Verslas

2021.06.10 12:52

Ekspertai imtis veiksmų ragina jau dabar: nepaisant optimizmo, ekonomika neatsigaus taip greitai, kaip tikimasi

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.06.10 12:52

Optimizmas po truputį grįžta į Centrinę ir Rytų Europa, bet šio regiono įmonės tebėra atsargesnės už kitas, teigia PwC Vidurio ir Rytų Europos (CEE) Žmonių ir talentų grupės vadovė Branka Rajicic. Anot jos, bendrovėms nerimą kelią kelios sritys, tarp kurių – geopolitika ir galimas protų nutekėjimas. „Kvalifikuotų žmonių trūksta ir trūks toliau“, – patikina B. Rajicic ir priduria – nepaisant optimizmo, ekonomika neatsigaus taip greitai, kaip tikimės.

Renginyje „Baltic Investors' Forum“ B. Rajicic teigia, kad optimizmas grįžta į Vidurio ir Rytų Europos padangę, tačiau vis dar matyti debesų.

„Šiandien mano pastebėjimai yra apie du elementus – optimizmą ir nuogąstavimus. Bet mano pagrindinė žinia, kuria noriu dalintis, – imkimės veiksmų“, – tvirtino B. Rajicic.

Atlikta apklausa, jos teigimu, rodo, kad praėjus metams po pandemijos trečdalis įmonių vadovų tiki, kad ekonomika ir verslas gerės. Vis dėlto, priduria B. Rajicic, toks optimizmas neturėtų būti vertinamas aklai.

„Turime žiūrėti į fundamentalius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria verslas. Tai vis dėlto rodo pasitikėjimą, kad grįžta optimizmas ir tikėjimas, kad viskas atsigauna. Du trečdaliai tuo tiki – tai rekordiniai skaičiai“, – nurodė B. Rajicic.

Tačiau Centrinėje ir Rytų Europoje optimizmas yra žemiausias. Kaip rodo apklausa, vos vienas iš penkių įmonių vadovų galvoja apie naujus susijungimus ar įmonių pirkimus, kad, anot B. Rajicic, yra gana žemas rodiklis.

Vis dėlto ji priduria – toks Centrinės ir Rytų Europos atsargumas yra paaiškinamas. B. Rajicic tvirtinimu, atsargumui įtakos turi ir geopolitinė situaciją bei kiti faktoriai.

„Šie faktoriai labai aiškiai parodo, kodėl įmonių vadovai mūsų regione yra nuoseklesni ir atsargesni savo optimizme. Mano galva, verslas iš tiesų nesugebės greitai sureaguoti, reikės pasikeitimų. Būtent dėl to aš manau, kad yra didžiulis poreikis dabar imtis rimtų strateginių veiksmų. Manau, kad įmonių vadovai turi fokusuotis į išsakytas baimes ar klausimus: kibernetinę apsaugą, klimato kaitą. (...) Be abejo, geopolitinio balanso pakeisti negali, tačiau kiekvienas įmonėje gali padaryti nors ir mažus žingsnius šioje srityje“, – kalbėjo B. Rajicic.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad Centrinės ir Rytų Europos valstybių atsargumas gali būti susijęs ir su tam tikru saugumu. Kaip paaiškina B. Rajicic, didesnės valstybės „turėjo didesnį imunitetą“.

„Mažesnėse teritorijose susijungimai ar įmonių pirkimai yra ne tokie dažni ir skaičiai rodo, kad optimizmas mažesnis ir vertinimas, kad atsigavimas vyks per šią sritį yra nuosaikesnis. Manau, kad krizės įtaka didesnė buvo, jeigu galėčiau taip sakyti, mažiausiai išsivysčiusioms, mažesnėms ir pažeidžiamesnėms teritorijoms. Didesnės teritorijos, kurios yra labiau sofistikuotos, didesnės, aukštesniame lygyje... Noriu tai palyginti su žmogaus imunitetu, manau, jos turi didesnį imunitetą“, – tvirtino B. Rajicic.

Jos tvirtinimu, geopolitika itin svarbi Centrinės ir Rytų Europos regione, tačiau ateityje tuo susirūpins ir likęs pasaulis.

„Manau, kad tai ataidės ir kitose pasaulio šalyse, todėl kad konkurencija yra didžiulė, nes vadinamaisiais smegenų arba aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasitraukimas iš Centrinės Europos į Vakarus jau kelerius metus vykstanti tendencija, nes daug žmonių yra įdarbinami tarptautinių bendrovių, jie dirba iš namų. Be to, mes išgyvename ir kartų kaitą, matome, kad žmonės dirba daug daugiau nuotoliniu būdu, matome sumažėjusį lojalumą, matome iššūkius, kaip galime motyvuoti žmones, kad būtų suprantamos ir puoselėjamos korporacijų vertybės. Kvalifikuotų žmonių trūksta ir trūks toliau“, – tvirtina B. Rajicic.

Siekiant išlaikyti darbuotojus, pabrėžia B. Rajicic, derėtų didesnį dėmesį skirti komunikacijai ir bendravimui: „Vienas iš pozityvių dalykų, kurį noriu paminėti, yra tai, kad vadovai supranta, kad rūpestis darbuotojais yra labai svarbus, kad geri santykiai, gera, pozityvi lyderystė yra svarbi ir tebelieka labai svarbi visuose regionuose.“

Tačiau, jos teigimu, bendrovės turėtų žengti ir kitą žingsnį – rūpintis ne tik darbuotojais, bet ir bendruomene, už įmonės ribų.

„Dauguma įmonių vadovų supranta to prasmę ir svarbą. 44 proc. galvoja peržiūrėti savo dabartines nuostatas ir veiksmus. Tai iš tikrųjų labai geras skaičius, lyginant su pasauliniu“, – atkreipia dėmesį B. Rajicic.

Apibendrindama ji teigė, kad, nepaisant didėjančio optimizmo, ekonomika neatsigaus taip greitai, kaip tikimasi: „Apibendrinant noriu pasakyti, kad ekonomikos atsistatymo laikotarpis bus ilgesnis, nei mes galvojame. Mūsų, Centrinės ir Rytų Europos, regione bus keli dideli iššūkiai, bet labai aišku, kad kai kuriose srityse svarbu imtis veiksmų dabar.“

Ji ragina bendroves jau dabar galvoti apie tai, kaip būtų galima panaudoti tai, ko pavyko išmokti per pandemijos laikotarpį ir kaip būtų galim daryti įtaką kibernetiniam saugumui, klimato kaitai ir kitoms sritims.

„Mūsų verslas iš tiesų iškeliauja į virtualią erdvę ir todėl turime mažinti kibernetinių atakų ir įsikišimo rizikas. Manau, tai yra iššūkis dabar ir ateinančiam vidutiniam laikotarpiui.

Kalbant apie valdymą ir reguliavimą, mes supratome, kad pandemija mums įveikti padėjo glaudesnis bendradarbiavimas su įvairiomis grupėmis visuomenėje. Labai svarbu kalbėti su institucijomis. Paskutinis, bet ne mažiau dalykas – įmonės privalo turėti labai aiškias strategijas, bet svarbu žiūrėti ne tik kaip pritraukti ir išlaikyti talentus, tačiau kaip investuoti į darbuotojus ir pasiūlyti jiems ne tik karjeros galimybes, bet ir paruošti juos būsimai darbo rinkai, nes skaitmena bus svarbiausias elementas, vedantis į sėkmę“, – tvirtino B. Rajicic.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.