Verslas

2021.06.02 11:00

Lietuvos bankas sukritikavo pakoreguotą biudžetą: užkliuvo PVM lengvata nukentėjusiems sektoriams, vienišų asmenų išmoka

atnaujinta 12.52
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.06.02 11:00

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo, sporto ir kultūros sektoriams galbūt nėra būtina, nes ja verslai galės pasinaudoti tik vėl atnaujinę veiklą. Be to, tokios lengvatos vėliau gali būti sudėtinga atsisakyti. Tokią išvadą daro Lietuvos banko ekspertai, vertindami pakoreguotą valstybės biudžetą, kuris svarstomas Seimo komitetuose.

Lietuvos banko ekspertai taip pat abejoja ir kitų siūlomų priemonių veiksmingų. Siūloma nukentėjusiams verslams ne skirti subsidijas, o teikti grąžitiną paramą. Taip pat, atkreipė dėmesį ekspertai, nors vienišo asmens išmokai biudžete šiemet prireiks gana mažos sumos, vėliau tam reikalinga suma gali siekti daugiau kaip 100 mln. eurų, tačiau tam nėra numatyta ilgalaikių pajamų.

Po balsavimo Seimo komitete, biudžeto projektui buvo pritarta.

Skola augs gana reikšmingai

Vertindami biudžeto pakeitimus Lietuvos banko ekspertai daro išvadą, kad rizikos yra valdomos.

„Pagrindinė mūsų žinutė – keliama rizika pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui yra valdoma ir nėra labai reikšminga“, – pristatydamas Lietuvos banko ekspertų įžvalgas komentavo Lietuvos banko Lietuvos banko Ekonomikos departamento vieno iš skyrių vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas.

Kaip nurodo Lietuvos bankas, projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2021–2023 m. padidintų vidutiniškai po 0,1 procentinio punkto per metus.

Vis dėlto Lietuvos banko ekspertai atkreipė dėmesį į augančią valstybės skolą.

„Numatyta, kad skola augs gana reikšmingai, palyginus su tuo, kas buvo patvirtina. (...) Bendra žinia ta, kad skolinimas turėtų būti atsakingas ir racionalus, nes numatomas gerokai spartesnis skolos augimas ir tai mažina fiskalinę erdvę manevrams ateityje, reaguojant į būsimas krizes, o jų tikrai bus, anksčiau ar vėliau“, – teigė V. Tuzikas.

Be to, dėl didesnių palūkanų išlaidų ir finansavimosi poreikio atitinkamai bus mažesnės galimybės finansuoti kitas sritis. Anot Lietuvos banko ekspertų, spartus skolos augimas kelia rizikų ir dėl galimų sunkumų refinansuojant skolą, galimas didesnis pažeidžiamumas palūkanų normų šoko atveju.

„Suprantame, kad yra pasikeitę ir tam tikri valdžios sprendimai, tačiau atkreipiam dėmesį, kad nors dabar skolinamės už gana mažas palūkanas, skolos lygio augimas yra susijęs su tam tikromis rizikomis ateityje“, – kalbėjo V. Tuzikas.

Svarbu turėti skolos mažinimo strategiją ir ją įgyvendinti iškart

Lietuvos banko ekspertai pabrėžia – svarbu turėti pasirengus skolos mažinimo strategiją ir ją įgyvendinti iškart po to, kai pandemija bus suvaldyta.

„Kita žinutė susijusi su planuojamos vykdyti fiskalinės politikos pobūdžiu. Projektuose teigiama, kad 2021 m. planuojama vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką. Vis dėlto, mūsų vertinimu, yra labai nemaža tikimybė, kad fiskalinė politika 2021 m. bus prociklinė. (...) Pagrindinė to priežastis – tikėtina palankesnė ekonomikos raida, nei numatyta projektuose“, – teigė V. Tuzikas.

Jo teigimu, dėl to Lietuvos bankui klausimų kelia kai kurios numatomos papildomos fiskalinės skatinimo priemonės.

„Visų prima norisi atkreipti dėmesį, kad numatoma papildoma skirti daugiau kaip 100 mln. eurų mokėti subsidijoms. Mūsų pastebėjimas yra toks, kad tai iš esmės yra negrąžintina parama. Galbūt šioje ekonominio ciklo fazėje būtų daug prasmingiau paramą teikti grąžintinos paramos forma“, – teigė V. Tuzikas.

Taip pat Lietuvos banko ekspertai dėmesį atkreipė į numatytas subsidijas po prastovų: „Tai vertiname gana kritiškai. Anksčiau taikant šią priemonę, didžiausios subsidijos po prastovų sumos atiteko ekonominėms veikloms, kurių apyvarta sumažėjo santykinai nedaug arba visai net ne sumažėjo, o paaugo.“

Jis primena, kad nemaža dalis Lietuvos įmonių dirbo pelningai. Be to, nurodė V. Tuzikas, įmonių sukaupti indėliai yra pasiekę istoriškai aukščiausią lygį.

„Reikėtų pažiūrėti, ar yra visi saugikliai, kad ta parama nukeliautų tiems, kam jos labiausiai reikia“, – teigė V. Tuzikas.

Priėmus PVM lengvatą, jos atsisakyti gali būti sudėtinga

Lietuvos banko ekspertai taip pat kritiškai įvertino siūlomą laikiną PVM lengvatą nukentėjusiems sektoriams, kuri būti taikoma ribotą laiką.

„Puikiai suprantame, kad šios veiklos yra vienos iš labiausiai nuo pandemijos nukentėjusios veiklos. Norime atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Visų pirma, ši lengvata įmones pasieks tik tada, kai jos pradės veikti ir neturės įtakos toms įmonėms, kurios vis dar neveikia ar nebeveiks ateityje, nes bankrutuos. Taip pat yra nemaža tikimybė, remiantis istorija ir patirtimi, kad laikinai įvedus PVM lengvatą, vėliau nėra labai lengva jos atsisakyti“, – sakė V. Tuzikas.

Jis taip pat akcentavo, kad lengvatos įvedimas buvo grindžiamas siekiu atpiginti Lietuvos prekes ir paslaugas, lyginant su Lietuvos kaimynėmis. Vis dėlto Lietuvos banko ekspertai abejoja, kad tai turėtų būti pagrindinė priežastis.

„Pagrindinė problema, dėl ko tie sektoriai – maitinimas, sportas ir kultūra – šiuo metu patiria finansinių sunkumų yra tai, kad jie tiesiog negali veikti. Tai visų pirma manytume, kad per tai jie turėtų gebėti generuoti pajamas, o lengvata galbūt jiems ir nebūtina“, – teigė V. Tuzikas.

Siūlo socialinių nedarbo draudimu drausti ir dirbančiuosius savarankiškai

V. Tuziko teigimu, pandemija išryškino ir socialinio draudimo problemas, susijusias su dirbančiaisiais savarankiškai. Dėl šios priežasties Lietuvos banko ekspertai siūlo svarstyti pakeitimus.

„Mūsų manymu, pandemija apnuogino sistemines savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo problemas. Mes žinome, kad šie asmenys, kurie dirba pagal individualią veiklą, verslo liudijimus nėra draudžiami nedarbo draudimu. Projektuose siūloma išplėsti darbo paieškos išmokos tikslinę gavėjų grupę ir į ją įtraukti savarankiška dirbančius asmenis. Mes manome, kad, žiūrint į priekį, būtų prasminga apsvarstyti, ar neverta savarankiškai dirbančių asmenų drausti socialiniu draudimu“, – teigė V. Tuzikas.

Jo aiškinimu, tokiu atveju sistema veiktų automatiškai – atėjus sunkmečiui mokėjusieji išmokas automatiškai gautų ir išmokas.

Lietuvos banko ekspertai taip pat dėmesį atkreipė į vienišų asmenų išmoką, kuri jau patvirtinta Seime. Kaip nurodė V. Tuzikas, šiuo metu lėšų poreikis nėra didelis ir siekia apie 15 mln. eurų, tačiau vėliau lėšų poreikis išaugs.

„2022 m., 2023 m. lėšų poreikis bus gerokai didesnis ir viršys 100 mln. eurų. Čia matome tokią sisteminę problemą, kad tai yra ilgalaikis įsipareigojimas, tačiau jam dengti nėra numatyta jokių ilgalaikių pajamų“, – akcentavo V. Tuzikas.

Valstybės kontrolės ekspertai akcentuoja biudžeto deficitą ir ilgalaikius įsipareigojimus

Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė, pristatydama Valstybės kontrolės ekspertų įžvalgas, atkreipė dėmesį, kad biudžeto korekcijos susijusios ne tik su COVID-19 pandemija.

„Iš esmės savo vertinimu norėtume atkreipti dėmesį, kad biudžeto pakeitimu papildomos išlaidos numatomos ne tik COVID-19 priemonėms, bet [papildomas] ir kitomis ilgalaikėmis išlaidomis, kurios yra nepadengtos pajamomis“, – tvirtino S. Skripkauskienė.

Anot jos, praėjusių metų gruodį priimtame biudžeto įstatyme buvo numatyta 1,6 proc. ilgalaikių išlaidų, nepadengtų pajamomis. Vertinant pakoreguotą biudžetą, teigė S. Skripkauskienė, nors suma nėra didelė, fiksuojamas šių išlaidų augimas.

„Nors turime fiskalinės drausmės taisyklių atlaisvinimą, tam tikrų taisyklių susiaurinimą, vis dėlto labai svarbu nedidinti mūsų įsipareigojimų, išlaidų, kurios liks ir pasibaigus šiai pandemijai“, – pabrėžė S. Skripkauskienė.

Valstybės kontrolės ekspertai taip pat dėmesį atkreipia į biudžeto deficitą. „Pasibaigus pandemijai jis niekur nedings ir su juo reikės tvarkytis ateityje“, – pabrėžė S. Skripkauskienė.

Valstybės kontrolės ekonomistai taip pat pabrėžia, kad visos lengvatinės paskolos nėra įtraukiamos nėra įtraukiamos į valdžios sektoriaus išlaidas.

„Tai reiškia, kad, jeigu ateityje dalis tų paskolų būtų negrąžinta, tai ateityje jau blogintų mūsų valdžios sektoriaus balansą, nes tuo metu, kai tai būtų pripažinta blogomis paskolomis, būtų įrašoma į išlaidas“, – nurodė S. Skripkauskienė.

Valstybės kontrolė taip pat atkreipia dėmesį, kad sparčiau augant ekonomikai, ateityje bus juntamas poreikis sparčiau didinti ir išmokų indeksavimą, didinti minimaliąją algą bei su ja susijusius mokesčius.

Pakoreguotas valstybės biudžetas Seime turėtų būti svarstomas birželio 8 d.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.