Verslas

2021.06.10 05:30

Nors bankomatų laukia taksofonų ateitis, ekspertai siūlo neskubėti – mokėti atlyginimą tik pavedimu dar anksti

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.06.10 05:30

Seimas svarsto siūlymą darbo užmokestį mokėti tik pavedimu, tačiau ekonomistai šį siūlymą vertina atsargiai. Anot jų, nors pati idėja yra gera ir ilgalaikėje perspektyvoje ne tik padėtų sumažinti šešėlį, bet ir grynųjų pinigų naudojimą, yra keli svarbūs aspektai, kurių reikėtų nepamiršti.

Tiek Vilniaus universiteto docentas Marius Dubnikovas, tiek ISM universiteto profesorius Tadas Šarapovas įsitikinę – darbuotojams turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti.

Vertindami pasiūlymą darbdaviai, smulkieji verslininkai ir darbdavių atstovai vis dar lieka susiskaldę. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė LRT.lt teigia, kad, pasikonsultavus su darbuotojais, buvo priimtas sprendimas palaikyti griežčiausią siūlymą, kuris ir pasiekė Seimą, – darbo užmokestis privalo būti mokamas į darbuotojo nurodytą sąskaitą, netaikant jokių išimčių.

Savo ruožtu Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis tikina, kad su sunkumais pirmiausia susidurs patys darbuotojai, jiems pradings pasirinkimo galimybė.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijos vadovė Dalia Matukienė taip pat neslepia nesuprantanti šio pasiūlymo tikslo. Anot jos, norintieji mokėti vokeliuose ir veikti šešėlyje tai darys ir toliau, o našta teks legaliai veikiančiam smulkiajam verslui.

Profesinės sąjungos siūlymą palaiko: tai būtų naudinga ir darbdaviams

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė I. Ruginienė LRT.lt teigia, kad profesinės sąjungos siūlymą palaiko. Taip pat ji akcentuoja, kad į darbuotojo nurodytą sąskaitą turėtų būti mokamas ne tik darbo užmokestis, bet visos su darbo santykiais susijusios išmokos.

Anot I. Ruginienės, iš pradžių profesinės sąjungos palaikė siūlymą, kad į sąskaitą darbo užmokestis būtų pervedamas visada, išskyrus atvejus, kai dėl mokėjimo grynaisiais darbuotojas ir darbdavys susitaria ir apie tai yra informuojama Valstybinė darbo inspekcija.

„Įvertinome visus už ir prieš, nes ir patys, reikia pripažinti, turėjome įvairių abejonių, pavyzdžiui, dėl to paties prieinamumo, regionų, reikėjo susirinkti nemažai informacijos ir galų gale pačius savo darbuotojus apklausti, kaip jie įsivaizduoja, kaip jie norėtų. Visą tą tiriamąjį darbą padarę iš tikrųjų priėjome išvadą savo valdyboje, kad vis dėlto nereikia daryti jokių išlygų. Tai gana rimtas klausimas, kuris sukelia daug problemų kiekvienam darbuotojui“, – sako I. Ruginienė.

Profesinių sąjungų konfederacijos prezidentės teigimu, profesinės sąjungos dėl siūlymo tarėsi ir su savo nariais, jie atkreipė dėmesį, jog, palikus išimtį, kad dėl mokėjimo grynaisiais galima susitarti, darbuotojai gali būti verčiami pasirinkti tokį variantą.

„Tas pranešimas [Valstybinei darbo inspekcijai apie atlyginimo mokėjimą grynaisiais – LRT.lt] nėra blogai, bet, išdiskutavę su pačiais darbuotojais, mes persigalvojome, nes daugelis darbuotojų pasakė, kad, jeigu liks alternatyva susitarti, tai, greičiausiai, bus didžiulis spaudimas. T. y. nebus susitarimų, bet bus spaudimas priimti grynuosius pinigus. Darbuotojas, kaip žinia, yra silpnoji pusė, labai daug nuomonės negali pasakyti. Jeigu darbdavys liepia pasirašyti tam tikrus dokumentus, darbuotojas dažniausiai ir pasirašo“, – teigia I. Ruginienė.

Jos pastebėjimu, didelė dalis darbdavių Trišalėje taryboje su siūlymu mokėti darbo užmokestį į darbuotojo nurodytą sąskaitą sutiko, tačiau bene aktyviausiai pasisakė transporto sektoriaus atstovai.

„Mes esame dar vairuotojus apklausę atskirai. Beveik 90 proc. vairuotojų pasisako už mokėjimą į kortelę. Jie tikrai išreiškė tokį norą, nes ne vienas yra susidūręs su problema, kai reikia išsiieškoti nesumokėtus pinigus ir staiga atsiranda pasirašyti kvitai, kurių prieš tai vairuotojas akyse nematė ir pan.“, – komentuoja I. Ruginienė.

Ji įsitikinusi, kad mokėjimas į darbuotojo nurodytą sąskaitą būtų naudingas ir darbdaviams – darbuotojui užginčijus, kad pinigai nebuvo sumokėti, tai būtų labai lengva įrodyti: „Jis pateikia banko išrašus, visas sumas ir ginčo nebėra. Kai mokama grynaisiais, tai taip ir stumdomas tas kamuoliukas pirmyn ir atgal.“

Didžioji darbdavių dalis siūlymą palaiko, bet perspėja apie galimus keblumus

Kad didžioji darbdavių dalis siūlymą mokėti atlyginimą grynaisiais palaiko, patvirtina ir Lietuvos verslo konfederacijos pirmininkas Andrius Romanovskis. Jo teigimu, darbdaviai palaikė ir minėtą siūlymą mokėti darbo užmokestį į darbuotojo nurodytą sąskaitą, tačiau taikyti išimtis, kada tai gali būti daroma ir grynaisiais.

„Verslui plačiąja prasme pavedimai į sąskaitą nėra iššūkis. Bet mes visą laiką kalbėjome iš darbuotojų pusės, nes mes, kaip darbdaviai, matome, kad susidaro situacijų, kai darbuotojai atėję prašo, kad jiems nebūtų pavedimai daromi. Būna įvairiausių aplinkybių – pradedant reikalais su antstoliais, baigiant žmonių noru turėti grynųjų pinigų.

Mus labiausiai liūdino tai, kad ta diskusija buvo suvesta į atskirus pavyzdžius, atskirą sektorių, siaurus dalykus ir tada bendras paveiksliukas nublanko. Visi politikai orientavosi į kokias nors transportininkų istorijas, nors galiausiai tai yra akivaizdu ir transportininkai patvirtino, kad jie 95 proc. mokėjimų daro pavedimais ir kad tai labiau susiję su trečiųjų šalių piliečiais ar žmonėmis, kurie mokėjimo grynaisiais prašo patys“, – komentuoja A. Romanovskis.

Anot jo, būtent dėl minėtų susidarančių situacijų buvo siūloma nustatyti, kad darbo užmokestis yra mokamas pavedimu, tačiau, esant numatytoms išimtims ar aplinkybėms, darbuotojui darbo užmokestis būtų mokamas grynaisiais ir apie tai būtų informuojama Darbo inspekcija.

Kaip atkreipia dėmesį A. Romanovskis, dabar kiekvienas darbuotojas registruojamas iškart, todėl, informavus Darbo inspekciją apie išmokamą darbo užmokestį grynaisiais, inspekcija galėtų ne tik fiksuoti problemos mastą, bet prireikus lengviau taikyti kontrolės priemones.

„Bet visa diskusija buvo iracionali – paprasčiausia uždrausti a priori bet kokius grynuosius pinigus mokant atlyginimus ir viskas. Nei mus kas girdėjo, nei ką. Mano prognozės labai paprastos – pagrindiniai iššūkiai bus darbuotojams ir tai dar gali paskatinti kai kuriuos darbuotojus pasirinkti kitas veiklos formas, ypač tokiuose sektoriuose, kaip statybos ar pan., kur žmonės gali dirbti ir pagal darbo sutartį, ir pagal patentą, individualią veiklą ir kt.“, – sako A. Romanovskis.

Siūlymą padidinti bankomatų tinklą, kuris buvo pateiktas atsižvelgiant į keliamus nuogąstavimus, kad per menkas tinklas gali kelti keblumų, A. Romanovskis vertina kaip projekto teikėjų bandymą švelninti situaciją. Taip pat A. Romanovskis vertina ir siūlymą kompensuoti kortelių skaitytuvus smulkiajam verslui.

„Na, gerai, pasižiūrėsime, kaip jie kompensuos. Manau, kad visa ši diskusija yra iracionali. Dar čia buvo bandoma pasakyti, kad, jeigu yra atsiskaitymas grynaisiais, tai a priori yra šešėlis. Bet mes suprantame, kad, jeigu ir bus sąlyga, kad privalu daryti mokėjimus pavedimu, tai nereiškia, kad kas nors negali mokėti grynaisiais nelegaliai“, – sako A. Romanovskis.

Kaip paaiškina A. Romanovskis, norintieji mokėti vadinamuosius vokelius tai darys ir toliau, nepaisydami reikalavimo darbo užmokestį pervesti į darbuotojo sąskaitą.

Vis dėto A. Romanovskis atkreipia dėmesį, kad nusistatymas dėl siūlymo priklauso ir nuo sektoriaus. Jis pateikia pavyzdį – bankinis sektorius tokį siūlymą palaiko, tačiau smulkusis verslas, kuris neretai pajamas gauna grynaisiais ir susidurtų su papildoma pinigų įnešimo į banką našta, idėjos nepalaikė.

Smulkieji pasiūlymo nepalaiko: kažkas yra suklaidintas

Tai patvirtina ir Lietuvos smulkiuosius verslininkus vienijančios asociacijos vadovė D. Matukienė. Ji neslepia siūlymo nepalaikanti ir teigia net nesuprantanti, ko tokiu siūlymu siekiama.

„Netgi pasakyčiau, kad vertinu gana blogai, nes niekaip nesuprantu, kuo skiriasi mokėjimas grynaisiais pinigais su kasos pajamų orderiu, kai išrašomi visi dokumentai, ir mokėjimas per banką. Niekaip nesuprantu. Galvoju, kad galbūt kas nors yra suklaidintas ir sakoma – jeigu mokama grynaisiais pinigais, tai yra vokeliai ir juodi pinigai. Bet taip toli gražu nėra. Yra vedama kasos apskaita ir yra vedama banko apskaita. Niekaip nesuprantu, kaip tai susiję su šešėliu, vadinamaisiais vokeliais“, – sako D. Matukienė.

Jos vertinimu, situacijos nekeistų ir siūlymas plėsti bankomatų tinklą. Asociacijos vadovė patikina – smulkusis verslas, gaunantis pajamas grynaisiais, vis tiek būtų priverstas pinigus įnešti į banką, o už bankomatų tinklo plėtimą, neabejoja D. Matukienė, taip pat susimokėtų tie patys verslininkai.

„Iš tikrųjų nepadarysime taip, kad būtų kiekviename kaime pinigų išgryninimo aparatas. Įsivaizduokite, maža parduotuvytė – moki atlyginimą savo buhalterei, dviem kasininkėms, valytojui ir kokiam sargui. Gauni pinigus į kasą, nes ateina žmonės nusipirkti ir susimoka grynaisiais, o tada turi važiuoti į banką, įnešti pinigus, padaryti pavedimus ir kiekvieną kartą už tai susimokėti.

Reikėtų skaičiuoti, ar taip apsimoka daryti, ar neapsimoka daryti. Ir šiaip tuose regionuose vartotojų yra labai nedaug. Kad pastatys bankomatą kas 30 km, tai kas už tai susimokės? Bankas mokės už tuos aparatus? Ar už tai susimokės verslas, didinant mokesčius jiems ir mažinant ir taip tuos labai mažus smulkiojo verslo pelnus?“ – svarsto D. Matukienė.

Ji neslepia mananti, kad įpareigojimas mokėti darbo užmokestį į darbuotojo nurodytą sąskaitą šešėlio nesumažintų: „Tikrai vertinu nelabai teigiamai visą šį dalyką. Manau, kad ne čia yra problema. Jeigu jau kas nors norės mokėti tais vokeliais, tai patikėkit, nerašys kasos pajamų orderio ir nedarys pavedimo per banką.“

D. Matukienės teigimu, naštą smulkiajam verslui galbūt šiek tiek palengvintų siūlymas kompensuoti banko kortelių skaitytuvų įsigijimą, tačiau pašnekovė ragina įvertinti galimą situaciją.

„Galbūt šitą dalyką ir keistų, bet dar kartą sakau – reikia tiesiog skaičiuoti. Kas kompensuos? Ne projekto teikėjai kompensuos, o mes visi, nes ir tam žmogui, kuris ateis pirkti ar parduoti, jam tai kainuoja, kiekviena operacija kainuoja. Reikėtų vis dėlto galvoti valstybiškai“, – sako D. Matukienė.

Pasiūlymas turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių

ISM Ekonomikos ir duomenų analitikos programos vadovas profesorius Tadas Šarapovas idėją mokėti atlyginimą tik pavedimu vertina dvejopai – nors tai galėtų mažinti šešėlį, grynųjų atsisakymas nėra vien teigiamas dalykas.

„Yra du aspektai. Vienas aspektas – dėl skaidrumo, mokesčių, šešėlio mažinimo tai yra vienareikšmiškai teigiamas dalykas. Jeigu kalbame apie atlyginimus darbuotojams, nemažai yra tokių įmonių, kurios darbo užmokestį perveda į banko sąskaitą, tačiau yra tam tikrų sektorių, kur yra paplitęs mokėjimas grynaisiais. (...) Ta prasme tai būtų teigiamas dalykas.

Iš kitos pusės, jeigu mes žiūrime į perspektyvą ir kalbame apie grynųjų atsisakymą, tai čia nėra vien teigiami aspektai, nes grynieji pinigai užtikrina tam tikra prasme privatumą, kartais anonimiškumą ir jie vis tiek turi aukštesnį likvidumą nei pinigai banko sąskaitoje. Jais disponuoti yra tam tikra prasme paprasčiau. Jeigu mes kalbame apie visišką atsisakymą grynųjų, aš nebūčiau tokio sprendimo advokatas“, – komentuoja T. Šarapovas.

Į dvi šio pasiūlymo puses dėmesį atkreipia ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas. Anot jo, ilgalaikėje perspektyvoje, siekiant mažinti grynųjų pinigų operacijų skaičių ir visiškai jų atsisakyti, tai galėtų būti geras žingsnis, tačiau dabar visuotinai atsisakyti grynųjų dar nėra įmanoma.

„Žvelgiant ilgalaikėje perspektyvoje, turėtų gerokai mažėti grynųjų pinigų vaidmuo, žvelgdamas į tokias šalis, kaip Švedija, kur dalis įmonių net atsisako aptarnauti žmones, kurie nori atsiskaityti grynaisiais, manau, tai yra logiškas kelias. Sutikime, vis mažiau įmonių apskritai operuoja grynaisiais pinigais, bet visiškas atsisakymas šiandien turbūt nėra įmanomas. Kai kuriais atvejais galbūt reikėtų palikti tą galimybę išmokėti grynaisiais pinigais, bet tai turėtų būti, visų pirma, ne darbdavio iniciatyva. T. y. darbdavys negalėtų reikalauti, kad darbuotojas imtų grynuosius pinigus. Tai būtų iš darbuotojo pusės“, – sako M. Dubnikovas.

Mokantieji atlyginimą vokeliuose tai darys ir toliau

Ekspertai sutinka – dalis darbdavių, jau dabar mokančių atlyginimą vokeliuose, tai darys ir toliau, nepaisydami to, ar bus įpareigoti pervesti atlyginimą į darbuotojo nurodytą sąskaitą, ar ne. T. Šarapovo teigimu, norintys išvengti mokesčių darbdaviai su darbuotojais gali atsiskaityti ir prekėmis ar kitais būdais.

„Bet aš manau, kad daliai verslų būtų impulsas daryti dalykus skaidriau, jeigu bent dalis to verslo yra neskaidri, – priduria T. Šarapovas. – Privalumą aš matyčiau. Vėlgi su darbdavių pozicija nėra kaip nesutikti, nes visuomet gali rasti alternatyvų. Ne vien bankinio pavedimo atveju, bet ir pačių grynųjų mokėjimui.“

M. Dubnikovas priduria, kad reikalavimas darbo užmokestį mokėti pavedimu šešėlį gali mažinti netiesiogiai. Pasak jo, atsiskaitymo grynaisiais panaikinimas ugdo visuomenę ir pratina ją naudotis elektroniniais pinigais, atlikti pavedimus.

Taip pat, sako M. Dubnikovas, derėtų atkreipti dėmesį į tai, kodėl žmogui grynieji apskritai reikalingi – ar jis neturi galimybės už prekes ar paslaugas atsiskaityti kortele, ar jis šiuos pinigus naudoja atsiskaityti už prekes ar paslaugas be sąskaitos.

„Tai reiškia, kad žmogus, sumokėjęs visus mokesčius, kitame žingsnyje noromis ar nenoromis pradeda vengti mokesčių. Tada prasideda kita grandinė – tie grynieji pradeda gyventi savo gyvenimą, šiek tiek jau šešėlinį gyvenimą. Jeigu visi turi pinigus sąskaitoje, tampa ne taip drąsu gryninti pinigus. Šiuo metu bankai ypač sugriežtino pinigų plovimo priemones ir tiesiog gali paklausti – kodėl jūs išsiėmėte kelis tūkstančius ar kelias dešimtis tūkstančių eurų iš sąskaitos ir kur jie nukeliavo? Tada kyla klausimas žmogui, ar galiu taip daryti? Galbūt noriu atsiskaityti tvarkingai su sąskaita, garantija, su sutartimi, kuri mane saugo“, – teigia M. Dubnikovas.

M. Dubnikovas: noras turėti grynųjų pinigų regionuose padiktuotas ir šešėlio

Profesinių sąjungų išsakomą argumentą, kad darbuotojai gali būti verčiami imti grynuosius pinigus, M. Dubnikovas vertina kritiškai. Jo pastebėjimu, to dažniau prašo patys darbuotojai, nes atlikti operacijas grynaisiais, išskyrus kelias išimtis, nepatogu pačiam verslui.

„Aš labiau vertinčiau, kad dažniausiai tai yra poreikis iš žmonių pusės. Supraskime, kad verslui operacijos su grynaisiais pinigais iš esmės yra bėda, nes juos reikia inkasuoti, saugoti, vežioti, prižiūrėti. Tai yra kaštai. Kai pinigai sąskaitoje, daug pigiau aptarnaujama. Tai vienas dalykas. Antras dalykas – tas argumentas, kad darbdaviai priverčia imti grynuosius pinigus, yra daugiau ar mažiau absurdiškas dėl tų pačių priežasčių, kad grynųjų pinigų įmonės nebenori turėti“, – teigia M. Dubnikovas.

Atkreipus dėmesį, kad dalis verslų, ypač smulkiųjų, pajamas neretai gauna grynaisiais, todėl patirtų papildomą naštą pinigus įnešdami į banką ir juos pervesdami darbuotojams, M. Dubnikovas akcentuoja – tai tampa užburtu ratu.

„Jeigu vartotojas, darbuotojas, kuris dienos pabaigoje tampa vartotoju, iš esmės turėtų tik elektroninius pinigus, visi tie smulkūs prekybininkai labai greitai aptarnautų korteles ir viskas tuo pasibaigtų. Dabar tas noras turėti grynųjų pinigų regionuose yra dar ir padiktuotas tam tikro šešėlio. Supraskime, kai prekybos vieta aptarnauja su grynaisiais pinigais, ji gali, pavyzdžiui, atsiskaityti už akcizines prekes grynaisiais pinigais, pirkdama alkoholio gėrimus. Vėliau pardavusi ji gali atsiskaityti ir sutartį sunaikinti. Tada dingsta akcizas, PVM ir panašūs dalykai. Ypač taip yra su smulkiaisiais alkoholio gamintojais, kurie veikia regionuose“, – sako M. Dubnikovas.

T. Šarapovas: žmonių poreikių negalime ignoruoti

T. Šarapovas teigia suprantantis tiek darbuotojų, tiek smulkiųjų verslininkų argumentus, tačiau ragina prieš priimant sprendimą labiau panagrinėti, kokią naudą toks sprendimas galėtų atnešti.

„Jeigu žiūrėtume iš esmės, mano, kaip piliečio ir kaip žmogaus, teisė yra pasirinkti, kokiu būdu aš noriu gauti mokėjimą ar atlyginimą. Tol, kol mes apskritai turime šiuos pasirinkimus – tiek bankinį pavedimą, tiek mokėjimą grynaisiais, tai būtų tam tikras suvaržymas. Bet esminis klausimas – kokią naudą visuomenei tas suvaržymas sukuria? Jeigu mes padedame išlipti iš šešėlio ir ta nauda yra didesnė nei, vadinkime, žala, atsisakant grynųjų, toks sprendimas svarstytinas“, – įsitikinęs T. Šarapovas.

Jis priduria, kad derėtų atsižvelgti ir į konkrečias gyventojų situacijas. Kaip pavyzdį jis pateikia vyresnio amžiaus žmones, kurie pensiją gauna grynaisiais ir dėl šios priežasties banko sąskaitos gali net neturėti.

„Ko gero, išlygų galėtų būti, nes pažiūrėkime į specifinius atvejus, kurių mūsų visuomenėje, ko gero, yra ne tiek ir mažai. Pavyzdžiui, kalbame apie vyresnio amžiaus žmones, kurie visai neturi sąskaitos banke, jiems pensijas atneša. Tai dabar nei jie galėtų sumokėti grynaisiais kam nors, nei jiems kas nors galėtų mokėti. Mes dar turime visuomenėje tokių žmonių, jų poreikių negalime ignoruoti. Paminėjau vyresnio amžiaus žmones, bet yra ir kitų atvejų, apie kuriuos dabar gal net nepagalvotume. Tai būtų tam tikras apribojimas ar suvaržymas. Žiūrint iš šios perspektyvos, reikėtų labai atsargiai reglamentuoti“, – tvirtina T. Šarapovas.

Bankomatų tinklo plėtra prieštarautų atlyginimo pavedimu idėjai

Paklausti, ar jų vertinimą keičia siūlymas plėsti bankomatų tinklą, suteikti geresnes galimybes išsigryninti pinigų, abu pašnekovai tvirtina – tai galėtų būti kompromisinis pasiūlymas, tačiau savo esme jis prieštarauja idėjai mažinti grynųjų pinigų operacijų skaičių.

„Manau, tai yra tam tikras kompromisinis variantas, bet tai prieštarauja grynųjų atsisakymui. Tai kaip tik išplečia galimybes naudotis grynaisiais pinigais, kas yra gerai. Jeigu mes kalbame apie papildomas galimybes – bankomatų tinklo plėtrą, tai visuomenei būtų patogiau.

Yra paprasta taisyklė – jeigu bent vienam ekonominių procesų dalyviui arba visuomenės nariui galima padaryti geriau nepabloginant situacijos kitiems, tai yra geras sprendimas. Bankomatų tinklo plėtra reiškia, kad mes niekam nepablogindami situacijos kai kurioms visuomenės grupėms ją pageriname“, – sako T. Šarapovas.

Pašnekovo teigimu, ateityje bet kokiu atveju operacijų grynaisiais pinigais bus mažiau – jauni žmonės nuo ankstyvo amžiaus pripranta prie elektroninių paslaugų, todėl poreikio naudotis grynaisiais pinigais neturi. Tačiau visiško grynųjų pasitraukimo, pasak T. Šarapovo, dar reikia palaukti. „Mes čia kalbame apie tolimą perspektyvą, galbūt dešimties ir daugiau metų“, – aiškina profesorius.

M. Dubnikovas: bankomatus pamiršime kaip telefonų būdeles

Tokius pačius argumentus mini ir M. Dubnikovas. Jo vertinimu, bankomatų tinklo korekcija gali būti svarstytina, nes Lietuvoje tikrai yra vietų, kurių gyventojai neturi galimybės išsigryninti pinigų. Vis dėlto M. Dubnikovas priduria – tokia strategija iš esmės prieštarauja siūlymui darbo užmokestį mokėti ne grynaisiais.

„Tai šiek tiek prieštarauja vienas kitam. Jeigu mes vis dėlto skatiname atsiskaitymą elektroniniu būdu, tai kam tada reikalingas bankomatas? Kur tuos grynuosius pinigus dėti ir kam juos apskritai išiminėti? Turbūt toks pereinamasis laikotarpis arba šiek tiek praeities dvelksmas, kai norima elektroninius pinigus vėl versti į grynuosius pinigus ir tada vėl su jais operuoti“, – sako M. Dubnikovas.

Jo vertinimu, lengvesnis kelias būtų paskatinti elektroninius atsiskaitymus ir visą procesą padaryti elektroninį tokiu būdu, kad grynųjų pinigų tiesiog nereikėtų.

„Ilgainiui mes tuos bankomatus apskritai primirštume, kaip pamiršome fiksuotojo ryšio telefono būdeles. Dabartinė karta jų net neatsimena ar gal net nežino, kad jos buvo. Čia lygiai tas pats – vyksta technologinis virsmas, bet tarsi dar bandoma tas telefono būdeles statyti“, – sako M. Dubnikovas.

Jis sutinka, kad, tebevyraujant grynųjų pinigų poreikiui, tankinti bankomatų tinklą būtų galima, tačiau tai turėtų būti trumpalaike priemone.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.