Verslas

2021.06.10 14:13

Turime, kuo didžiuotis: pagal iš tiesioginių investicijų sukurtų darbo vietų skaičių Lietuva – antra Europoje

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.06.10 14:13

Pagal investicijų pritraukimą Lietuva patenka į Europos šalių dvidešimtuką, o pagal tai, kiek darbo vietų buvo sukurta iš tiesioginių investicijų milijonui gyventojų, Lietuva Europoje – antra. Tokius tyrimo rezultatus renginyje „Baltic Investors' Forum“ pateikė bendrovės EY konsultacinių paslaugų praktikos vadovas Baltijos šalyse Linas Dičpetris.

Anot jo, atsižvelgiant į tai, Lietuva turi, kuo didžiuotis, tačiau kai kuriose srityse derėtų ir pasistengti. L. Dičpetris pateikia tris receptus, ką reikėtų daryti, kad Lietuva taptų dar patrauklesnė investuotojams. Čia, L. Dičpetrio teigimu, Lietuvai itin reikėtų dėmesį atkreipti į tvarumą, kuriam šalies investuotojai šiuo metu neteikia tokios svarbos, kaip Europos investuotojai.

Sukurtų darbo vietų skaičiumi Lietuvą lenkia tik Belgija

Anot L. Dičpetrio, pirmiausia svarbu pažymėti, kad investicijos 2020 m. krito 13 proc. „Tai, žinoma, yra pandemijos pasekmė. Dėl to nėra klausimo. Ar tai yra katastrofiškas krytis? Ko gero, ne. Ne taip seniai buvome dar žemesniuose lygiuose“, – teigė L. Dičpetris.

Jo tvirtinimu, 2021 m. bus stebimas investicijų atsistatymas ir situacija gali būti netgi geresnė nei 2019 m.

„Žiūrint į šalis, kurios pirmauja investicijų pritraukimo kontekste, ten yra stabili trijulė: Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija. Jos tradiciškai pritraukia daugiausia investicinių projektų. Sąraše 19-oje vietoje šiek tiek paryškinta yra Lietuva, kuri su 53 projektais patenka į TOP 20. Tačiau gera žinia yra ta, kad, jeigu lygintume investicijas santykiniu būdu, lyginant su šalies gyventojų skaičiumi, Lietuva iš tiesų yra antra Europoje pagal iš tiesioginių investicijų sukurtų darbo vietų skaičių 1 mln. gyventojų“, – sako L. Dičpetris.

Vertinant pagal projektų skaičių 1 mln. gyventojų, ketvirtąją vietą užima kaimyninė Latvija, o Lietuva šiame sąraše rikiuose šeštoje vietoje.

„Iš tiesų esame gana aukštai lyginamąja prasme. Tik belgai lenkia mus sukurtų darbo vietų skaičiumi 1 mln. gyventojų. Taigi tikrai yra, kuo didžiuotis“, – tvirtino L. Dičpetris.

Paklausus, kaip vertinama investicijų pritraukimo politika šalyje, Lietuvos investuotojai geriau nei kaimynai vertina atliekamus valstybės veiksmus – daugiau nei pusė mato juos kaip veiksmingus. „Tai yra gera žinia, lyginant su mūsų kaimynais, kurie daug konservatyviau vertina savo vyriausybių veiklą“, – nurodė L. Dičpetris.

Vertinant pavienius sektorius, programavimo ir IT paslaugų bei verslo paslaugų sektoriai yra surinkę didžiausią projektų skaičių – atitinkamai apie 1 000 ir 700 investicinių projektų, nors investicijų skaičius šiose srityse per metus ir krito.

„Labiausiai augo farmacijos – net 62 proc. – ir baldų ir medienos bei keramikos sektorius, kurių projektų augimas siekė net 250 proc. Tai iš tiesų rimtas projektų skaičiaus padidėjimas“, – teigė L. Dičpetris.

Investavimo planų dauguma investuotojų neatsisakė

Lietuvos projektai, vertinant pagal sektorius, susikoncentravo programinės įrangos ir IT paslaugų sektoriuje – iš 53 projektų net 23 projektai priklausė šiam sektoriui. Dar 9 projektai teko finansinių paslaugų sektoriui.

Lyginant pagal veiklas, į kurias buvo investuojama, pirmauja tyrimų ir plėtros veikla: „Čia reikia pasakyti, kad prie to labai smarkiai prisidėjo mūsų IT žaidėjai, kurie Lietuvoje kuria ir tobulina įvairius projektus. Tuo pačiu pažymėsiu, kad Latvijoje pastebima išskirtinė tendencija – ten gamyba sulaukė didžiausio skaičiaus investicijų. Iš 43 projektų net 20 buvo gamybiniai.“

Anot L. Dičpetrio, ateityje investuotojai tikisi investicinio klimato ir patrauklumo pagerėjimo. Net 41 proc. investuotojų, nepaisant pandemijos, nepakeitė savo investavimo planų 2021 m. „Matyt, galima tikėtis investicijų atsigavimo šiais metais“, – pridūrė L. Dičpetris.

Pasiteiravus, ar investuotojai žada steigti naujas investicijas arba plėsti esamas, Europoje 40 proc. vadovų žada tai daryti, tačiau Lietuvoje šis rodiklis siekia net 71 proc.

„Tai nuteikia optimistiškai net Europos kontekste, jog investicijų atsigavimas Lietuvoje turėtų būti spartus. Atkreipsiu dėmesį, kad kaimynai, tiek Latvijoje, tiek Estijoje panašiai mato situaciją ir lygiai taip pat mato optimistiškiau investicines galimybes“, – sakė L. Dičpetris.

Rinkdamiesi investicijas, jo teigimu, investuotojai dažniausiai atkreipia dėmesį į politinį ir reguliacinį stabilumą. Taip pat investuotojams svarbūs darbuotojų gebėjimai, infrastruktūra ir kaštų konkurencingumas.

Pateikė tris sėkmės receptus

Pateikdamas receptus, kaip pritraukti investicijas į šalį, L. Dičpetris teigia, kad pirmasis ir yra jau minėti gebėjimai, ypač skaitmeninėje srityje: „Žinoma, dėmesys gebėjimams yra numeris vienas. Ką mums pasakė investuotojai? Per ateinančius metus pagrindiniai sektoriai, kurie ves prie Europos augimo, pirmoje eilėje bus skaitmeninė ekonomika, antroje vietoje (...) yra švariosios technologijos ir atsinaujinantys ištekliai.“

Tokias tendencijas prognozuoja Europos investuotojai, tačiau, teigė L. Dičpetris, Baltijos šalių investuotojai taip pat atkreipia dėmesį į tas pačias sritis: „Jeigu Europoje 51 proc. sakė, kad skaitmeninė ekonomika bus pagrindinis atsigavimo variklis, tai Baltijos šalyse tai yra net 62 proc., Lietuvoje – 63 proc., o Estijoje – net 74 proc. Tikėkimės, kad skaitmeninės ekonomikos prasme pirmaujame ir turime gerą pagrindą ateityje lygiai taip pat gerai pasirodyti.“

Antroje vietoje L. Dičpetris atkreipia dėmesį į inovatyvumą, šalies gebėjimas adaptuotis prie skaitmeninės revoliucijos ir intelektualios nuosavybės, asmens duomenų apsauga.

„Antras receptas yra tvarumas. (...) Čia turiu iškart pasakyti, kad turime suklusti ir susimąstyti. Mano manymu, čia turime tam tikrų iššūkių“, – sakė L. Dičpetris.

Lietuva ir Baltijos valstybės šiai sričiai neteikia prioriteto. Lietuva tvarumą rikiuoją penktoje vietoje: „Tai reiškia, kad mūsų investuotojai nemano, kad tai yra antras pagal svarbą veiksnys, lemsiantis mūsų ekonomikų augimą.“

Ragina labiau susimąstyti apie aukštos pridėtinės vertės kūrimą

Trečiasis receptas, L. Dičpetrio teigimu, yra susijęs su aukštos pridėtinės vertės kūrimu: „Verslas turi daugiau apie tai mąstyti, labiau prie to dirbti ir labiau susitelkti tiek versle, tiek mūsų Vyriausybėje.

Jeigu pasižiūrėtume į mūsų studijos atsakymus, jie nuteikia šiek tiek skeptiškai. Į klausimą, kur turėtume fokusuoti savo pastangas, norėdami išlaikyti konkurencingumą, paminėsiu pirmus tris atsakymus: kokybės didinimas, pridėtinės vertės kėlimas paslaugų teikime, tvarumo koncepcijų taikymas, tvarymo politikos įgyvendinimas bei aukštos pridėtinės vertės bei aukštų technologijų industrijų rėmimas. Lietuvoje atsakymai labiau domina apie smulkaus ir vidutinio verslo rėmimą, geresnį priėjimą prie finansinių išteklių.“

L. Dičpetris sutinka, kad tai – svarbu, tačiau Lietuvai ir Baltijos valstybėms derėtų didesnį dėmesį kreipti į tvarumą.

„Jeigu norime pritraukti investicijas į Lietuvą, fokusuokimės pirmoje vietoje į gebėjimus, ypač technologinius ir skaitmeninius. Tikrai stipriai dirbkime prie tvarumo koncepcijų, tvarumo išnaudojimo, (...) ir tikėkime, kad tai yra ateitis. Ir, žinoma, tuo pačiu fokusuokimės, į aukštos pridėtinės vertės kūrimą, kad tokiu būdu užtikrintume savo konkurencingumą ir patrauklumą investuotojams“, – apibendrino L. Dičpetris.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.