Verslas

2021.06.06 19:43

Algų dydžiais vejamės Vakarų šalis, nors skirtumas tarp Vilniaus regiono ir likusios Lietuvos – 300 eurų

Irma Janauskaitė, Vesta Tizenhauzienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.06.06 19:43

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, atlygio konsultantai sako, jau yra toks, kokio žmogui turi visiškai pakakti normaliam gyvenimui. Skirtumas tarp atlyginimų Vilniaus regione ir likusioje Lietuvoje – maždaug 300 eurų. Bet, ekonomistų teigimu, pragyventi ne sostinėje tampa vis lengviau, o algos Vilniuje, palyginti, per mažos.

Restorano Pasvalyje vadovė Vida Varnaitė sako, čia dirbantys žmonės gauna algas, kurios prilygsta ne vietinėms, o nusistovėjusioms bendrai Lietuvoje. Vietinėje rinkoje įmonė esą yra prie lyderių pagal užmokesčio dydžius.

„Aš beveik galiu garantuot, kad mūsų įmonės algos yra pačios didžiausios Pasvaly. Ir jos tikrai mažai skiriasi nuo tos sferos algų viso Lietuvoj – ar Vilniuj, ar Kaune, ar Klaipėdoj“, – kalbėjo V. Varnaitė.

Restorano vadovės teigimu, gerai dirbantis žmogus turi gerai ir uždirbti, nesvarbu, didmiestyje ar provincijoje gyvena.

„Mes stengiamės ir nesiorientuojam į Pasvalio žmogaus pragyvenimą, jeigu jis normaliai dirba ir yra normalus geras darbuotojas, jis turi leist sau gyvent ne tik Pasvaly. Jis turi sau leist išvažiuot ir paatostogaut. Ir savo buitį gerintis, jis turi tiesiog teisę gyvent“, – aiškino V. Varnaitė.

Atlygio konsultantas Povilas Blusius sako, ne pandemijos, o įprastais metais algos Lietuvoje kasmet padidėja bent 7 iš 10-ies apklausiamų darbuotojų. Didžiausias vidutinis darbo užmokestis – Vilniuje ir aplink jį – 1 683 eurai, neatskaičius mokesčių. Apie porą šimtų eurų mažesnės algos Kauno ir Klaipėdos apskrityse. Mažiausiai – vidutiniškai po 1 200 eurų – žmonės gauna Tauragės, Alytaus ir Marijampolės apskrityse.
Bendras vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje – 1 517 eurų.

Lietuviškų algų paradoksas: skirtumas tarp atlyginimų Vilniaus regione ir likusioje Lietuvoje – maždaug 300 eurų

„Tos sumos tikrai turėtų pakakti ne tik vos vos išgyventi, bet ir, sakykim, turėti tam tikro džiaugsmo gyvenime, kurį atneša tam tikras pinigų kiekis kartais. Patogumai elementarūs, sveikatingumo“, – komentavo P. Blusius.

Bet sakyti, kad vidutinis darbo užmokestis rodo algų realybę, esą negalima.

„Tikrai yra nemažai žmonių, kas uždirba minimumą, yra nemaža dalis žmonių, kurie dar tik įsilieja į darbo rinką, tai, vadinasi, iki tūkstančio turbūt taip, grubiai tariant. Tai vat, kaip sakyt, pasakymas, kad vidutinis darbo užmokestis būtent toks jau reiškia, kad pas mus ten bent pusė žmonių gyvena gerai, tai irgi nereikėtų taip sakyt“, – svarstė P. Blusius.

Lietuva padalyta į du regionus – sostinės ir vidurio ir vakarų. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų – beveik 300 eurų.

Ekonomistai sako, objektyviausia lyginti algas ne popieriuje, o į rankas.

„Paradoksas yra tame, kad šiaip realiai atlyginimų skirtumas tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos yra nedidelis, lyginant su kitomis šalimis“, – kalbėjo banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

Ž. Mauricas sako, pragyvenimo lygis sostinėje ir kitur Lietuvoje – labai skirtingas. O algos artėja susilyginimo link. Pavyzdžiui, Kauno mieste jos mokamoms Vilniuje nusileidžia mažiau nei 100 eurų.

„Tie regioniniai skirtumai – nu taip, kartais mes mėgstam sakyti, kad jie yra dideli, bet jie yra dideli kitose kategorijose, ne darbo užmokestyje. Dar turėkim omeny, kad nekilnojamasis turtas yra gerokai pigesnis kituose miestuose. Tai, jeigu tarkim asmuo uždirba vidutinį darbo užmokestį arba šeima uždirba po vidutinį darbo užmokestį, tai jų perkamoji galia yra labai panaši arba net didesnė Kaune arba Klaipėdoje negu Vilniuje. Tai yra toks Lietuvos paradoksas. Bet pridėtinės vertės Vilnius sukuria gerokai daugiau, tai yra skirtumas apie 40 procentų siekia. O atlyginimai tiktai 10-20 procentų“, – komentavo ekonomistas.

Vilnius traukia vietinius iš miestelių, imigrantus iš trečiųjų šalių, o, kai darbo jėgos pasiūla didelė, darbdaviai esą gali ir nekelti algų tiek, kiek derėtų.

Algų dyžiu po mokesčių, ekonomistas sako, Lietuva jau pralenkė kaimynes Latviją ir Lenkiją ir sparčiai vejasi Vakarų šalis. Skirtumas tebeskaičiuojamas kartais, bet netrukus, sako, bus procentais. Tačiau algos dydis – subjektyvus vertinimas.

„Laimė yra skirtumas tarp lūkesčių ir realybės. Ir, augant bendrai ekonomikai, lūkesčių kartelė taip pat didėja. Tai čia toks kaip Alisa stebuklų šalyje – bėgi, bėgi, atrodo, visu greičiu bėgi, bet kartais atrodo, kad stovi vietoj“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt