Verslas

2021.05.25 13:05

Seimas linkęs keisti išmokų tvarką: maksimali subsidija už prastovas mažėtų keliais šimtais eurų

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.05.25 13:05

Po svarstymo parlamentarai pritarė, kad liepos–rugpjūčio mėnesiais maksimali subsidija už prastovas mažėtų iki 578, o vėliau iki 385 eurų (dabar maksimali subsidija siekia iki 963 eurų), tačiau ir vėl būtų mokama subsidija po prastovų. Anot konservatoriaus Mindaugo Lingės, gerėjant pandeminei situacijai parama turi mažėti, o „šiltnamio sąlygų“ reikėtų atsisakyti.

Po svarstymo už balsavo 118 Seimo nariai, prieš – 0, susilaikė – 0. Užimtumo įstatymo pakeitimui Seimas dar turės pritarti per įstatymo priėmimą.

Užimtumo įstatymo pakeitimai numato kiek kitokią išmokų savarankiškai dirbantiems žmonėms bei subsidijų mokėjimo tvarką.

Kaip ir praėjusiais metais, siūloma ir vėl mokėti subsidijas darbo užmokesčiui už darbuotojus, sugrįžusius iš prastovų.

Tokia subsidija būtų mokama už kiekvieną darbuotoją, kuriam per 6 kalendorinius mėnesius ne trumpiau kaip 75 darbo dienas (ne mažiau 600 darbo valandų) buvo paskelbta prastova, o jo darbo vietai išlaikyti darbdaviui buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui prastovų metu. Darbuotojas taip pat negalėjo būti atleistas iš darbo.

Subsidija po prastovų būtų mokama liepos ir rugpjūčio mėnesius. Pirmą mėnesį subsidija po prastovų siektų 100 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 0,9 minimalios mėnesio algos (MMA), arba beveik 578 eurus popieriuje, o antrąjį – 0,6 MMA, arba 385 eurus popieriuje.

Taip pat siūloma keisti ir subsidijų mokėjimo tvarką. Tęsiantis karantinui, darbdaviai darbuotojams vis dar gali skelbti prastovas, jeigu negali suteikti darbo.

Nuo šių metų pradžios už prastovose esančius darbuotojus per karantiną kompensuojamas visas (100 proc.) prastovų metu darbuotojui priskaičiuotas ir išmokamas darbo užmokestis, tačiau maksimalus kompensuojamas dydis siekia 1,5 MMA, t. y. 963 eurus popieriuje.

Siūloma, kad tokia tvarka išliktų iki birželio 30 d., o jau liepos ir rugpjūčio mėnesiais ji būtų kitokia. Liepos mėnesį subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarytų 100 proc., bet ne daugiau kaip 0,9 MMA, t. y. 578 eurus popieriuje, antrą mėnesį – 0,6 MMA, arba 386 eurus popieriuje.

Subsidijos darbo užmokesčiui būtų mokamos iki rugpjūčio 31 d. Seimas taip pat siūlo, kad subsidijos už prastovas darbuotojams būtų mokamos ne grynaisiais, o pavedimu.

Taip pat norima šiek tiek keisti sąlygas gauti paramą savarankiškai dirbantiems (260 eurų išmoka) bei ieškantiems darbo asmenims (212 eurų išmoka).

Savarankiškai dirbantiems žmonėms atsirastų daugiau sąlygų: per pandemiją jų pajamos turėtų būti kritusios bent trečdaliu, o 12-os paskutinių mėnesių pajamos iš veiklos neviršijusios 3120 eurų – 12 minimalių vartojimo poreikių dydžių per metus.

Siūlo lengvinti reikalavimus

„Valstietis“ Antanas Vinkus pažymėjo, kad dalis įmonių subsidijomis po prastovų pasinaudoti negalės dėl per griežtų reikalavimų. Pavyzdžiui, keleivių pervežimo įmonės net ir sumažėjus keleivių apimtims sudarė sąlygas darbuotojams dirbti juos rotuodamos, todėl jie prastovose nebuvo ilgai. Tai reiškia, kad įmonė subsidijų po prastovų gauti negalės, sako A. Vinkus.

„Darbuotojai buvo rotuojami taip, kad galėtų dirbti ir būtų prastovose pasikeisdami. Tokiu būdu laikas prastovose buvo sumažintas vidutiniškai 25 dienomis“, – pažymėjo politikas.

Anot A. Vinkaus, prastovose išbūtą laiką, norint gauti subsidiją po prastovų, reikėtų trumpinti nuo 75 iki 50 dienų.

„Būtina sąlyga 75 dienų yra per griežta ir neteisinga įmonėms, kurios proporcingai skirstė prastovos krūvį. Vadovai stengėsi, kad nenukentėtų darbuotojai ir įmonė, o dėl to jie dabar gauna sprigtą į kaktą. Vežėjai siūlo sutrumpinti prastovos laiką bent iki 50 dienų“, – Seime kalbėjo A. Vinkus.

„Valstietė“ Laima Nagienė taip pat palaikė tokią idėją ir pastebėjo, kad vidutiniškai prastovose gyventojai buvo po 30 dienų.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pažymėjo, kad pasiūlymas mažinti prastovose praleistą laiką nuo 75 iki 50 dienų, norint gauti subsidiją po prastovų, papildomai iš biudžeto pareikalautų 38 mln. eurų, todėl ragino tokiam siūlymui nepritarti.

Siūlymui 75 dienų reikalavimą trumpinti iki 50 dienų pritarta nebuvo.

Lingė: situacijai gerėjant reikia mažinti paramą

M. Lingė pažymėjo, kad siūlomi pakeitimai leis didinti užimtumą. Jis taip pat patikino, kad situacija darbo rinkoje gerėja, todėl paramos apimtis reikia mažinti.

„Nors Vyriausybės pateikto projekto kaina yra 130 mln. eurų, bet pagrindinė žinia yra, kad valstybės paramos lygis palaipsniui yra mažinamas.

Paramos lygis turėtų išlikti tikslus, pasiekti tuos sektorius, kurie negali atsigauti, bet jis turėtų mažėti. Griežto karantino laikotarpis reikalavo didesnės pagalbos ir didesnių šiltnamio sąlygų patiriantiems sunkumų. Tačiau šiandien, gerėjant atsigavimo ženklams, pandeminei situacijai neprastėjant, šiltnamio sąlygos gali jos negerinti, o daryti meškos paslaugą“, – sakė M. Lingė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt