaičiuota 655,8 euro, arba 13,9 euro daugiau. Uždirbantys 1 300 eurų už tą patį laikotarpį gautų 1 328 eurus, arba 28 eurais daugiau, o uždirbantys 2 500 eurų gaus 2 554 eurus, arba 54 eurais daugiau.

Verta pastebėti, kad tokie skaičiavimai atlikti darant prielaidą, kad 3 mėnesius iki atostogų dienos asmuo gavo vienodą darbo užmokestį.

Atostoginių dydį gali lemti ir priedai

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė taip pat siūlo atkreipti dėmesį, kad darbo užmokesčiui bei atostoginių dydžiui įtakos turi ir gautos premijos, priedai, priemokos, viršvalandinis darbas bei darbas poilsio ir švenčių dienomis. Gavus papildomų pajamų atostogauti gali labiau apsimokėti ir kitais mėnesiais.

„Pavyzdžiui, jeigu asmuo eina atostogauti birželį, tai jo atostoginių suma bus skaičiuojama iš kovo, balandžio ir gegužės darbo užmokesčio vidurkio. Jeigu per šiuos mėnesius asmuo gavo premiją, tai jam verta eiti atostogauti, nes jo darbo dienos užmokesčio vidurkis bus didesnis.

Kitas pavyzdys, jeigu žmogui birželį buvo padidintas atlyginimas, tai jam vertėtų birželį dar neatostogauti ir eiti ilsėtis liepą, nes į atostoginių skaičiavimą jau bus įtrauktas ir birželio mėnuo, kada asmuo gavo didesnį atlyginimą“, – sako D. Čibirienė.

Tiesa, ji pažymi, kad ne visi priedai yra imami skaičiuojant atlyginimo vidurkį: „Premijos už būsimus rezultatus (galėtų būti įtrauktos darbdavio valia), premijos už šventes ar jubiliejų proga ar kitos premijos, kurios nėra susijusios su darbo rezultatais, taip pat neįtraukiamos kompensacijos, mokamos sulaukus pensijos, nutraukiant darbo sutartį“, – aiškina D. Čibirienė.

Jei buvote prastovoje – atostoginiai skaičiuojami kitaip

Verta pažymėti, kad tiems, kurie per pastaruosius 3 mėnesius prieš savo atostogas turėjo nedarbingumo lapelį, buvo išleisti į prastovą ar dalinę prastovą, atostoginių skaičiavimo tvarka šiek tiek skirsis, todėl skirsis ir atostoginių dydžiai.

„Prastovose ar nedarbingume praleistas laikas yra nevertinamas skaičiuojant, kiek reikės išmokėti atostoginių, todėl jei visus 3 mėnesius prieš atostogas buvote prastovoje, turėjote nedarbingumą, atostoginių dydis gali būti mažesnis, nes bus skaičiuojamas kitaip“, – sako D. Čibirienė.

Taip yra todėl, kad atostoginiai tokiu atveju bus skaičiuojami pagal darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį, į jį nebus įtraukti įvairūs priedai, gaunami už viršvalandžius, ar kiti vienkartiniai darbo užmokesčio priedai.

„Jei per paskutinius tris mėnesius bent kelias dienas buvote prastovose, bet ne visus tris mėnesius ištisai, atostoginiai irgi bus skaičiuojami truputį kitaip, nes tokiu atveju prastovos periodas yra eliminuojamas ir skaičiuojamas vidurkis tik iš faktiškai dirbtų dienų. Kuo mažiau dienų dirbote ir kuo didesnis darbo užmokestis už tas dirbtas dienas buvo apskaičiuotas, tuo atostoginiai bus didesni“, – sako D. Čibirienė.

Pavyzdžiui, asmuo, uždirbantis 1 300 eurų popieriuje, visą kovą buvo prastovoje, o dirbti pradėjo balandį. Tokiu atveju, jei asmuo eis atostogauti birželį, jo atostoginiai bus skaičiuojami iš balandžio ir gegužės mėnesių, o prastovų mėnuo – kovas – nebus skaičiuojamas. Dėl to asmuo gaus didesnius atostoginius – už 10 darbo dienų poilsį jis gaus 619 eurų vietoje 609 eurų, kuriuos jis būtų gavęs, jei būtų dirbęs kovą.

Taip yra todėl, kad kovas turi 22 darbo dienas, o didesnis darbo dienų skaičius būtų sumažinęs vidutinį vienos dienos darbo užmokestį.

Atostogas siūlo planuotis iš anksto

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė atkreipia dėmesį, kad pasitaiko tokių atvejų, kada darbuotojai nori vasarą pasiimti kelias laisvas dienas, kurių anksčiau neplanavo, o darbdavys atsisako išleisti atostogų.

„Normalioje darbovietėje turėtų būti iš anksto sudaryti atostogų grafikai. Smulkios korekcijos toliau turėtų būti daromos bendru sutarimu su darbdaviu. (...) Vis dėlto, jeigu norima pasiimti kelias iš anksto neplanuotas laisvas dienas, reikėtų kreiptis raštu į darbdavį ir laukti jo atsakymo. Darbdavys negali neleisti atostogauti nepateikdamas tokio sprendimo priežasčių. Jeigu darbdavys turi objektyvių priežasčių (įmonėje vykdoma gamyba, yra pamainos ir pan.), darbdavys gali neišleisti darbuotojo. Tačiau jeigu darbdavys tiesiog šiaip sako ne, tuomet galima ginčyti tokį sprendimą“, – pataria I. Ruginienė.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad Darbo kodeksas nereglamentuoja, prieš kiek laiko darbuotojas turėtų pateikti prašymą suteikti atostogas, o tai yra darbo sutarties šalių susitarimo klausimas.

„Paminėtina, jog šis terminas galėtų būti konkretizuotas darbdavio vidaus dokumentuose. Bet kokiu atveju terminas turėtų būti protingas. Pažymėtina, jog iš esmės atostogos suteikiamos darbo sutarties šalių sutarimu. Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų konkrečiu laikotarpiu, sprendžia dėl jų suteikimo darbuotojo pasiūlyta tvarka. Kadangi iniciatyvos teisė dėl suteiktinų atostogų datos, jų trukmės ar skaidymo priskirta darbuotojui, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali, kaip jau minėta, dėl atostogų suteikimo fakto turi įvykti šalių susitarimas“, – aiškina Valstybinė darbo inspekcija.

VDI taip pat pažymi, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių turi būti ne trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.

Kai kam atostogų gali tekti palaukti

Vertėtų dėmesį atkreipti ir į tai, kad dalis darbuotojų vasarą nori atostogauti tokiu pačiu metu, kaip ir jų kolegos. Jeigu susitarti nepavyksta, atostogos yra skiriamos pagal tam tikrus kriterijus.

Remiantis Darbo kodeksu, pirmumo teisę pasirinkti atostogų datą turi:

1. Nėščios moterys ir bent vieną vaiką iki 3 m. auginantys asmenys;

2. Bent 1-ą vaiką iki 14 metų arba bent 1-ą neįgalų vaiką iki 18 m. auginantys asmenys;

3. Darbuotojai, auginantys ne mažiau kaip du vaikus, vyresnius nei 14 m.;

4. Darbuotojai, kurie turėjo mažiau nei 10 darbo dienų atostogų šiais metais;

5. Darbuotojai, negalėję atostogauti pereitais metais arba turintys neišnaudotų senesnių nei 1 metų atostogų;

6. Visi likę darbuotojai.

D. Čibirienė pažymi, kad dažniausiai mažuose kolektyvuose yra susitariama ir prioritetų eilės naudoti nereikia, tačiau didelėse įmonėse, jei daug žmonių nori eiti tuo pačiu metu atostogauti, į prioritetinę eilę nepatenkantys darbuotojai gali atostogų norimu metu negauti.

„Mažose įmonėse dažniausiai susitariama ir konfliktų nebūna, tačiau didesnėse įmonėse, ypač gamybinėse, kur svarbu užtikrinti nepertraukiamą darbą, kai kurie darbuotojai gali ir nukentėti“, – sako ji.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.