Verslas

2021.06.07 05:30

Infliacija šiepia nasrus: ekonomistai baksnoja į augančias kainas, blogiausiu atveju galėtų kilti ir bankų palūkanos

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.06.07 05:30

Vaduojantis iš pandemijos – ne visos žinios geros. Neseniai pranešta, kad nuo liepos gyventojams brangs dujos ir elektra, o išaugusi infliacija augina ir prekių bei paslaugų kainas. LRT.lt kalbintų ekonomistų vertinimu, šis reiškinys yra pereinamojo laikotarpio po pandemijos pasekmė, todėl žemesnes prekių ir paslaugų kainas kuriam laikui, tikėtina, reikės pamiršti.

Metinė infliacija gegužę sudarė 3,5 proc.

Statistikos departamento duomenimis, 2021 metų gegužę, palyginti su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal Suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudarė 3,5 proc.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo transporto, sveikatos priežiūros, drabužių ir avalynės, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

Išankstinis mėnesinis (2021 m. gegužę, palyginti su balandžiu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudarė 0,5 proc.

Kaip nurodė ES Eurostato agentūra, infliacija euro zonoje gegužę pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2018 metų spalio. Tai lėmė visame žemyne laisvėjantys pandemijos suvaržymai, o tai skatina ekonomiką bei kelia energijos kainas. Vartotojų kainų augimas 19-oje euro zonos valstybių pasiekė 2,0 proc., ir tai viršija Europos Centrinio Banko tikslą.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) iždo sekretorė Janet Yellen pažymėjo, kad aukštesnis už tikslinį infliacijos lygis, sparčiai atsigaunant ekonomikai, veikiausiai išsilaikys iki pat metų pabaigos.

Pastebi reikšmingai augančias kainas

Vertindama tai, jog metinė infliacija gegužę, išankstiniais duomenimis, Lietuvoje sudarė 3,5 proc., Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovė Kotryna Tamoševičienė teigė, kad tai daugiausia lėmė naftos kainos.

„Praėjusiais metais jos buvo smarkiai nukritusios ir dėl to dabar matomas didelis metinis pokytis. Pagrindinis veiksnys Lietuvoje yra būtent degalų kainos. Lyginant su 2019 metų lygiu, jos grįžta į 2019 metų lygį. Didelis procentas atsiranda dėl to, kad 2020 metais buvo matomas didelis nuosmukis“, – praėjusią savaitę Biudžeto ir finansų komitete kalbėjo Lietuvos banko atstovė.

Verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas akcentavo, jog infliacijos augimą spartina ir po karantino suaktyvėjęs vartojimas.

„Žmonės jaučiasi laisvesni, todėl tikrai matysime augančią infliaciją. Jie eis į barus, į kitas pasilinksminimo vietas ir ten leis pinigus. Čia turbūt yra viena pagrindinių priežasčių. Pačioje pandemijos pradžioje žmonės bijojo dėl ateities, todėl jų išlaidos buvo labai mažos“, – aiškino M. Dubnikovas.

Dėl to, jog gyventojai tapo aktyvesni, anot finansų analitiko, stipriai sunerimti nevertėtų.

„Manau, kad infliacijos šuolis bus tikrai didelis, bet jis bus labiau sezoninis. Praėjusiais metais niekas nieko nepirko, o dabar perka daug“, – akcentavo M. Dubnikovas.

Vis dėlto augančios žaliavų kainos, jo manymu, kelia tam tikrą riziką. „Panašu, kad tai įgauna pagreitį. Pačios žaliavos ir prekės brangsta reikšmingai. Jeigu šiandien norėtume statyti namą, susidurtume su ypač didelėmis kainomis“, – pavyzdį pateikė M. Dubnikovas.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pridūrė, kad žaliavų kainų šuolis matomas jau kurį laiką.

„Nafta, dujos, pramoninių metalų tendencijos, net ir maisto žaliavos – visuose šiuose segmentuose buvo matomas dviženklis kainų augimas. Natūralu, kad tai ilgainiui per pridėtinės vertės grandinę pradeda pasiekti ir vartotojus. [...]

Yra didžiulis statybinių medžiagų, tokių kaip apšiltinimo priemonės, baldų plokštės, trūkumas, medžiagų tiesiog sunku gauti. [...] Matome, kad ir žemės ūkio žaliavų brangimas tarptautinėse rinkose, matyt, ilgainiui palies ir mus. Žinoma, kainų pokyčiai nebus itin dideli, nes, matyt, pakeliui iki galutinio vartotojo dalį žaliavų kainų prieaugio sugers gamintojas, perdirbėjas, prekybininkas“, – teigė ekonomistė.

Anot jos, jaučiamas netgi dalies žaliavų ir tarpinių vartojimo prekių stygius.

„Pandemija išbalansavo žaliavų rinkas. Kuomet buvo įvesti karantinai, sutraukytos tiekimo grandinės, atsirado įvairių logistikos trikdžių, įmonės, išgaunančios žaliavas, sumažino savo gamybos planus. Natūralu, kad dabar, kai ekonomika atsigauna ir paklausa didėja, jos nelabai išeina patenkinti turimais ištekliais. Lokalus ir globalus deficitas tikrai atsiliepia kainų tendencijoms. To, kas dabar vyksta Europoje ir Lietuvoje, buvo galima laukti jau kurį laiką“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.

Žemų kainų ir išsikvėpusios infliacijos laikotarpį kuriam laikui reikės pamiršti.

I. Genytė-Pikčienė

Įtakos turi ir augantis darbo užmokestis

Prie paslaugų kainų kilimo, pasak ekonomistės I. Genytės-Pikčienės, prisideda ir sparčiai šalyje augantis darbo užmokestis.

„Tarp paslaugų būtent darbo sąnaudos yra kertinė paslaugos kainos dedamoji ir tada kainos sparčiai kyla. Logiška, kad paslaugų kaina vartotojui nekilti negali, nes nebeapsimokėtų veikti.

Priežasčių kainoms augti yra visuose frontuose ir, matyt, užsibuvusį tiek Lietuvoje, tiek apskritai euro zonoje žemų kainų ir išsikvėpusios infliacijos laikotarpį kuriam laikui reikės pamiršti“, – perspėjo I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat antrino, jog dalį išaugusių kainų lemia staigus ekonomikos atsigavimas po karantino. Vis dėlto šis efektas, jo teigimu, yra laikinas. Pagrindinis infliacijos veiksnys Lietuvoje, pasak eksperto, yra didėjančios darbo sąnaudos.

„Ir praėjusiais metais, ir šiemet vidutinis darbo užmokestis didėja dešimtadaliu. Tai yra gerokai daugiau, nei auga produktyvumas, ir tai pavirsta į didesnes daugelio prekių ir paslaugų kainas“, – teigė N. Mačiulis.

Įžvelgia perteklinės paklausos tikimybę

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus, vertindamas tai, jog kelis mėnesius iš eilės dalis kainų yra kiek pakilusios, vis dėlto ragino kol kas bendresnių išvadų nedaryti. Jo aiškinimu, dalies prekių kainų svyravimai yra sezoniniai arba padidėję nežymiai.

Tačiau kai kuriuose sektoriuose šie pakitimai yra pastebimai didesni, pavyzdžiui, transporto, dėl itin didelės paklausos – NT ir statybų sektoriuje, nurodė A. Bartkus.

„Statybų sektoriuje susidūrėme su augančiomis statybinių medžiagų kainomis. Jeigu tai būtų tik Lietuvos reiškinys, didelės įtakos medžiagų kainoms tai neturėtų, nes labai didelė jų dalis yra importuojama, [...] bet ši tendencija yra matoma visoje ES. Ką mes turime? Iš tiesų išaugusias kainas statybų sektoriuje, su NT plėtra susijusiuose sektoriuose ir jos nekris. Jos ūgtelėjo ir liks aukštesnės“, – komentavo A. Bartkus.

Eksperto aiškinimu, dėl ekonominio neapibrėžtumo dalis gyventojų per karantiną atidėjo ilgalaikio vartojimo prekių, pavyzdžiui, automobilio, buitinės technikos ir pan., įsigijimą. Kadangi gyvenimas pamažu grįžta į vėžes, A. Bartkaus teigimu, atidėjusieji šiuos pirkinius galiausiai paleis per karantiną sukauptas lėšas į apyvartą, o tai lems perteklinę paklausą.

„Vienu metu prekių gali net pritrūkti. Tai bus paskata didinti užsakymus gamintojams [...], bet gali būti, jog tiekėjai, su kuriais jie sudarė sutartis, bus išeikvoję savo rezervus. Tada gamintojams teks imtis brangesnių tiekėjų ir natūraliai savikaina kils. Natūralu, kad tos kainos kils.

Šis vartojimo persiskirstymas, kai, pavyzdžiui, NT sandoriai iš ateities yra nukeliavę ir įvykę dabar, [...] automobilių, šaldytuvų, viryklių ir kitų prekių pirkimo sandoriai, neįvykę 2020–2021 metais, įvyks 2021 metų gale arba 2022 metais. Tada matysime kainų kilimą“, – kalbėjo A. Bartkus.

„Nepaisant karantino procentu ūgtelėjusios kainos rodo tai, kad, matyt, egzistuoja kol kas užslėpta infliacija, ji nėra prasiveržusi į viršų, bet neišvengiamai prasiverš“, – pridūrė jis.

Matyt, egzistuoja kol kas užslėpta infliacija, ji nėra prasiveržusi į viršų, bet neišvengiamai prasiverš.

A. Bartkus

Pabrėžė ir kitų šalių sprendimus

Paklausta, kiek ilgai kainos dar galėtų stiebtis į viršų, I. Genytė-Pikčienė teigė, jog viskas priklausys nuo atskirų rinkos segmentų. Vis dėlto, anot jos, labiausiai tikėtina, kad kainos susibalansuos ir galiausiai nusistovės.

„Jei konkrečiai kalbėtume apie, pavyzdžiui, metalų rinkas, čia pasiūla nėra labai greitai prisitaikanti prie paklausos šuolio. Kaip žinia, iškasti ir pateikti į rinką daugiau metalų reikia laiko ir čia situacija gali šiek tiek užtrukti“, – pažymėjo ji.

Vertindama konkrečius rinkos segmentus, ekonomistė pabrėžė, jog čia ypač svarbi yra ir atskirų šalių elgsena.

„Pavyzdžiui, šiuo metu Kinija labai godžiai didina savo įvairių žaliavų atsargas, jas importuoja ir tai yra labai svarbus žaidėjas pasaulinėje žaliavų rinkoje. Šalys, kurios yra svarbios eksportuotojos, pavyzdžiui, Rusija, eksportuojanti grūdus, medieną, norėdamos apsaugoti savo vidaus rinką, elgiasi priešingai. Ši šalis stengiasi riboti eksportą ir įveda įvairius eksporto muitus bei kitas protekcionistines priemones, kad kainos šalies viduje neaugtų. Dėl tokių šios šalies žingsnių auga tarptautinės kainos“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

„Popandeminis fonas yra išties infliacinis ir, matyt, dar kurį laiką toks išliks“, – pridūrė ekonomistė.

M. Dubnikovas teigė manantis, kad infliacija galbūt galėtų stiebtis iki pat metų pabaigos, todėl ir kainos išliktų kiek didesnės.

„Infliacija jau pradeda rodyti savo nasrus. Bus labai įdomu stebėti kitų mėnesių statistiką, ypač judant link rugpjūčio, kai matysime tikslesnį vaizdą. Šiandien šis skaičius yra labai nulemtas to, kad mes lyginame 2021 m. su 2020 metais, o 2020 metų visi buvo išsigandę ir nieko nedarė“, – atkreipė dėmesį M. Dubnikovas.

Ženkliai išaugus infliacijai, galėtų padidėti ir palūkanos

Anot M. Dubnikovo, iki 2,5 proc. infliacija yra netgi rekomenduojama. Jeigu infliacija per artimiausius metus reikšmingai augtų ir, pavyzdžiui, siektų apie 4 proc., finansų analitiko teigimu, tai lemtų ir aukštesnes bankų palūkanas.

Tikrai yra rizika, kad kainos augs galbūt daugiau, nei dalis žmonių tikisi.

M. Dubnikovas

„Reikia suprasti, kad, jeigu ir 2021 m. turėtume tokius skaičius, į viršų pradėtų judėti ir palūkanos. Tai yra aktualu žmonėms, kurie turi būsto paskolas, nes palūkanos pradėtų kilti. Šiuo atveju iškyla rizika kai kurioms šeimoms, kad jos tiesiog negalės mokėti padidėjusių palūkanų. Dabar esame stipriai įpratinti gyventi esant žemam palūkanų lygiui ir galbūt ne visi tą suvokia.

Pavyzdžiui, jei EURIBOR, kuris netgi buvo neigiamas, o dabar prilyginamas nuliui, padidėtų nuo 0 iki 3 proc., o žmogus, jauna šeima turi 30 metų trukmės paskolą, paskolos įmoka kone padvigubėtų. Čia yra rizika. Manau, kad šiais metais kokių nors baisybių prognozuoti negalima, bet jeigu mes matysime, kad 2021 m. išlieka aukštas infliacijos lygis, iš tiesų galime šiek tiek sunerimti, nes kai kuriems žmonėms ims darytis sunkiau gyventi“, – komentavo M. Dubnikovas.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, kol kas Europos Centrinis Bankas labai aiškiai akcentuoja, kad aukštesnė popandeminė infliacija yra laikina ir galiausiai turėtų išsikvėpti. Vis dėlto atmesti galimybės, kad Centrinis Bankas ilgainiui gali imti kelti palūkanas ar apskritai imsis pinigų griežtinimo politikos, negalima, sakė ji.

„Kadangi paskolos yra imamos ne vieniems metams, o dešimtims metų, reikia įsivertinti visą perspektyvą, kad palūkanų normų gali būti įvairių. Toks ilgas laikotarpis gali apimti ne vieną verslo ciklą ir atitinkamai Centrinis Bankas išaugus infliacijai tas palūkanų normas gali kelti. Gerai yra tai, kad Lietuvos bankas įvedė atsakingo skolinimosi reikalavimus ir prieš skiriant būsto paskolą tiek gyventojų pajamos, tiek tokios palūkanų normos yra testuojamos“, – sakė ekonomistė.

Akcentuodamas tai, jog pandemija yra stipriai paveikusi visas išsivysčiusias Vakarų Europos valstybes, A. Bartkus laikosi kiek kitokios nuomonės ir teigė manantis, kad vargu, ar kas nors imtųsi stipriai didinti palūkanas. „Nemanau, kad šis dalykas bus“, – sakė jis.

Ragina nuolat stebėti situaciją

Vertindama bendrą euro zonos situaciją, I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad, nors infliacija ir paspartėjo, Europa yra itin fragmentuotas regionas ir ekonominė situacija atskirose valstybėse – ypač skirtinga. Tačiau pinigų politika, ekonomistės žodžiais, iš principo veikianti pagal „vidutinę regiono temperatūrą“, yra viena.

„Čia, matyt, būtų galima pritaikyti taisyklę, kad tas, kas tinka visiems, netinka niekam. Nes, pavyzdžiui, kad vartojimas Pietų šalyse imtų augti, ekonomika įgautų didesnį pulsą, užtruks laiko. O tokios pandemijai atsparios valstybės, kaip Lietuva, situacija gerėja, augimas tik spartės, todėl esame gerokai jautresni infliacijai nei Pietūs“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.

Apibendrindamas finansų analitikas M. Dubnikovas tvirtino, kad situacija yra išties dinamiška, todėl ją reikėtų nuolat stebėti.

„Jeigu kainos per visą vasarą kops į viršų, tada galėsime kalbėti apie tai, kad reikia sunerimti. Šiandien Europos infliacija yra aukštesnė, nei buvo prognozuota analitikų, bet bent kol kas ji yra gana sveikame rėžyje. [...] Reikia stebėti, ar neiššoksime iš to rėžio ir neturėsime gana keistų skaičių“, – teigė M. Dubnikovas.

„Tikrai yra rizika, kad kainos augs galbūt daugiau, nei dalis žmonių tikisi“, – pridūrė jis.

Lietuvos banko atstovė K. Tamoševičienė ramino, kad labai sparčios infliacijos ar didelės grėsmės vartotojų krepšelio kainai kol kas nėra.

„Taip, yra tam tikros prekių ir paslaugų grupės, kurios brangsta sparčiau, bet tokių veiksnių yra ir pasaulyje, pavyzdžiui, žaliavų ar tam tikrų komponentų kainų brangimas, tikėtina, yra pereinamasis laikotarpis dar po pandemijos, kai dalis gamintojų yra apriboti ir dėl to matomi tam tikri gamybos grandinių sutrikimai. Tikėtina, jog tai yra laikini veiksniai, kurie netaps ilgalaike ir nevaldoma infliacija“, – tvirtino K. Tamoševičienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt