Verslas

2021.06.08 05:30

Ne tik automobiliai ir jachtos – iš įmonės lėšų statomi individualūs namai, perkamos kelionės ir motociklai

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.06.08 05:30

Paviešinus informaciją apie valstybės paramą gavusias ir prabangius automobilius ar vandens motociklus pirkusias įmones, VMI taip pat skelbia apie atvejus, kai įmonių lėšos naudojamos privačių namų statyboms, butams įsirengti. Savo ruožtu darbdavių atstovas įsitikinęs, kad verslininkai tik atspindi visuomenės kultūrą, o jei politikai galėtų, turbūt irgi pirktų ferarius.

Pastarąsias savaites netilo kalbos dėl įmonių, kurios per pandemiją sulaukė valstybės paramos, tačiau tuo metu pirko prabangius automobilius, vandens motociklus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtino, kad, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2020–2021 metais 148 įmonės, gavusios subsidijas kaip nukentėjusios nuo pandemijos, įsigijo prabangių automobilių, kurių kiekvieno vertė viršijo 50 tūkst. eurų. Iš jų 32 įmonės pirko naujus automobilius „Bentley“, „Maserati“, „Porsche“, „Lamborghini“, „Rolls-Royce“.

Po kelių dienų pateikta nauja informacija – per pandemiją juridiniai asmenys įsigijo daugiau nei šimtą vandens transporto priemonių, tarp jų ir jachtų, kurių vertė kartais siekė daugiau nei 1 mln. eurų, nors absoliuti dauguma šių įmonių nebuvo susijusios su vandens transportu ar vandens sportu, o daugiau kaip pusė vandens transporto priemones per pandemiją pirkusių įmonių buvo įtrauktos į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašą, todėl gavo dar ir valstybės paramą, aiškino parlamentaras.

VMI pateikia ir daugiau pavyzdžių, rodančių, kad įmonių lėšos naudojamos asmeniniams poreikiams tenkinti.

Įmonių sąskaita įsirengia butus, stato namus

VMI Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Kristina Jakštienė sako pastebinti, kad įmonių lėšomis tenkinami įvairūs įmonių vadovų, savininkų ir darbuotojų asmeniniai poreikiai, tačiau daugiausia nustatoma atvejų, susijusių su įvairių transporto priemonių, įskaitant pramoginius laivus ir orlaivius, nekilnojamojo turto, kelionių, kurios įforminamos kaip komandiruotės, įsigijimu.

Kaip rodo patikrinimų praktika, dažniausiai mokesčių mokėtojai, įsigyjantys butus, garažus, baldus, buitinę techniką, poilsio pastatus, siekdami pasinaudoti PVM atskaita, sudaro sutartis dėl tokio turto nuomos ir įrodinėja, jog turtas naudojamas veikloje.

K. Jakštienės teigimu, VMI 2020 metais nustatė ne vieną atvejį, kai verslininkai pirko, statė ar nuomojosi nekilnojamąjį turtą, kurį naudojo asmeninėms reikmėms.

„Pavyzdžiui, nustatytas atvejis, kai bendrovės lėšomis už 300 tūkst. eurų buvo pastatytas dviejų butų gyvenamasis namas su bendra terasa, įvažiavimu, vandens telkiniu. Per pirmą patikrinimą ir tik mokesčių administratoriui paraginus buvo įformintas vieno buto pardavimas bendrovės direktoriui (bei akcininkui), o kitas butas liko įformintas kaip bendrovės buveinė, nors bendrovė turi administracines patalpas kitu adresu ir jose dirba visi darbuotojai. Keletą metų bendrovės lėšomis buvo apmokamos neva biurui naudojamo buto eksploatacinės išlaidos. Mokesčių specialistai, po kurio laiko atlikę dar vieną patikrinimą, nustatė, kad antrasis butas nebuvo naudojamas įmonės reikmėms, todėl šiai bendrovei apskaičiuota į biudžetą sumokėti 60 tūkst. eurų mokesčių, taip pat sumokėti delspinigius ir baudas“, – pavyzdį pateikia K. Jakštienė.

Kitos įmonės direktorė ir akcininkė nuomojosi namą iš savo pačios bendrovės už neįtikėtinai mažą kainą, o savo dukrai studentei – butą sostinėje ir už jį mokėjo įmonės lėšomis.

„Minėtu atveju direktorei 300 kvadratinių metrų ploto namo, stovinčio netoli miesto centro, nuoma atsiėjo vos 80 eurų per mėnesį, kai nuomos rinkos kaina siekė beveik šešis kartus daugiau. Mokesčių specialistai konstatavo, kad išsinuomojusi namą iš bendrovės už mažesnę nei rinkos kainą bendrovės direktorė gavo pajamų natūra, nuo kurių privalu sumokėti mokesčius. Taip pat pajamomis natūra pripažinti už Vilniuje esančio buto, kuriame gyveno direktorės dukra, sumokėti nuomos mokesčiai iš bendrovės sąskaitos. Dėl abiejų šių pažeidimų direktorei į biudžetą apskaičiuota sumokėti per 7 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, PSD ir VSD įmokų“, – aiškina VMI specialistė.

Kitas atvejis – lengvatinėmis sąlygomis iš savo bendrovės butą sostinėje įsigijo verslininkas iš Molėtų. Butą, kurio rinkos kaina tuomet siekė 173 tūkst. eurų, bendrovės direktorius ir akcininkas nusipirko už 45 tūkst. eurų, t. y. 128 tūkst. eurų pigiau. Ši direktoriaus gauta nauda (128 tūkst. eurų) pripažinta pajamomis natūra. Kadangi pajamas natūra suteikė bendrovė, tai pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį teko bendrovei. Už tai bendrovei buvo apskaičiuota beveik 37,5 tūkst. eurų GPM, delspinigių ir baudų.

„Pasitaikė ir tokių atvejų, kai bendrovė turėjo motociklą, kuris buvo naudojamas išimtinai vadovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaidos, susijusios su motociklu (motociklo priedai, apsauga, bagažinė, keleivio kojų atramos laikikliai, pirštinės, serviso ir registracijos paslaugos) priskirtos pajamoms natūra.

Kita bendrovė įsigijo labai didelės vertės suvenyrų, kurie pagal pobūdį nepriskirtini reprezentacijai. Tokia prekė priskirtina privačių poreikių tenkinimui. Už perduotas neatlygintinai prekes apskaičiuotas pardavimo PVM“, – atvejus vardija VMI specialistė.

Piktnaudžiavimo atvejų pasitaiko, tačiau mažėja

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė teigia, kad atvejų, kada bandoma įmonės lėšas naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, būna, tačiau jų daug mažiau nei prieš dešimtmetį.

„Tikrai toks dalykas yra. Tik jis daug labiau buvo paplitęs prieš 10 metų, o dabar tokių reiškinių sumažėję. Be to, galima pastebėti tendenciją, kad kuo įmonė turtingesnė, tuo mažiau piktnaudžiavimo atvejų. (...) Ypač tarptautinio kapitalo įmonėse viskas labai atidžiai apskaitoma ir bet kokie pirkiniai yra netoleruojami. Pasiturintys įmonių savininkai dažnai nenori rodyti, iš ko ir kokį turtą pirko, todėl išsimoka dividendus ir tik tada perka daiktus“, – sako D. Čibirienė.

Ji taip pat siūlo atkreipti dėmesį, kad teisės aktai nedraudžia įmonių vardu pirkti prabangių automobilių, jachtų ar bet kokių kitokių daiktų. Nedraudžiama įmonės daiktų naudoti ir asmeniniams poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, įmonės automobiliu vykti apsipirkti po darbo ar pailsėti prie jūros, tačiau tokiu atveju, kada daiktai naudojami asmeniniams poreikiams tenkinti, įmonė turi juos apskaityti kaip pajamas natūra ir sumokėti mokesčius.

Tai, anot jos, dauguma įmonių ir daro. „Mes patys turime klientų, kur įmonė turi prabangių automobilių parką ir darbuotojams pagal nutylėjimą yra skaičiuojamas darbo užmokestis natūra – 0,75 proc. nuo automobilio rinkos kainos. Nesvarbu, ar darbuotojai naudojasi automobiliais, ar ne, iš karto fiksuojamos pajamos natūra ir sumokami mokesčiai kaip nuo darbo užmokesčio“, – aiškina LBAA prezidentė.

Prabangūs įmonių automobiliai, anot D. Čibirienės, neretai naudojami ir kaip motyvacinė priemonė siekiant pritraukti talentingiausius darbuotojus. Be to, kai kurioms įmonėms jie reikalingi norint sudaryti teigiamą įspūdį verslo partneriams iš užsienio.

„Lietuviškame versle prabangūs automobiliai reikalingi norint pademonstruoti, kad uždirbama pelno. Ypač jei partneriai yra iš Italijos ar kitų Pietuose esančių valstybių. Jeigu partnerius vežtum prastu automobiliu, jie to nesuprastų. Jiems būtų baisu bendradarbiauti su įmone“, – sako D. Čibirienė.

Jos teigimu, niekas nedraudžia iš įmonės sąskaitos pirkti ir kelionių, tačiau jos turėtų būti susijusios su įmonės veikla, o ne su poilsiu arba atostogomis. „Kartais būna, kad vadovai pagudrauja ir sako, kad vyksta į kelionę Afrikoje. Tuomet jie buhalteriui duoda įsakymą ir šis skaičiuoja dienpinigius, nors iš tikrųjų kelionė yra ne darbo, o poilsio tikslais“, – vardija ji.

Galima išvengti GPM, PVM ir pelno mokesčių

D. Čibirienės teigimu, asmeninius poreikius tenkinant įmonės lėšomis, visų pirma sutaupomas 15 proc. siekiantis gyventojų pajamų mokestis.

„Jeigu verslininkas iš įmonės sąskaitos norės pasiimti lėšų ir įsigyti kokį nors daiktą, jis turės sumokėti 15 proc. siekiantį gyventojų pajamų mokestį. Todėl kartais mėginama gudrauti ir daiktas perkamas iš įmonės sąskaitos. Tokiu būdu galima nupirkti automobilį žmonai, galima įsigyti virtuvės baldus, nors įmonėje net virtuvės nėra. Tokių atvejų kartais būna“, – sako ji.

Papildomai kai kurie verslininkai bando sutaupyti nuo įsigytos prekės susigrąžindami PVM ir susimažindami apmokestinamąjį pelną.

„Pavyzdžiui, įmonės vardu įsigyjami virtuvės baldai, tačiau sąskaitoje parašoma, kad įsigyti tiesiog baldai. (...) Tokiu atveju galima susigrąžinti PVM nuo įsigytų baldų. Be to, įmonės vardu įsigyti baldai bus sąnaudos, kurios sumažins apmokestinamąjį pelną. Vadinasi, įmonė čia dar gali sutaupyti iki 15 proc.“, – aiškina D. Čibirienė.

Lazutka: tai yra vagystė iš valstybės

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka įsitikinęs, kad asmeninių poreikių tenkinimas įmonės lėšomis yra Lietuvoje paplitusi problema.

„Augant nacionaliniam produktui, įprastai turėtų augti darbo užmokestis ir įmonių pelnas, tačiau pažvelgę į kai kurias įmones matome, kad darbo užmokestis ir pelnas nėra tokie dideli. Vadinasi, sukurtas nacionalinis produktas kažkur dingsta. Dalis jo turbūt dingsta todėl, kad įmonės pinigai yra naudojami asmeniniam vartojimui“, – sako R. Lazutka.

Jo teigimu, vienos priežasties, kodėl verslininkai piktnaudžiauja, nėra, o prie to prisideda lietuvių mentalitetas, teisinė bazė bei VMI veiksmai.

„Turbūt ir mūsų kultūra turi tam tikrą reikšmę. Galbūt dar sovietmečiu yra susiformavęs mąstymas, kad pavogti iš valstybės nėra tokia didelė nuodėmė, kaip pavogti iš privataus asmens. Jeigu būtų didesnis visuomenės nepakantumas, būtų sunkiau piktnaudžiauti, net jei teisės aktai ir nebūtų tokie tobuli.

Tai yra vagystė iš valstybės ir ji turėtų būti traktuojama kaip vagystė iš privataus asmens.

R. Lazutka

Galbūt ir politikai iki šiol pro pirštus į tai žiūrėdavo, nes ir patys nelabai skirdavo asmeninio naudojimo nuo įmonės. Labai dažnai manoma, kad jei privati įmonė, tai koks skirtumas, ar įmonės vadovas išsimokės dividendus ir paskui juos naudos daiktams įsigyti, ar pačios įmonės vardu bus perkami daiktai ir naudojami verslininko ar jo šeimos. (...) Tačiau tai yra vagystė iš valstybės ir ji turėtų būti traktuojama kaip vagystė iš privataus asmens“, – įsitikinęs profesorius.

R. Lazutkos teigimu, viešinti nuasmenintą informaciją apie sisteminius pažeidimus yra būtina, o sąžiningiems verslininkams tai išeis tik į naudą.

„Sąžiningiems verslininkams sunku konkuruoti su tais, kurie piktnaudžiauja įstatymais. Todėl verslo organizacijos turėtų būti suinteresuotos užkamšyti tokias spragas, nes pačios nuo to kenčia. (...) Pavyzdžiui, per krizę laikinai buvo padidintas PVM, tačiau sumažintas jis taip ir nebuvo. Taip yra, nes PVM nesurinkimo mastai yra didžiuliai. Jeigu visas verslas dirbtų skaidriai, tai ir PVM tarifą būtų galima mažinti“, – pažymi profesorius.

Arlauskas: jei politikai galėtų, galbūt irgi pirktų ferarius

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas įsitikinęs, kad problema dėl privataus vartojimo įmonės lėšomis egzistuoja, tačiau verslininkai niekuo nesiskiria nuo visuomenės ir tik atspindi bendrą šalies kultūrą.

Jeigu politikai turėtų daugiau galimybių pirkti ferarius, gal irgi juos pirktų.

D. Arlauskas

„Nenorėčiau atsieti įmonių savininkų nuo visos visuomenės. Jeigu mes pasižiūrėtume į politikus, Seimo narius, pamatytume, kad nuolatos kyla ginčų, ar politikos per komandiruotę atostogavo, ar dirbo, kaip tarnybinius automobilius naudojo ir panašiai. Todėl manau, kad tai parodo, jog valstybėje trūksta moralinės brandos.

Kadangi verslas turi daugiau galimybių panaudoti išteklius savo poreikiams tenkinti, tai galbūt apie tai daugiau ir kalbame. Jeigu politikai turėtų daugiau galimybių pirkti ferarius, gal irgi juos pirktų“, – svarsto D. Arlauskas.

Jis įsitikinęs, kad didelės žalos dėl skambių pranešimų apie galimus piktnaudžiavimo atvejus verslas nepatirs, o sąžiningi darbdaviai netgi gaus naudos, nes paviešinus informaciją žmonės vengs nesąžiningų įmonių.

„Nemanau, kad visuomenėje bus poslinkių ir manoma, jog visi verslininkai yra blogi. Visuomenė reagavo ramiai, protestų nekilo ir žmonės nepasmerkė verslininkų. (...) VMI atliks tyrimą, atskleis įmones, kurios elgėsi ne itin garbingai, ir žmonės pamatys, kad už blizgančių iškabų esantis turinys nevisiškai atitinka šiuolaikinę dvasią“, – sako Darbdavių konfederacijos vadovas.

VMI žada užkurti pirtį

Savo ruožtu VMI pažymi šiuo metu atrinkusi apie 550 mokesčių mokėtojų, įsigijusių didesnės kaip 50 tūkst. vertės automobilių. Daliai jų siunčiami klausimynai dėl automobilių naudojimo, kitos įmonės sulaukė kvietimo pasikalbėti su mokesčių administratoriumi.

Taip pat atliekant kontrolės veiksmus birželio mėnesį atrinkti 33 mokesčių mokėtojai, įsigiję gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą.

VMI duomenimis, per 2019 metus VMI 48 kontrolės veiksmų metu nustatė asmeninių poreikių tenkinimo įmonių lėšomis bei pajamų gavimo natūra atvejų. Šių kontrolės veiksmų metu į biudžetą priskaičiuotos mokėtinos ar deklaruotinos mokesčių ir su jais susijusios sumos iš viso sudarė beveik 2,2 mln. eurų.

2020 metais atlikti 78 patikrinimai, jų metu į biudžetą papildomai priskaičiuota 1,5 mln. eurų. 2021 metų pirmąjį ketvirtį VMI atliko 31 patikrinimą ir papildomai į šalies biudžetą priskaičiavo 254 tūkst. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.