Raimondas Karpavičius, Ramūnas Karbauskis. Asociatyvus fotomontažas

Verslas

2021.06.09 05:30

Atskleisti didžiausi ES žemės ūkio paramos gavėjai – daugiausia atsiriekė Raimondas Karpavičius ir Karbauskių šeima

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt iš Briuselio, Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba2021.06.09 05:30

Didžiausiais ES žemės ūkiui skirtos paramos gavėjais per tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas įmones, taip pat gautas tiesiogines išmokas 2018–2019 metais tapo prieš kelerius metus anapilin išėjęs „Marijampolės pieno konservų“ akcininkas Raimondas Karpavičius, Karbauskių šeima – „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis kartu su tėvu Česlovu Vytautu Karbauskiu ir sūnumi Justinu – ir „Panevėžio pieno“ akcininkai. Tai rodo naujausia Europos Parlamento užsakymu mokslininkų ir tyrėjų atlikta studija.

Studijoje sudaryti didžiausi galutiniai ES paramos žemės ūkiui gavėjų 25-ukai. Remiantis šiais sąrašais matyti, kad 2019 metais 25 fiziniai asmenys iš viso susižėrė apie 10 mln. žemės ūkio paramos iš bendrosios žemės politikai (BŽŪP) skiriamų lėšų. 2018-ųjų metų 25-ukas pasidalijo virš 17 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir tiesioginės išmokos ūkininkams, ir kaimo plėtrai skiriami pinigai, ir rinkos reguliavimo priemonėms skirtos lėšos.

Kaip rašoma studijoje, tyrimo tikslas – ne tik nustatyti didžiausius tiesioginius ir galutinius naudos gavėjus, bet ir spręsti jų identifikavimo problemas.

LRT primena, kad prieš kelias savaites Seime po pateikimo buvo pritarta įstatymo projektui, kuriuo siūloma nustatyti 150 tūkst. eurų lubas tiesioginėms išmokoms ūkininkams.

Žinios. Lietuvoje nebeliko „juodųjų“ savivaldybių: prasčiausia situacija fiksuojama Molėtų, Ukmergės ir Švenčionių rajonuose

Projekto iniciatoriai teigė, kad įvedus 150 tūkst. eurų lubas smulkieji verslininkai galėtų gauti didesnę paramą. Tuo metu stambiausios žemės ūkio bendrovės netektų milijonų eurų paramos.

Įstatymo projektu taip pat siūloma numatyti, kad taikant lubas būtų atsižvelgiama ir į susijusius asmenis, kaip tai nurodo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Kaip aiškina projekto iniciatoriai, šiuo metu kartais pasirenkama skaidyti nuosavybę, siekiant išvengti 2019 m. pradėto tiesioginių išmokų mažinimo, kuris nėra taikomas susietiems asmenims.

Taip pat skaitykite

EP užsakymu atlikta studija rodo būtent didžiausius galutinės naudos gavėjus, taigi kieno rankose galiausia susitelkia didžiausios ES žemės ūkiui skirtos paramos sumos. Šiuose sąrašuose matyti ir paramą gaunantys susiję asmenys, pavyzdžiui, 2019 metais tarp 10 didžiausių paramos gavėjų net trys Karbauskių šeimos nariai.

LRT atkreipia dėmesį, kad sąrašai sudaryti pagal finansinius, o ne kalendorinius metus. Finansiniai žemės ūkio metai prasideda praėjusių metų spalio 16 d. ir baigiasi einamųjų metų spalio 15 d., informuoja Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA).

Kas ir kokio dydžio ES žemės ūkio paramą gauna, skelbia ir NMA, skirstanti paramą. Tačiau ji nesudaro didžiausių galutinės naudos gavėjų sąrašų, taip pat nesudaro sąrašų, kas gavo didžiausią tiesioginę paramą pagal dydį. Tarp NMA viešų duomenų galima matyti paramos gavėjus pagal pirmąją vardo abėcėlės raidę, taip pat išsifiltruoti gavėjus pagal gautą paramos priemonę ar regioną. Čia viešinami paramos gavėjai už praėjusius dvejus finansinius metus, t. y. šiuo metu nurodomi tik 2019–2020 metų paramos gavėjai.

Daugiausia tiesioginės paramos tarp fizinių asmenų 2019 m. gavo R. Karbauskio tėvas, 2018-aisiais – Vyšniauskas

Studijoje pateikiami ir 50 didžiausių tiesioginių žemės ūkio paramos gavėjų sąrašai, tačiau čia atsiranda nemažai pinigus skirstančių subjektų, taigi jie neparodo galutinių naudos gavėjų.

2019 metais šio sąrašo viršūnėje – 6 mln. eurų gavusi Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, viena iš jos funkcijų – paskirstyti pinigus ūkininkams. Antroje vietoje Lietuvos automobilių kelių direkcija, ji turėjo paskirstyti 4,2 mln. eurų paramos.

Žvelgiant į konkrečias įmones, 2019 metais daugiausia paramos atsiriekė „Žemaitijos pienas“ – virš 3 mln. eurų, „Kelmės pieninė“ – apie 1 mln. eurų (priklauso akcinei bendrovei „Vilkyškių pieninė“), taip pat sąrašo viršuje ne juridinį teisinį statusą turinti Lygumų žemės ūkio bendrovė – virš 904 tūkst. eurų, Lietuvos aludarių gildija, gavusi 738,5 tūkst. eurų paramos.

Iš fizinių asmenų didžiausias tiesioginės paramos gavėjas – „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio tėvas Česlovas Vytautas Karbauskis, gavęs virš 456 tūkst. eurų paramos, tačiau pagal gautą paramos dydį jis tėra 33 iš visų tiesioginę paramą gavusių subjektų.

Iš bendrovių 2018 metais daugiausia – virš 3 mln. eurų paramos gavo „Kelmės pieninė“, antroje vietoje liko „Marijampolės pieno konservai“ su kiek daugiau nei 2,9 mln. eurų paramos.

Iš fizinių asmenų daugiausia paramos gavo Širvintų rajono ūkininkas Vidmantas Vyšniauskas – apie 1,7 mln. eurų paramos. LRT kreipėsi į V. Vyšniauską ir gavo patvirtinimą, kad gautos paramos dydis sutampa su studijoje skelbiamais duomenimis. Šios lėšos buvo skirtos modernių šiltnamių statybai (daržovėms auginti) ir biokuro katilinės statybai.

Didžiausi galutiniai pinigų gavėjai – Raimondas Karpavičius, „Žemaitijos pieno“ akcininkai, Karbauskių šeima

Studijoje taip pat sudaryti galutinių naudos gavėjų sąrašai. Šie sąrašai atskleidžia fizinius asmenis, kurių rankose per tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančias įmones gautas tiesiogines išmokas sutelkiamos didžiausios ES žemės ūkiui skirtos paramos sumos.

Didžiausią paramą gavo bendrovių „Lukšių pieninė“ ir „Marijampolės pieno konservai“ buvęs akcininkas Raimondas Karpavičius, iš viso per valdomas įmones vien 2018 metais gavęs beveik 3,2 mln. eurų ES paramos. Jis per vienus metus gavo didžiausią pinigų sumą nei kiti fiziniai asmenys sudėjus 2018 ir 2019 metų rezultatus.

LRT.lt primena, kad 2019 metais po kovos su sunkia liga verslininkas mirė. „Marijampolės pieno konservų“ akcijos priklauso bendrovėms „Karpis“ (Registrų centre kaip jos akcininkas vis dar nurodomas Raimondas Karpavičius), taip pat „Esti Investeeringud“, o „Lukšių pieninė“ priklauso „Marijampolės pieno konservams“. Po verslininko mirties įmones administruoja velionio brolis – Henrikas Karpavičius. LRT kreipėsi į bendrovę, klausdama, ar studijos duomenys sutampa su įmonės turimais duomenimis, tačiau atsakymo negavo.

Sumuojant 2018 ir 2019 metus, daugiausia ES žemės ūkio politikai skirtų pinigų yra gavę „Žemaitijos pieno“ akcininkai Algirdas ir Danutė Pažemeckai. Per dvejus metus bendrai per valdomas įmones jie gavo virš 2,5 mln. eurų paramos.

LRT kreipėsi į pačią bendrovę ir klausė, ar studijoje pateikiami duomenys sutampa su bendrovės turimais duomenimis, „Žemaitijos pienas“ teigė, kad gavo didesnę ES paramą.

„Akcinė bendrovė „Žemaitijos pienas“ 2017–2019 m. įgyvendino 19,9 mln. eurų vertės projektą, įsigijo naujus įrenginius ir įrangą, modernizavo gamybą, didino veiklos efektyvumą. 17 mln. eurų investavo pati bendrovė, 2,9 mln. eurų gauta BŽŪP ES paramos. 2017 m. ES parama sudarė 202 498, 2018 m. – 399 790, 2019 m. – 2 328 726 eurų“, – skaičius LRT pateikė bendrovė. Jos atstovai pažymėjo, kad visą paramą gavo pati bendrovė, o ne Algirdas ir Danutė Pažemeckai kaip fiziniai subjektai.

Tarp daugiausia gavusių galutinės naudos – ir „Linas Agro Group“ valdybos pirmininkas, „Darius Zubas Holding“ akcininkas Darius Zubas, per dvejus metus gavęs virš 2,3 mln. eurų paramos. Studijoje nurodoma, kad parama jį pasiekia per Kėdainių rajono Labūnavos, Sidabravo ir Šakių rajono žemės ūkio bendroves.

LRT kreipėsi į bendrovę pasitikslinti, ar įmonių turimi duomenys sutampa su studijoje pateiktais duomenimis, „Linas Agro Group“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Pranckevičius teigė, kad studija klaidinanti, nes joje pateikiami netikslūs duomenys.

„ES biudžeto reikalų politikos departamento užsakymu atlikta studija, mūsų vertinimu, atlikta nekokybiškai ir pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją jog galutinis BŽŪP paramos gavėjas 100 proc. yra Darius Zubas. Studijoje taip pat neteisingai skaičiuojamas mūsų bendrovės valdomas pajus žemės ūkio bendrovėse. Matome, jog studijoje pateikti duomenys netikslūs ir kitų paramos gavėjų atžvilgiu: kai kurių kitų TOP-50 paramos gavėjų galutiniai akcininkai – fiziniai asmenys – visai nenurodomi, o tai kelia abejonių dėl ES lėšomis atlikto darbo kokybės“, – sakė jis.

A. Pranckevičius pasidalijo grupės turimais duomenimis, pagal kuriuos Kėdainių rajono Labūnavos žemės ūkio bendrovė 2018 m. gavo 462 tūkst. eurų BŽŪP paramos, Sidabravo žemės ūkio bendrovė – 499 tūkst. eurų, o Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovė – 449 tūkst. eurų.

2019 metais Kėdainių rajono Labūnavos žemės ūkio bendrovė gavo 819 tūkst. eurų paramos, o Sidabravo ŽŪB – 481 tūkst. eurų paramos.

„Parama susideda iš įvairių išmokų ir buvo naudojama pagal paskirtį augalininkystės arba gyvulininkystės veiklai, investicijoms paramos negauta. Trijose bendrovėse kartu sudėjus dirba virš 240 darbuotojų, jos laiko beveik 2 000 karvių ir dirba virš 8,7 tūkst. ha žemės.

Minėtų bendrovių akcininkė yra AB „Linas Agro Group“, 2018 metais turėjusi 98,6 proc. Kėdainių rajono Labūnavos žemės ūkio bendrovės pajų, 98,8 proc. Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovės pajų ir 95,21 proc. Sidabravo žemės ūkio bendrovės pajų, 2019 metais – atitinkamai 98,95 proc., 98,82 proc. ir 96,15 proc. pajų. Dalis šių bendrovių pajų priklauso bendrovėse dirbantiems darbuotojams ir kitiems smulkiems pajininkams.

Akcinė bendrovė AB „Linas Agro Group“, kurios akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje „Nasdaq Vilnius“, turi apie 900 akcininkų. Darius Zubas yra vienas iš akcinės bendrovės „Linas Agro Group“ akcininkų, jam priklauso apie 76 proc. bendrovės akcijų“, – paaiškino A. Pranckevičius.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis per dvejus metus gavo beveik 1,4 mln. eurų paramos, tačiau jeigu pridėtume jo tėvo Česlovo Karbauskio ir sūnaus Justino Karbauskio gautą paramą, iš viso Karbauskis kartu su šeimos nariais per dvejus metus gavo virš 2,76 mln. eurų paramos.

2018 m. virš 1,2 mln. eurų gavo „Rokiškio sūrio“ akcininkas Antanas Trumpa, virš 633 tūkst. eurų paramos sulaukė „Krekenavos“ akcininkė per „Vikondos“ grupę Jolanta Blažytė.

„Galutinis naudos gavėjas – juridinis ar fizinis asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojantis daugiau nei 25 proc. tiesioginio naudos gavėjo ir kurio ne daugiau kaip 25 proc. kontroliuoja bet kuris kitas juridinis ar fizinis asmuo. Kai nė vienas savininkas nekontroliuoja daugiau nei 25 proc., tiesioginiu naudos gavėju laikomas galutinis naudos gavėjas“, – aiškinama studijoje.

Karbauskio šeimos gauta bendra parama gali būti didesnė

Analizuojant galutinės naudos gavėjus 2018–2019 metais, su R. Karbauskiu ir jo šeimos nariais susijusios įmonės galėjo gauti ir daugiau paramos nei 2,76 mln. eurų.

2019 m. per valdomas įmones 456 462 eurų paramos gavo „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio tėvas Česlovas Vytautas Karbauskis. Pats R. Karbauskis per savo valdomas įmones 2019 m. gavo 391 913 eurų paramos, o R. Karbauskio sūnus Justinas Karbauskis – dar 361 051 eurų paramos.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu Č. V. Karbauskis nevaldo įmonių, tačiau iki 2016 metų jis buvo Aukštaitijos agrocentro akcininku (šiuo metu akcininkas yra kitas R. Karbauskio sūnus – Mantas Karbauskis).

2018 m. per valdomas įmones Ramūnas Karbauskis gavo 583 965 eurų paramos, kaip nurodoma studijoje, tai bendrovės „Agroekologija“, Biomasės centras, Marijampolės agrokoncernas, Radviliškio agrocentras, ŽŪB Klaipėdos agrocentras. Visos šios įmonės priklauso Agrokoncernui, o vienintelis jo akcininkas R. Karbauskis.

Taip pat tais pačiais metais, kaip nurodoma studijoje, jis gavo papildomą 399 786 eurų paramą, nes R. Karbauskio pavardė nurodoma du kartus, o jo tėvas gavo 566 538 eurų paramos, tačiau įmonės, per kurias jis gavo paramą, – nenurodomos.

LRT kreipėsi į Ramūną Karbauskį ir pasiteiravo, ar studijoje minimos sumos sutampa su jo įmonių duomenimis, tačiau politikas to nedetalizavo. Taip pat LRT klausė, kodėl 2018 metais R. Karbauskis kaip galutinės naudos gavėjas nurodomas du kartus.

R. Karbauskio atstovė spaudai Dalia Vencevičienė atsiuntė tokį atsakymą: „Žemės ūkio politiką reglamentuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintos nuostatos. Ramūnas Karbauskis ir su juo susiję juridiniai asmenys veiklą žemės ūkio srityse vykdo skaidriai, vadovaudamiesi teisės aktais. Duomenis dėl paramos kaupia ir sprendimus dėl paramos skyrimo priima atsakingos institucijos.“

Registrų centro duomenimis, Č. V. Karbauskis šiuo metu neturi tiesiogiai valdomų įmonių. Anksčiau jis priklausė „Šiaulių grūdų“ valdybai, Burbiškio agroserviso kooperatyvui, Pakruojo r. Žvirblionių žemės ūkio bendrovės, „Naisių investicijų“, „Raseinių grūdų“ Agrokoncerno grupės, „Rapsų centro“, Žeimelio žemės ūkio ir žemės ūkio bendrovių „Draugas“ valdyboms, „Agrokoncerno technikos“ valdybai, kurios turėjo ir akcijų (dabar pastaroji priklauso Agrokoncernui).

Sudėjus ES paramą, gautą pagal studijoje sudarytus 2018–2019 m. galutinių paramos gavėjų sąrašus, iš viso šeima gavo apie 2,76 mln. eurų paramos. Tačiau reali gauta paramos suma gali būti dar didesnė.

Pažymėtina, kad 2018 m. paramą gavo ir dar dvi įmonės, susijusios su R. Karbauskiu: Šiaulių agrocentras – 233 852 eurai ir Panevėžio agrocentras (pagal Registrų centro duomenis, galutinis akcininkas R. Karbauskis) – 321 031 euras, o šios dvi įmonės studijoje nenurodomos prie galutinių naudos gavėjų sąraše esančio R. Karbauskio pavardės.

Taip pat 2018-aisiais 673 725 eurai buvo skirti su R. Karbauskio šeima susijusioms bendrovėms – Žiemelio žemės ūkio bendrovei (iki 2021 m. kovo R. Karbauskio tėvas buvo nurodomas kaip vienas iš vadovų, o, anot Registrų centro, tiek jis, tiek jo dukra – R. Karbauskio sesuo Jurga Karbauskytė šiuo metu yra tarp pagrindinių bendrovės valdymo organo narių). Dar 496 540 eurų buvo skirta žemės ūkio bendrovei „Draugas“ (R. Karbauskio tėvas iki 2018 m. Registrų centre nurodomas kaip vienas iš vadovų). Šios sumos viršija 2018 m. Č. V. Karbauskio kaip galutinio naudos gavėjo gautą paramą – 566 538 eurus.

Olekas: teisėta, bet ar teisinga?

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui priklausantis europarlamentaras Juozas Olekas teigė, kad studiją EP rengė siekdamas išsiaiškinti, kaip skaidriai panaudojamos ES skirtos lėšos.

„Pradėjus tyrimą, pasižvalgius po šalis, išlindo, kad daugiausia lėšų nukeliauja atskiriems asmenims arba šeimų nariams, bandant galbūt ir tam tikra prasme paslėpti tą lėšų kiekį vienam žmogui.

Aš manau, kad tai teisėta, bet neteisinga. ES ir Lietuva riboja plotą, kurį gali turėti vienas naudotojas, bet paskirstoma ir surašomi dokumentai taip, kad viskas išeina teisėta, bet neteisinga. Todėl ir vyko ši europinė studija, kad, einant giliau, būtų galima atrasti tuos galutinius naudos gavėjus, o ne paviršių, kur įmonėje daug akcininkų ir nežinia, kaip ta parama pasiskirstė“, – sako jis.

Kad aiškumo, skirstant ES žemės ūkio paramą, stinga, pritaria ir europarlamentaras Bronis Ropė, taip pat priklausantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui EP.

„Žemės ūkio parama pagal žemės ūkio politiką visoms valstybėms narėms skiriama iš dviejų dalių. Viena dalis – tiesioginių išmokų sistema. Valstybės narės nustato pagal reglamentus gavėjams tiesiogines išmokas, apsisprendžia, kaip ir kokius hektarus rems ir t. t., ir mokama vienodomis sąlygomis, vienodai visiems žemdirbiams. Čia viskas aišku ir kokių nors problemų dėl tiesioginių išmokų nėra. Kalbant apie kitą dalį, kuri sudaro apie trečdalį paramos, kaimo plėtros paramą, norėtųsi didesnio aiškumo ir skaidrumo. Būna, kad įgyvendinami projektai, kurie, pasirodo, visuomenei nelabai reikalingi“, – teigia jis.

„Valstiečių“ partijai priklausantis B. Ropė atkreipė dėmesį, jog tai, kad tarp 10 didžiausių galutinės naudos gavėjų 2019 metais matome tris Karbauskių šeimos narius, yra teisėta: „Pagal šiuo metu galiojančią tvarką ES ir Lietuvoje paramą gauna tas, kas dirba žemę. Yra tam numatytos sąlygos ir taisyklės, ir už dirbamos žemės hektarus NMA, jeigu laikomasi sąlygų, išmoka paramą. Kiek tai teisinga ar neteisinga – čia kitas klausimas, bet ar teisėtai – tai žinoma, kad parama skiriama teisėtai.“

Iš viso vien 2019 metais ūkininkams paskirstyta apie 740 mln. eurų paramos

LRT kreipėsi į Nacionalinę mokėjimų agentūrą, skirstančią BŽŪP paramą. Ji nurodė, kad dėl galiojančių duomenų apsaugos taisyklių pati agentūra atskleisti didžiausių paramos gavėjų negali, tačiau agentūra skelbia informaciją apie gavusius paramą už praėjusius dvejus finansinius metus, t. y. šiuo metu nurodomi tik 2019–2020 metų paramos gavėjai.

Taip pat agentūra pateikė 2019 m. kalendoriniais metais paskirstytas paramos sumas. Tais metais buvo paskirstyta 236 mln. 368 tūkst. eurų kaimo plėtros paramos, beveik 500 mln. eurų tiesioginių išmokų ūkininkams, 3,5 mln. eurų rinkos reguliavimo priemonės ES paramos. Pinigų iš šių ES priemonių daugiausia gavo fiziniai subjektai.

ES atliktoje studijoje rašoma, kad net 22 iš 27 šalių didžiausi tiesioginės paramos gavėjai buvo fiziniai asmenys. Lietuvoje fizinių asmenų gaunamos paramos procentas yra didžiausias – 92 proc.

Maždaug ketvirtadalis tiesioginių naudos gavėjų visoje ES, kurie 2018 ir 2019 m. gavo 2–3 proc. ES lėšų, buvo anonimiški.

Tačiau 2018 ir 2019 m. didelė dalis Lietuvos galutinių naudos gavėjų buvo atskleisti – anoniminių naudos gavėjų skaičius nukrito nuo 54 proc. gavėjų iki nulio 2019-aisiais.

Iki 13 proc. tiesioginių BŽŪP naudos gavėjų atskirose šalyse negalėjo būti klasifikuojami dėl žemos pateiktos informacijos kokybės.

Pažymėtina, kad 2018 m. paramos sumos buvo kur kas didesnės nei 2019 metais, taip pat ataskaitoje matyti, kad tiek vienais, tiek kitais metais daugiausia pinigų pasiima fiziniai asmenys. Lietuva taip pat pakliuvo tarp šalių, kurios neturi centralizuotų ir išvystytų ES paramos registrų. Šalia Lietuvos atsidūrė ir Rumunija, Vengrija, Italija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt