Verslas

2021.05.28 10:28

Susisiekimo sektoriaus laukia pokyčiai: bus gaivinama laivyba Nemunu, atkarpoje „Via Baltica“ didės greitis

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.05.28 10:28

Auginti laivybą Nemunu, vienoje iš „Via Balticos“ atkarpų leistiną greitį padidinti iki 130 km/val., elektromobilių skaičių Lietuvos keliuose padidinti 10 kartų ir pradėti naudoti autonominį transportą bei bepiločius orlaivius susisiekimo sektoriuose – tokius tikslus iki 2030 m. kelia Susisiekimo ministerija.

Penktadienį Seimo Ateities komitete pristatytas Susisiekimo ministerijos parengtas susisiekimo plėtros planas iki 2050 m., tačiau didžioji dalis pokyčių planuojama dar iki 2030 m.

Susisiekimo viceministrės Loretos Maskaliovienės teigimu, jau šiais metais planuojama automagistralėje Vilnius–Klaipėda–Vilnius leistiną greitį visose atkarpose padidinti iki 130 km/val.

Iki 2024 m. žadama Nemuną atverti vandens transporto turizmui: „Nemunas turėtų tapti jungtimi ir Klaipėdos uosto tąsa, o kroviniai galėtų ekologiškiau keliauti bent jau iki Kauno. Kalbu apie didžiagabaričius ir birius krovinius“, – aiškina L. Maskaliovienė.

Iki 2024 m. taip pat žadama dviračių takų skaičių Lietuvoje padidinti bent iki 20 proc., „Via Balticos“ ruože nuo Kauno rajone esančių Mauručių iki Lenkijos sienos (apie 40 km) leistiną greitį padidinti iki 130 km/val. Be to, planuojama pastatyti Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą, o skrydžių krypčių skaičių padidinti iki 110.

„Kalbant apie bazinę infrastruktūrą visgi turime pabaigti grandis, kurios mums yra gyvybiškai ir ekonomiškai svarbios. Tai tiek „Via Baltica“, tiek „Rail Baltica“. (...) Nereikia pamiršti ir naujų iššūkių, atkurti dėl COVID-19 sumažėjusių skrydžių kryptis“, – pagrindinius prioritetus vardijo viceministrė.

Iki 2025 m. žadama visiškai rekonstruoti Utenos plentą iki Utenos, o iki 2024 m. – iki Molėtų, taip pat per artimiausius ketverius metus planuojama 15 kartų padidinti elektromobilių stotelių tinklą.

„Rail Baltica“ projektą žadama užbaigti iki 2026 m., o iki 2030 m. nutiesti europinę vėžę greitajam traukiniui Vilnius–Klaipėda.

L. Maskaliovienės teigimu, jau yra svarstoma ir apie galimybę po 2030 m. Klaipėdą prijungti prie europinės geležinkelio vėžės. Tai leistų iš Vilniaus Klaipėdą pasiekti daug greičiau nei dabar.

„Po 2030 m. mums gyvybiškai svarbu Klaipėdos miestą prijungti prie europinės geležinkelio vėžės. Kol kas yra siūlomos 3 alternatyvos. Alternatyva A – vėžę jungti per Vilnių–Panevėžį–Klaipėdą. Alternatyva B – vėžę jungti per Vilnių–Radviliškį–Klaipėdą. Alternatyva C – vėžę jungti per Vilnių–Kauną–Klaipėdą. Čia jau yra alternatyvų ir skaičiavimų klausimai“, – kalbėjo viceministrė.

Elektriniai automobiliai ir autobusai

Iki 2030 m. taip pat keliami tikslai susisiekimo sektorių padaryti draugiškesnį aplinkai. Pavyzdžiui, jau iki 2024 m. planuojama elektromobilių skaičių Lietuvos keliuose padidinti 10 kartų. Taip pat iki šių metų planuojama, kad 30 proc. viešojo keleivių vežimo kelių transporto (įskaitant taksi ir pavėžėjimo paslaugas) naudotų AEI degalus.

Planuojama, kad 2024 m. krovinių skaičius Nemunu išaugs nuo 1,5 tūkst. tonų 2019 m. iki 100 tūkst. tonų.

Iki 2025 m. dyzelinius traukinius žadama pakeisti elektriniais. „Čia mes galime pasiekti didžiausią emisijos sumažinimo efektą būtent rekonstravę geležinkelių tinklą“, – pažymėjo L. Maskaliovienė.

Iki 2029 m. 80 proc. autobusų Lietuvoje turėtų būti elektriniai arba naudoti alternatyvius degalus. Iki 2030 m. kelionės miestuose viešuoju transportu, dviračiais ir pėsčiomis sudarys ne mažiau 60 proc. (dabar – 45 proc.). 2030 m. žuvusiųjų keliuose skaičių planuojama sumažinti iki 50 proc.

Įgyvendinus šiuos pokyčius planuojama, kad 2021–2030 m. laikotarpiu transporto sektoriaus išmetamas CO2 sumažės 9 proc., o 2050 m. – 90 proc.

Autonominių automobilių atsiradimas

L. Maskaliovienės teigimu, iki 2050 m. planuojama didinti grąžą iš susisiekimo sektoriaus.

Jau iki 2025 m. planuojama valstybines įmones pertvarkyti į akcines bendroves. Taip pat planuojama iki 2025 m. sukurti ir vieno bilieto sistemą, tai leistų įsigijus vieną bilietą keliauti traukiniais, autobusais, troleibusais.

„Taip būtų galima pasirinkti greičiausią, patogiausią ir ekologiškiausią transporto priemonę“, – pabrėžė viceministrė.

Per ateinančius 4 metus taip pat žadama pradėti naudoti autonominį transportą bei bepiločius orlaivius, vystyti 5G plėtrą.

Iki 2025 m. Lietuvoje 5G ryšiu bus padengta 95 proc. namų ūkių, esančių miestų ir miestelių teritorijose, dalis, o iki 2030 m. – 100 proc.

„Lietuvos geležinkeliai“ sodins į elektrinius traukinius

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška išskiria kelis pagrindinius projektus, kuriuos įmonė įgyvendins per ateinančius metus. Vienas iš jų – geležinkelių elektrifikacijos projektas.

„Vystome elektrifikacijos projektą. Geležinkelio atkarpa Vilnius – Klaipėda bus visiškai elektrifikuotas. Nepaisant rizikos su Baltarusija tai yra mūsų pagrindinis koridorius, kuriuo produktai yra gabenami į Klaipėdą“, – aiškina M. Bartuška.

Skaičiuojama, kad elektrifikuoto geležinkelio dalis sieks 30 proc. visų geležinkelių, o tai per metus padės sutaupyti iki 150 tūkst. tonų CO2.

Antrasis projektas – elektrinių keleivinių bei elektrinių lokomotyvų įsigijimas. Tam bus skirta 200 mln. eurų ir įsigyta 50 elektrinių lokomotyvų. Kasmet tai padės sutaupyti 65 tūkst. tonų CO2.

„Elektra varomi traukiniai kursuos pagrindinėmis „LTG Link“ vasaros kryptimis – Vilnius – Klaipėda. Taip pat Vilnius – Minskas“, – sako M. Bartuška.

Kitose neelektrifikuotuose ruožuose, pavyzdžiui, Vilnius – Marcinkonys, Kaunas – Šiauliai, Klaipėda – Šilutė, Radviliškis – Mažeikiai, bus naudojami traukiniai su baterijomis.

Taip pat tikimasi sėkmingai pabaigti „Rail Baltica“ projektą, kuris per metus padėtų sutaupyti apie 500 tūkst. tonų CO2.

Anot, M. Bartuškos, „Rail Baltica“ pakeis žmonių keliavimo įpročius, o kai kurių skrydžių krypčių į artimiausias šalis gali ir nebelikti.

„Jau dabar kalba, kad reikėtų mažinti trumpų atstumų aviaciją. Susiekimas Vilnius – Ryga, Vilnius – Varšuva, pradėjus važinėti greitiesiems traukiniams galėtų pakeisti ir aviacijos tendencijas. „air Baltic“ jau dabar kalba, kas pastačius „Rail Baltica“ galėtų nelikti tokių skrydžių kaip Ryga – Vilnius ar Vilnius – Varšuva“ – sako M. Bartuška.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt