Verslas

2021.05.30 22:54

Po tarpukario vilos nugriovimo Kauno Žaliakalnyje – įstatymo pakeitimai paveldui apsaugoti

Jūratė Anilionytė, Vaidotas Šimkevičius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.05.30 22:54

Po visuomenės pasipiktinimo dėl griaunamų tarpukario pastatų Kaune pakeistas Statybų įstatymas. Teigiama, kad dabar nugriauti senesnius kaip 50 metų vertingus, bet dar nepasaugotus pastatus bus sunkiau. Architektai sako, kad pataisos kai kurių statinių vis tiek neapsaugos, o verslas viliasi, kad reikalaujamas leidimas nestabdys projektų.

Pernai spalį Kauno Žaliakalnyje beveik sugriauta tarpukariu statyta vila. Savininkas institucijas, o vėliau ir teismus tikina, kad jam jokių leidimų darbams nereikia. Esą pastatas nesaugomas paveldo, nors stovi Žaliakalnio kultūriniame draustinyje.

Vietoje dar vienos tarpukario vilos jau kyla naujas namas. Ji nebuvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą ir nebuvo kultūros paveldo vietovės dalimi, skelbė paveldosaugininkai, nespėję jos įrašyti į kultūros vertybių registrą.

Po šių įvykių Kaune pakeistas Statybų įstatymas. Norint griauti senesnį kaip 50 metų pastatą, kuris nėra Kultūros vertybių registre, bet yra kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, reikės leidimo.‎‎

Žinios. Rusija nepaleidžia Lukašenkos režimo – iki birželio pabaigos Minskui duoda 500 mln. dolerių paskolą

„Reikia atsižvelgti, kad ta biurokratinė našta nebūtų išauginama, ir šiuo atveju yra, kad paveldo objekto teritorijose, o ne apskritai visiems statiniams, kurie statyti anksčiau nei prieš 50 metų, nes tada, iš tikrųjų užsuktume biurokratinę mašiną“, – patikina kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

Architektas Linas Tuleikis sako, kad pataisa vis tiek neišgelbėtų kai kurių vertingų pastatų, pavyzdžiui, Lakūnų plente buvusios tarpukario vilos, nes ji stovėjo ne saugomoje teritorijoje.

„Turėtų tas laiko cenzas, 50 metų, galioti visiems pastatams, nesvarbu, kur jie yra, – mano architektas. – Reiktų diskutuoti ir tarp specialistų, surasti tą geriausią formuluotę, kad ji veiktų teisingai ir nebūtų papildoma našta žmogui nusigriauti kažkokį medinį sandėliuką.“

Kauno savivaldybės paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas sako, kad ir iki šiol užteko įstatymų, norint apsaugoti tokius pastatus, tik esą kai kurie vystytojai juos bandė apeiti. Pasak jo, pastatus įtraukti į kultūros vertybių registrą ir užtikrinti jiems teisinę apsaugą užtrunka.

„Tiek Naujamiestyje, tiek Senamiestyje keliasdešimt pastatų identifikuoti kaip vertingų požymių turintys, kaip potencialiai vertingi, bet tas procesas trunka kelerius metus, po keliasdešimt tų pastatų įtraukiama į registrą“, – sako jis.

Leidimus savivaldybės turės išduoti per 3 arba 10 dienų. Nekilnojamojo turto vystytojai sako, kad juos išsiimti – ne problema.

„Ypač didmiesčiai labai aktyviai skatina konversiją, tai yra, buvusių pastatų, apleistų pastatų, sandėlių, gamyklų griovimą ir statymą naujų, tuo metu miestui reikalingų statinių. Tai labai norisi, kad tai netaptų įrankiu riboti ir stabdyti šią konversiją, kadangi šiuo metu yra ir kitų įstatymų pakeitimų einančių, kurie tą labai gali stabdyti“, – sako Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Kauno savivaldybė pastebi, kad dabar vis dažniau senus pastatus norintys tvarkyti savininkai patys kreipiasi į paveldosaugininkus konsultacijų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt