Verslas

2021.06.11 12:32

Ekonomistas Ramančukas: griežtos sankcijos sunaikins Baltarusijos ekonomiką

Joana Lapėnienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.06.11 12:32

Kai neteisėtas prezidentas Aliaksandras Lukašenka nurodė jėga nutupdyti lėktuvą, kuriuo skrido didžiausias jo priešas R. Pratasevičius, Europos Sąjunga pagrasino sankcijomis, ir jos tikriausiai bus.

Tačiau iš Minsko ateina raginimų to nedaryti. Miseso mokslinių tyrimų centro vadovas Jaraslavas Ramančukas tikina, kad griežtos sankcijos sunaikins Baltarusijos ekonomiką, šalis faktiškai praras valstybiškumą, taps it Rusijos.

Ilgus metus opozicijoje buvęs Jungtinės piliečių partijos vicepirmininkas, kandidatas į prezidentus J. Romančukas sako, kad pernai po suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų įsibėgėjusi revoliucija baigėsi – baltarusiai nepajėgūs kautis su dviem diktatoriais – Lukašenka ir Putinu.

Dar prieš porą metų šis politikas buvo dažnas svečias Vilniuje įvairiuose renginiuose, bendravo su Lietuvos politikais, tačiau dabar jam užtrenktos visos durys – Lietuva J. Romančuką paskelbė nepageidaujamu asmeniu.

– Jūsų vertinimu, kokios bus pasekmės Baltarusijai už prievartinį keleivinio lėktuvo nutupdymą?

– Baltarusijos oro transportas jau palaidotas, tai akivaizdu. „Belavia“ skolinosi, pirko lėktuvus ir dabar neskraido. Oro uostas „Minsk-2“ taip pat už skolintas lėšas įsirengė antrą pakilimo taką, ir dabar jis tuščias.

Neišvengiamai žlugs logistinis „Naujojo Šilko kelio“ projektas. Kiniškų prekių srautas į ES turėjo eiti būtent per Baltarusiją. Deja, dabar Baltarusija – šalis aklavietė, atskirta nuo Europos ir beveik nuo viso pasaulio geležine uždanga. Visos lėšos, investuotos į Baltarusijos ir Kinijos industrinį parką, nueis niekais. Jei Baltarusija bus paskelbta tranzitui pavojinga zona – sustos krovinių gabenimas geležinkeliu ir kitu transportu. Ir tai valstybei gali kainuoti 2,5 proc. BVP.

Kai biudžete atsiranda nenumatyta skylė, valdžia ieško kur pasiskolinti: Rusija, Kinija, arabų šalys. Tačiau po to keisto „Hamas“ įvėlimo į šitą istoriją, arabai vargu ar panorės turėti reikalų su Minsku. Savo ruožtu kinai jau investavo į „Šilko kelią“, ir dabar jų praradimai dideli. Manau, jie taip pat susilaikys. Rusija gal ir padės, bet pateiks savo norų sąrašą. Kai ims viena po kitos bankrutuoti „Belavia“, oro uostai, visa infrastruktūra, galiausiai didžiosios valstybės įmonės, Rusija mielai pasinaudos galimybe investuoti naudingomis sąlygomis. Štai tokios pasekmės.

– Jūs kritiškai vertinate ES planus taikyti tikslines ekonomines sankcijas konkretiems sektoriams. Kodėl?

– JAV siekė Baltarusijos valdžią priversti paisyti žmogaus teisių, paleisti į laisvę politinius kalinius, priversti pradėti dialogą. Sankcijomis finansiškai spaudžiami konkretūs asmenys, jų įmonės, vadinamieji Lukašenkos „pinigų maišai“. O ką mes matome? Amerikos sankcijos veikia senokai, bet Baltarusijos eksportas sėkmingai augo. Taigi jokio poveikio nebuvo. Įvestas III ES sankcijų paketas, tačiau pirmą 2021 m. ketvirtį Baltarusijos prekių eksportas į Europos Sąjungą – dėmesio! – išaugo 86 proc. Todėl baltarusiai sako: štai, kokie mes galingi – galime daryti, ką norim, nes jų sankcijos mūsų neveikia.

Beje, Lukašenka nuolatos pabrėžia, kad visos Vakarų taikomos poveikio priemonės Baltarusijai iš tiesų liečia ir Rusiją.

Dar vienas svarbus aspektas – sankcijų poveikis Baltarusijos režimui. Lukašenka – ne savižudis, jis važiuoja pas Putiną, o Putinas, nors ir ne iš didelės meilės, bet paramą pažada, tačiau manais už tai pateikia sąskaitą. Mano manymu, Vakarų sankcijos Baltarusiją stums į Rusijos glėbį. Taip, Lukašenka diktatorius, tironas, kuriam nusispjauti į žmogaus teises ir laisves, bet yra ir kitas labai panašus diktatorius.

Baltarusija dabar atsidūrė skolų spąstuose. Šiuo metu Baltarusijos skola Rusijai siekia 9 mlrd. dolerių. Ir nutiks taip: mes pasirašysime jų integracijos žemėlapius, įvesime jų mokesčius, muitus, gynybos ir užsienio politiką. Ir kas liks iš Baltarusijos? Baltarusija virs Tatarstanu, Čečėnija, Ingušija – štai toks likimas. Baltarusijos likimas turi būti sprendžiamas ne žiauriomis sankcijomis, už kurias turi balsuoti visos 27 ES valstybės. Tai labai sudėtinga procedūra, o tose šalyse tikrai yra Rusijos ir Lukašenkos lobistų. Matome, kad A. Merkel pasisakė prieš, matome, kokie procesai vyksta dėl „NordStream-2“. Macronas pasakė, kad Rusijai ir Baltarusijai sankcijų nereikia, reikia bendradarbiauti. Taigi akcentai perkelti visai kitur.

– Kurios valstybinės bendrovės – didžiausi Rusijos taikiniai?

– Kai kurie Rusijos ekspertai apie tai jau kalba: „Belkalij“ praras Europos rinką, bus išstumtas iš pasaulio rinkų apskritai. O tada „Uralkalij“ nepraleis ilgai lauktos galimybės įsigyti visas arba bent dalį „Belaruskalij“ akcijų ir tai akivaizdžiai bus Baltarusijos pusei nenaudingas sandoris.

Nereikia pamiršti, kad Baltarusijoje dar yra ir „Slavkalij“. Tai 2 mlrd. dolerių vertės kompanija, jos savininkas yra milijardierius Michailas Gucerijevas. Nežinau, kodėl „Slavkalij“ neįtrauktas į sankcijų sąrašą, nors ponas Gucerijevas iš užsienio investuotojų artimiausiai bendrauja su Lukašenka.

Aš manau, jau ateina metas, kai tie, kurie norėjo, pasieks savo, perims „Belaruskalij“ įmonę. Gal bus bendro kapitalo įmonė – sovietmečiu „Uralkalij“ ir „Belaruskalij“ buvo viena bendrovė. Bus grįžta į senuosius laikus ir vadovaujantį vaidmenį tikrai užims rusai. Neabejoju, kad Rusija nepraleis progos pasinaudoti tinkamu momentu. Štai jums sankcijų pasekmės. Mano duomenimis, Maskvoje jau rengiami Rusijos uostų plėtros projektai, kad į juos būtų galima nukreipti ne tik naftos produktus, bet ir kalio trąšas. Lietuva praras pajamas už kalio trąšų tranzitą.

– Baltarusijos atominės statybai Rusija yra suteikusi paskolą, kaip manote, ar Baltarusija bus pajėgi ją grąžinti?

– Tai dar vienas labai įdomus epizodas. Kreipiausi į jūsų politikus, pateikiau ukrainiečių žurnalistinį tyrimą apie Baltarusijos AE statybą. Ten buvo atskleisti korupciniai sandoriai, į kuriuos buvo įtraukta „Rosatomo“ vadovybė. Kai vykdomas milijardinės vertės projektas, žinoma, tokie dalykai vyksta. Bet man neteko girdėti, kad Lietuvoje šiuo žurnalistų tyrimu būtų susidomėta.

Baltarusijos AE bus valdoma tik iš Rusijos. Esminis klausimas, į kurį iki šiol nėra atsakymo, – kokia bus kWh kaina? Buvęs vicepremjeras, o dabar Baltarusijos ambasadorius Maskvoje Vladimiras Semaško viešai pasakė, kad ji sieks 10–11 ct už kWh. Lietuvos pramonei elektra kainuoja pigiau, o, pavyzdžiui, Norvegijoje – 3,5 ct už kWh. Taigi baltarusiams paprasčiausiai nudirs tris kailius. Kitų energetikos rinkų nebus, todėl Baltarusija bus priversta uždaryti kas ketvirtą savo elektrinę.

Lukašenka dabar tikrai nesusitars nei su Ukraina, nei su Baltijos šalimis, nei su Lenkija. Su niekuo nesusitars. Lieka tik Rusijos rinka, o tai dar didesnė priklausomybė nuo jos. Buvęs „Rosatomo“ prezidentas S. Kirijenka dabar vadovauja prezidento V. Putino administracijai. S. Kirijenka labai gerai išmano šios atominės statybos peripetijas ir tikrai pasistengs, kad Baltarusijos atominė taptų Rusijos nuosavybe. Šita atominė bus Rusijos bendros energetinės sistemos dalis.

– Europa gali atjungti Baltarusiją nuo tarptautinių pervedimų sistemos SWIFT. Teigiama, kad ši priemonė būtų skausminga, bet padėtų greitai išspręsti krizę.

– Sakyčiau: sveiki atvykę, „Sberbank“, „Vnešekonombank“, VTB, „Alfabank“, visi Rusijos bankai! Grubiai kalbant, tada visi atsiskaitymai vyktų per Rusijos bankus – jiems gi SWIFT’o niekas neatjungs, nes su Rusija Bidenas dabar palaiko dialogą. Taigi bus palaidotas, nors ir trapus, bet nepriklausomas Baltarusijos finansų sektorius. Tai būtų tikra katastrofa.

– O kokį Jūs siūlytumėte receptą?

– Trumpalaikių sprendimų, kurie šitoje situacijoje galėtų užtikrinti Baltarusijos suverenitetą, nėra. Reikia pripažinti, kad revoliucija šiame etape baigėsi – Baltarusijos žmonės kautis prieš du diktatorius nepajėgūs. Tai akivaizdu. Turiu galvoje ne tik Baltarusijos diktatorių, bet ir jo partnerį sąjunginėje valstybėje. Reikia pereiti į pasirengimo kitai revoliucijai režimą: informacija, įtikinėjimas, pokalbiai ir t. t.

Deja, dabar Baltarusijoje jėgos struktūros ne tik kankina žmones. „Silovikai“ įsitraukę į tarptautinės mafijos vykdomą kontrabandą. Režimas turi nusikalstamo pasaulio paramą. Cigarečių kontrabanda į Europą nesumažėjo. Skiediklių ir tirpiklių – taip pat. Kalbėjau ir su latviais, ir su lietuviais – tame nešvariame versle kažkas dalyvauja. Atkreipkite dėmesį, kad asmenų, kuriems planuojama taikyti sankcijas, sąraše nėra europiečių. Esu įsitikinęs, kad šitose kontrabandos schemose veikia vaikinai iš Kipro, latviai ir lietuviai.

2019 m. gruodį mane paskelbė priešu, kuris kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Lietuvoje aš dabar persona non grata. Man anuliuota Šengeno viza. Esu įsitikinęs, kad tai įvyko dėl to, kad kritikavau Europos Sąjungą, jog baltarusiškų cigarečių kontrabanda vyksta ne todėl, kad taip nori Lukašenka, o dėl to, kad kontrabandininkams talkina europiečiai. Aš nesulaukiau jokio paaiškinimo, kodėl mane paskelbė Lietuvos priešu. Tai absurdas! Kreipiausi ir į S. Cichanouskają, kitus savo bičiulius Lietuvoje, bet jie nepadėjo.

– Anksčiau aktyviai dalyvavote politikoje, buvote Jungtinės piliečių partijos vicepirmininkas. Ši partija 2010 m. jus iškėlė kandidatu į prezidentus. Buvo kalbama, kad Maskva renkasi iš dviejų kandidatų: pradžioje lyg ir nusvėrė „Europinės Baltarusijos“ lyderis Andrejus Sanikovas. Bet po jūsų ir A. Lebedkos pokalbių su Rusijos vicepremjeru A. Kudrinu, A. Čiubaisu, keletu „Vieningosios Rusijos“ Dūmos deputatų būtent Jūs buvo įvardytas kaip Maskvos išsirinktas kandidatas, bet nelaimėjote nei Jūs, nei A. Sanikovas.

– Baltarusijos rinkėjų balsai neskaičiuojami nuo 1996 metų. Juos sudėlioja taip, kaip liepia A. Lukašenka. 2010 m. man buvo paskirta 3 vieta. Kažkodėl tik pernai visi ėmė kalbėti apie tai, kad Baltarusijoje politikai yra šantažuojami ir net kankinami.

– 2010 m. gruodžio 19 d., kai buvo paskelbti rinkimų rezultatai, į Nepriklausomybės aikštę susirinko minia išreikšti protesto, ir OMON drauge su kariuomene talžė žmones lygiai taip kaip ir po pastarųjų prezidento rinkimų. Buvo suimti visi Jūsų rinkimų konkurentai. Kitą rytą Jūs prieš kameras pasmerkėte A. Sanikovą ir N. Statkevičių, sakėte, kad raginote juos abu „atsisakyti radikalių veiksmų, nes esate įsitikinęs, kad revoliucija griauna demokratiją“. Ar tai buvo Jūsų paties sugalvoti žodžiai?

– Tai, kas man nutiko iš karto po prezidento rinkimų 2010 m., pernai pasikartojo S. Cichanouskajai.

Man paskambino Anatolijus Lebedka, tuometis Jungtinės piliečių partijos pirmininkas, ir pasakė, kad grubiai, naudodami jėgą jį namuose suėmė. Netrukus jie paskambino ir man, liepė ateiti prie „Europos“ viešbučio. Sėdau į taksi ir nuvažiavau, kur buvo nurodyta. Ten manęs laukė dviese. Mes labai ilgai kalbėjomės. Mane šantažavo, kad turiu perskaityti pareiškimą, jog smerkiu savo prezidento rinkimų kampanijos konkurentus už tai, kad jie išprovokavo riaušes aikštėje prie Vyriausybės rūmų, kitaip grasino nužudyti mano partijos pirmininką, kitus opozicijos atstovus.

Po kelių valandų mane nuvežė į KGB, ten tęsė „įtikinėjimą“, naudodami atitinkamas poveikio priemones. Galiausiai 6 val. ryto aš sutikau skaityti tą jų parengtą pareiškimą. Aš įtikėjau, kad perskaitęs sustabdysiu žmogžudystes.

Dabar, kai žiūrėjau vadinamąjį interviu su R. Pratasevičiumi, man viskas stojo prieš akis, prisiminiau, ką jie su manimi darė. Nenorėčiau viso to dar kartą išgyventi, nežinau, ar pajėgčiau. Kai pamačiau Cichanouskajos vaizdo įrašą, iš karto supratau, kad ją privertė. Manau, kad ir Pratasevičius taip pat „liudija“ ne laisva valia. Lygiai taip pat 2010 m. buvau ir aš prievartaujamas, bet tada visa Baltarusijos opozicija mane išvadino išdaviku, buvau priverstas palikti Jungtinę piliečių partiją, kurios buvau vicepirmininkas.

– Tačiau 2010 m. Jūs tapote Baltarusijos vyriausybės konsultantu. Ekonomikos ministro pavaduotojas Andrejus Turas tikino, kad didelė dalis Jūsų prezidento rinkimų programos buvo panaudota rengiant 2011–2015 m. Baltarusijos ekonomikos vystymo programą.

Be to, Jums net pavyko išvengti arešto. A. Sanikovas iki šiol tvirtina, kad Jūs jo teisme liudijote kaltinimo pusėje. A. Sanikovas nuteistas kalėti 5 m. griežtojo režimo kolonijoje.

– Teisme pasakiau, kad A. Sanikovas nekaltas. Aš jų jokiomis aplinkybėmis nesu apkaltinęs. Jie išsigalvojo, kad dėl manęs juos suėmė. Būtent dėl to, kad perskaičiau tą kreipimąsi, jų neužmušė. Štai kur esmė. Partijos pirmininkas A. Lebedka kalėjo keturis mėnesius. Kad jį išlaisvintų, visur ėjau prašyti, važiavau ir į Rusiją. Jį paleido į laisvę anksčiau laiko. Mes su A. Lebedka draugaujame 10 metų ir dabar vykdome bendrus projektus: rengėme antikorupcinę programą, Baltarusijos Konstitucijos projektą. Mes darome viską, kad mūsų valstybė taptų demokratinė ir laisva. Tie, kurie norėjo suprasti, tai supranta.

– Dėkoju Jums, kad sutikote atsakyti į LRT.lt klausimus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.