Startuolio „Uber“ paslaugos Vilniuje prieinamos nuo pernai rudens ir buvo sutiktos gana ramiai net taksistų, kuriems mestas iššūkis. Su nauju žaidėju apsipratę tradiciniai vežėjai teigia, kad nėra nusiteikę prieš „Uber“ paslaugos teikėjus, bet pageidauja lygiateisės konkurencijos. Tuo metu patys „Uber“ atstovai net po masinių protestų ir programėlės uždraudimų kitose šalyse tikina pastebintys naują reguliavimo bangą, kurioje jau atsižvelgiama į naujų technologijų vystymąsi.
Atvejis Vengrijoje: protestai išėjo į naudą
Ne visos pasaulio ir Europos šalys sureagavo taip pat ramiai į konkurento atėjimą į rinką kaip Lietuva. Europoje Vokietijos, Nyderlandų, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos pareigūnai yra uždraudę šios programėlės veikimą.
Vienas naujausių atvejų – Vengrijoje valdžia birželį uždraudė pavėžėjimo programėlę, o vienas politikas, kuris nenorėjo prisistatyti, portalui „Bet Intelli News“ sakė, kad „Uber“ paslauga netgi išpopuliarėjo protestų metu. O „Uber“ sumaniai pasinaudojo neigiamu dėmesiu: sumažino paslaugos kainas ir dėl to fiksavo programėlės parsisiuntimo rekordus.
„Uber“ operacijų vadybininkas Vengrijoje Zoltanas Fekete aiškino, kad vyriausybė startuoliui išsyk nepateikė jokių sąlygų. Susisiekimo ministerijos atstovas Janosas Fonagy tvirtino, parlamente priimant nutarimą, kad „vyriausybė nėra prieš modernias galimybes, bet nori garantuoti konkurencingumą.“
Vengrijos vyriausybės atstovas taip pat pabrėžė, kad įstatymas nukreiptas prieš tuos, kurie bando laužyti taisykles. Įstatymas, draudžiantis nelegalias pervežimo paslaugas, įsigalios liepos viduryje, bet „Uber“ atstovas Vengrijoje patikino, kad vis tiek sieks aptarnauti 150 tūkst. vietinių klientų.
Taksistų protestas Vilniuje šių metų kovą. BNS nuotr.
Taksistų profesinė sąjunga: „Uber“ padarė meškos paslaugą
Lietuvoje „Uber“ programėlė nėra uždrausta, bet net praėjus pusantrų metų nuo jos veiklos pradžios Vilniuje, taksistai tai vadina nelegalia veikla, kuri atveria kelią kitų įmonių nusižengimams. LRT.lt kalbintas Taksi įmonių darbuotojų vežėjų profesinės sąjungos pirmininkas Gediminas Sabaitis laikėsi minties, kad tokio pobūdžio paslaugos, kurias teikia „Uber“ vairuotojai, žlugdo visą taksi verslą.
Prisiminęs šių metų kovą profesinės sąjungos organizuotą protestą, kuomet apie šimtą taksi vairuotojų pasisakė prieš naujo žaidėjo atėjimą į verslą, G. Sabaitis pabrėžė, kad profesinė sąjunga protestavo ne prieš „Uber“.
„Mes protestavome prieš tai, kad mūsų valdžia leidžia ne vienai įmonei vykdyti nelegalią veiklą Lietuvoje ir žlugdo taksi verslą“, – teigė profesinės sąjungos pirmininkas. Paklaustas, kokių veiksmų toliau imsis profesinė sąjunga dėl konkurencinių sąlygų skaidrinimo, G. Sabaitis atsakė, kad skaidrinimo nereikia, reikia sukurti vienodas sąlygas. Jis pasiūlė ir radikalų sprendimą – suteikti galimybę visiems vežioti žmones be geltonų numerių ar apskritai atsisakyti taisyklių.
Profesinės sąjungos atstovas startuolio įžengimą į sostinės pervežimo paslaugų rinką vadina „meškos paslauga visam taksi verslui“. Taksistų profesinės sąjungos pirmininkas, palygindamas „Uber“ su „džinu, paleistu iš bačkos“, tvirtina, kad leidimas patekti startuoliui į rinką sukėlė neigiamų padarinių visai pervežimo paslaugų rinkai, nes taip esą ne tik mažinama konkurencija, bet ir duotas leidimas elgtis nereglamentuotai.
G. Sabaitis išskiria, kad nors, jų skaičiavimais, „Uber“ neturi daug klientų, kurie naudojasi pavėžėjimo paslauga, kitos įmonės išlošia iš to, kas leidžiama „Uber“, ir yra nebaudžiamos.
„Šiaip mes prieš „Uber“ nieko neturim. Norim, kad būtų išlaikytos vienodos konkurencinės sąlygos“, – reziumavo G. Sabaitis, pridurdamas, kad tradicinių taksi verslui „Uber“ paslauga nėra konkurentė. Visgi vežėjų kaltinimai ir nepasitenkinimas nauju žaidėju yra reklama ir gali duoti panašios naudos kaip ir Vengrijoje.
Taksistas: „Uber“ vairuotojai netrukus pasijaus apgauti
„Lietuvoje įstatymiškai verslą legalu pradėti, kai leidžia įstatymai ir išduodamas leidimas. Tačiau dabar remiamasi įstatymais, kurie apskritai nieko bendro neturi su „Uber“ veikla – jie nepatenka į tą kategoriją. Todėl visi taksistai tai vadina nelegalia veikla ir juokiasi iš to“, – LRT.lt teigia tradicinį taksi vairuojantis Gunaras Riabokas.
Taksistas tikisi, kad „Uber“ vairuotojams išduoti leidimai bus atšaukti, o institucijos pripažins savo galimai padarytą klaidą.
„Mes reikalaujame iš valstybės institucijų tvarkos, kad jos atsipeikėtų ir pamatytų, kas vyksta mieste. Dabar toks chaosas – išduodamoos licencijas, klesti liberalizmas, žmonės skundžiasi taksistais, nes nėra nustatytos kainos“, – problemas vardijo taksistas.
Visgi klientams, kuriems terūpi pasiekti konkrečią vietą, „Uber“ paslauga gali būti patrauklesnė dėl kainos. Paprašytas palyginti „Uber“ ir tradicinių taksi paslaugų kainas, G. Riabokas neslėpė, kad „Uber“ gali teikti pigesnes paslaugas. Tačiau jam klausimą kelia amortizacija, remontas – iš ko „Uber“ vairuotojai prižiūrės automobilius.
„Mes, taksistai, nebijom „Uber“, nes jie neišgyvens su tokiom kainom – jiems reikia automobilius remontuoti, šeimas išlaikyti. Jie supras, kad tai yra nesąmonė“, – įspėjo taksistas, pridūręs, kad po kiek laiko „Uber“ vairuotojai pasijaus apgauti.
„Uber“ vadovas: Lietuva – viena labiausiai į pažangą orientuotų šalių Europoje
Patys „Uber“ atstovai džiaugiasi pusantrų metų veiklos Lietuvoje rezultatais ir gyrė sostinės gyventojų atvirumą technologinėms naujovėms. „Vilniaus gyventojai technologiškai labai išprusę bei nuolat demonstruoja atvirumą naujų technologijų plėtrai, tokiai kaip „Uber“, – teigė „Uber“ vadovas Baltijos šalyse Ennas Metsaras.
Startuolio teigimu, šiuo metu „Uber“ paslauga veikia 400 miestų 70 šalių ir įmonė tikisi didesnio pasaulio šalių vyriausybių palankumo pavėžėjimo paslaugai dėl besikeičiančių reguliavimų. „Stebime pasauliniu mastu kylančią šiuolaikinio reguliavimo bangą, kurioje jau atsižvelgiama į naujų technologijų vystymąsi, pavyzdžiui, skaitmenines platformas“, – teigė „Uber“ vadovas Baltijos šalyse.
„Uber“ vadovas Baltijos šalyse E. Metsaras. BNS nuotr.
Europos Komisija (EK) birželį paragino valstybes nares neblokuoti bendradarbiavimo ekonomikos paslaugų tipo, kaip, pavyzdžiui, „Uber“ ir „Airbnb“. „Airbnb“ atstovai Senajame žemyne sulaukė viešbučių savininkų pasipiktinimo, vežėjai reiškė nepasitenkinimą „Uber“ egzistavimu. „Visiškas veiklos draudimas turėtų būti kraštutinė priemonė“, – rašoma Europos Komisijos komentaruose apie bendradarbiavimo ekonomikos reglamentavimą. Nors EK gairės tėra patariamojo pobūdžio, nurodo, kaip institucija reaguos į skundus.
EK viceprezidentas Jyrkis Katainenas, atsakingas už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą, pavadino „Uber“ „nauju Europos vienaragiu, kuris gali atsiskirti nuo bendradarbiavimo ekonomikos.“ EK kaip savo tikslą iškelia siekį užtikrinti naujų verslo modelių vystymą apsaugant klientus ir didinant mokesčių skaidrumą.
„Uber“ vadovas Baltijos šalyse E. Metsaras išskyrė Lietuvą žemyno kontekste kaip siekiančią modernizuotis ir pasinaudoti bendradarbiavimo ekonomika. „Lietuva yra viena labiausiai į pažangą orientuotų šalių Europoje ir laikosi labai konstruktyvaus požiūrio siekdama pasinaudoti bendradarbiavimo ekonomikos privalumais“, – sakė pavėžėjimo paslaugos vadovas Baltijos šalyse.
