Verslas

2021.05.22 07:00

Kaupimas pensijai – kodėl idėja iš kaupimo leisti pasitraukti bet kada „graži tik popieriuje“?

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.05.22 07:00

Kasmet į antrąją pensijų kaupimo pakopą įtraukiama dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų, kurių dalis kaupti atsisako dėl vienos iš sąlygų – sutikus kaupti, galimybės pasitraukti nebebus. Būtent tokią idėją – leisti iš pensijų fondo pasitraukti bet kada – tiek fondų, tiek kaupiančiųjų atstovai vertina skeptiškai. Anot jų, tokia idėja „graži tik popieriuje“ ir gyventojams pridarytų daugiau žalos, negu duotų naudos.

Finansinio raštingumo projektas „Laikas – pinigai“ grįžta į LRT. Iki pat vasaros kiekvieną penktadienį žurnalistai LRT RADIJO laidoje „10–12“ 10.35 val. kalbins specialistus, ekonomistus ir savo srities žinovus apie kiekvienam aktualias ekonomikos temas. Kiekvieną šeštadienio rytą apie tai parengtą išsamų straipsnį bus galima skaityti portale LRT.lt, o šeštadienio vakarą kviečiame dalyvauti konkurse LRT feisbuko paskyroje ir laimėti prizų.


Kaupti pensijai atsisakė dėl kelių priežasčių: neturiu problemos taupyti pinigus

Kaupti atsisakiusi vilnietė Karolina LRT.lt teigia, kad tokį apsisprendimą lėmė net kelios priežastys, o pagrindinė – įsipareigojimas visam gyvenimui be galimybės nutraukti kaupimą.

„Iš tikrųjų yra keli kertiniai momentai, kurie manęs netenkina ir dėl ko aš nekaupiu fonduose. Tikriausiai svarbiausias – man neįtinka įsipareigojimas visam gyvenimui. Jeigu turėtume tokią manevro laisvę, kokią nuo sausio mėnesio yra įvedę estai, kad su tam tikromis protingomis taisyklėmis aš galiu pasitraukti iš fondų, būtų visai kitokia situacija. Įsikinkyti visam amžiui aš nenoriu. Nors mums pagal taisykles neva leidžiama keisti fondų valdytoją, kiekvienas toks judesys yra apmokestinamas“, – tvirtina Karolina.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad išėjus į pensiją kaupiantiesiems nėra galimybės atgauti visų sukauptų pinigų vienu kartu.

„Jeigu sukaupta suma viršija 5 tūkst. eurų, tau kas mėnesį trupina gal po 20–30 eurų. Realiai niekada negali žinoti, kada tau reikės visos sukauptos sumos. Gal man net tie 20 eurų, tegu juos moka ir 20 metų, neišgelbės situacijos? Aš noriu galėti su savo sukauptais pinigais daryti tai, ką noriu, ir pasinaudoti jais tada, kada reikia“, – kalba Karolina.

Jos teigimu, kaupiantieji taip pat privalo susimokėti administravimo mokesčius nuo sukauptos sumos. Be to, teigia pašnekovė, nerimą kelia tai, kad pensijų sistema dažnokai keičiama.

Karolina teigia girdėjusi apie siūlymą suteikti galimybę iš pensijų fondų pasitraukti kada panorėjus, tačiau sako netikinti, kad tokiai tvarkai būtų pritarta, nes tai būtų neparanku pensijų fondams.

„Aš neturiu problemų dėl pinigų taupymo. Kol kas žinau, kad mano gyvenime yra rimtesnių, neatidėliotinų dalykų, kur aš tuos pinigus privalėsiu nukreipti. Man juos įšaldyti, atiduoti investicijoms į fondus, kurių valdytojai sako – visko gali būti, galite ne tik uždirbti, bet ir pradirbti, nes investuojate ilgą laiką ir nežinia, kaip tos rinkos siūbuos... Aš pati kol kas planuoju savo lėšas. Turiu idėjų, kad po metų kitų galėsiu pati investuoti. Tegul tai būna ir tas pats nekilnojamasis turtas, ką mes, dažnas lietuvis, pasirenkame kaip investiciją“, – pasirinkimą komentuoja Karolina.

M. Kalesinskas: siūlymas leisti bet kada pasitraukti iš fondų gali atsisukti prieš pačius gyventojus

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas teigia suprantantis Karolinos nuogąstavimus ir atkreipia dėmesį – apie idėją iš pensijų fondų pasitraukti bet kuriuo metu kaupiantieji diskutuoja dažnai, tačiau ji turi dvi puses.

„Asociacijoje, kuri vienija tokius pačius kaupiančiuosius, ne kartą diskutavome, ar būtų gerai turėti galimybę pasitraukti [iš kaupimo pensijai], ar ne. Iš tiesų tai dviašmenis kardas ir tai reikėtų suprasti.

Neretai diskutuodami prieiname išvadą, kad galimybė pasitraukti tam tikrais išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, ligos atveju ar kitomis labai rimtomis sąlygomis, kai žmogui, nesulaukus pensinio amžiaus, gali reikėti pasinaudoti viso gyvenimo santaupomis, skirtomis pensijai, būtų gera. Bet leisti labai laisvai, kada nori žmogus nutraukti kaupimą, deja, yra prieš mus pačius. Kad ir kiek kartų analizuotume įvairius tyrimus, atliktus šioje srityje, pastebime, kad tai skamba gražiai tik popieriuje“, – komentuoja M. Kalesinskas.

Anot jo, labai dažnai nuvertinama disciplinos nauda, nes jos laikytis niekam nėra malonu, tačiau, įsitikinęs M. Kalesinskas, tai vienintelis būdas pasiekti rezultatą.

„Aš, galvodamas apie šią situaciją, prisiminiau gyvenimišką pavyzdį: mano dukra mokėsi muzikos mokykloje ir pusiaukelėje nusprendė, kad nebenori to daryti – gali savarankiškai repetuoti ir mokytis. Spėkite, ar ji, pasitraukusi iš muzikos mokyklos, repetuoja ir mokosi savarankiškai. Ne. Ir tai yra labai žmogiška. Lygiai taip pat ir čia. Aš pats nesu tikras, kad pasitraukęs iš disciplinuotos sistemos sugebėčiau sistemingai kiekvieną mėnesį atsidėti pinigų ir dar juos aktyviai įdarbinti finansų rinkose“, – svarsto M. Kalesinskas.

Būtent dėl šios priežasties M. Kalesinskas laikosi pozicijos, kad galimybė pasitraukti iš pensijų fondų kada panorėjus galiausiai padarytų daugiau žalos, negu duotų naudos.

Senatvės pensija nesiekia nė pusės gautų pajamų

Tos pačios nuomonės yra ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis. Jo teigimu, Seime pateikta idėja pasitraukti iš fondų bet kuriuo metu tėra populistinis siūlymas.

„Tokį siūlymą mes vertiname kaip populistinį ir neatsakingą opozicijos žingsnį, kuris ilguoju laikotarpiu dabartinius dirbančiuosius arba ateities pensininkus stumia į tam tikrą skurdą. Populistiškai pasiūlyti pasiimti pinigus čia ir dabar skamba tikrai gražiai. Manau, dalis žmonių tokia pagunda pasinaudotų. Bet jeigu pasižiūrėtume šiek tiek plačiau, į ilgesnę perspektyvą, kas lauktų tokių žmonių? Tikriausiai tuos pinigus jie išleistų čia ir dabar, ar tai būtų panaudotas dyzelinis automobilis, ar naujas šaldytuvas, ar telefonas, ar geresnis televizorius“, – sako T. Gudaitis.

Jis sutinka, kad tai trumpalaikėje perspektyvoje paskatintų vartojimą, kuris galėtų būti naudingas šalies ekonomikai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tie žmonės liktų tik su vienu pensijos šaltiniu – „Sodros“ mokama pensija, kuri, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, nėra didelė.

Anot M. Kalesinsko, pastarųjų metų duomenys rodo, kad „Sodros“ pensija sudaro vidutiniškai 42–45 proc. buvusių žmogaus pajamų, gautų prieš išeinant į pensiją. Tačiau yra skaičiuojama, kad, norint gyventi oriai, šis procentas turėtų būti daug didesnis ir siekti 70–80 proc.

„Laikoma, kad 70–80 proc. buvusių pajamų yra auksinis standartas, kurio reikėtų siekti. Jeigu į pensiją išėjęs žmogus sugeba gauti pajamų maždaug tokiu lygiu, jo pensija, gyvenimas yra orus. Su tokiomis pajamomis įmanoma užtikrinti orų gyvenimą. Dabartiniams pensininkams toloka iki to standarto“, – komentuoja M. Kalesinkas.

Jo teigimu, daroma prielaida, kad ateityje šis procentas gali dar labiau menkti ir siekti šiek tiek daugiau nei 30 proc.

Užtikrinti 70 proc. gautų pajamų valstybė nepajėgi

Kaip teigia „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė, dabartiniais duomenimis, senatvės pensija kaupiantiesiems, kurie jau sulaukė pensinio amžiaus, padidėjo maždaug 10 proc.

„Tai nepakankamai akivaizdus padidėjimas, kadangi žmonės kaupia palyginti neseniai – tik septynioliktus metus, jeigu teisingai suskaičiuoju. Vadinasi, sukauptos sumos dar nėra labai didelės. Kai žmonės kaups senatvei lygiai tiek pat laiko, kiek senatvės pensijai kaupia darbo stažą, pensijų fonduose bus sukauptos gerokai didesnės sumos ir ta papildoma pensija labiau jausis senatvėje“, – tvirtina D. Gerulyė.

Kaip paaiškina pašnekovai, valstybės skiriama senatvės pensija negali garantuoti didesnių pajamų dėl jos mokėjimo specifikos – pensijos mokamos iš surinktų mokesčių. Mažėjant dirbančiųjų ir daugėjant pensininkų, surenkami mokesčiai dalijami didesniam skaičiui gavėjų.

„Tokia „Sodros“, arba vadinamoji einamųjų išmokų, sistema, atsiradusi maždaug prieš 100 metų, kurį laiką veikė. Dabar, kai gyvenimas pradėjo gerėti, vyksta mažiau karų ir sukrėtimų, žmonių gyvenimas darosi patogesnis ir bent išsivysčiusiuose kraštuose žmonės turi vis mažiau vaikų, turi geresnę sveikatos priežiūrą, dėl kurios ilgėja gyvenimo trukmė, akivaizdu, kad mokslininkai modeliuodami tendencijas mato, kad vien einamųjų išmokų sistemos pradeda nepakakti. Taip darosi ir Lietuvoje. Šios tendencijos tęsis dar 10, 20, 30 metų. Mes susidursime su šia problema, kad „Sodros“ pensija užtikrins dar mažesnį pragyvenimą nei dabartiniams pensininkams“, – paaiškina M. Kalesinskas.

Domėtis kaupimu ragina pačius gyventojus

Pašnekovai ragina ir pačius kaupiančiuosius labiau domėtis sistema, fondų rezultatais ir tuo, kokią grąžą uždirbo.

Turėti įtakos kaupimui pensijai žmonės gali ir keisdami pensijų fondus. Nors už tai gali tekti susimokėti, anot pašnekovų, mokama suma nėra itin didelė.

„Teoriškai fondą galima keisti ir yra visos galimybės tai daryti. Fondų rezultatai skiriasi gana nemažai. Mes, kurie esame aktyvūs kaupiantieji, susivieniję į asociaciją, nemažai domimės rezultatais. Kiekvieną ketvirtį Lietuvos banke skelbiamos ataskaitos, dar platesnės analizės ir ataskaitos skelbiamos kas metus. Be to, kiekvienas fondų valdytojas kasdien skelbia, kaip sekasi fondams, tą informaciją galima sekti. Informacijos trūkumo problemos nėra“, – tvirtina M. Kalesinskas.

Paklaustas, ar nesusidaro priešinga situacija, kad informacijos yra tiesiog per daug, M. Kalesinskas sutinka, jog taip gali būti, tačiau priduria – kartais tenka stebėti ne informacijos perteklių, o kaupiančių ar svarstančių tai daryti žmonių finansinio raštingumo spragas.

„Jeigu sąžiningai, pripažinčiau, kad kaupiantiems žmonėms dažniausiai pritrūksta žinių, finansinio raštingumo ir čia yra nearti dirvonai. Manau, tai yra spragos, ateinančios iš mokyklos laikų, kad daugelis nesame gavę bazinio raštingumo pagrindų ir dažnai per lengvai nuleidžiame rankas, net nepabandome ieškoti informacijos. Mano, kaip jau perėjusio informacijos paieškos kelius, patarimas būtų orientuotis į nešališką informaciją, pateikiamą Lietuvos banko, stengtis ne vertinti pavienių tiekėjų, fondų valdytojų informaciją, o žiūrėti į apibendrintą informaciją, kuri yra savotiškai išfiltruota ir patogiai sudėta vartotojui“, – tvirtina M. Kalesinskas.

T. Gudaitis galimybę kaupiantiesiems palyginti skirtingus fondus ir juos keisti taip pat vertina teigiamai. Anot jo, tam suteikiamos gana paprastos sąlygos – dažniausiai užtenka pateikti numatytą formą kaupimo fonde.

„Matome, kad nuo 2019 metų pradžios žmonių, keičiančių fondus, skaičius yra padidėjęs. Vis dėlto reikėtų pritarti, kad žmonės ne visada rūpinasi savo finansais, ne visą laiką rūpinasi pensija – žmogus galėtų kartą per pusmetį ar kartą per metus pasižiūrėti į informaciją, kurią siunčia valdytojas, kurią galima rasti Lietuvos banke, kurią dažnai skelbia žiniasklaida ir lygina rezultatus. Informacijos šaltinių, manyčiau, yra pakankamai, tiesiog reikėtų pačių žmonių aktyvumo“, – neabejoja T. Gudaitis.

Apsispręsti iki liepos 1-osios turės dar 34 tūkst. gyventojų

Remiantis „Sodros“ duomenimis, šiuo metu antrosios pakopos pensijų kaupime dalyvauja 1,37 mln. šalies gyventojų. Pernai į pensijų kaupimą buvo įtraukta 43,5 tūkst. gyventojų, 27 tūkst. iš jų pasirinko dalyvauti kaupime. Dar 11 tūkst. gyventojų per metus savarankiškai sudarė pensijų kaupimo sutartis. Šių metų pradžioje „Sodra“ į pensijų kaupimą įtraukė dar 34 tūkst. gyventojų.

„Automatiškai į kaupimą įtraukiami tie, kurie yra nesulaukę 40 metų ir sausio 1 dieną dirbo samdomą darbą arba turėjo darbinių pajamų. Jie turi galimybę per pusę metų – tai gana ilgas laikotarpis – apsispręsti, ar pasilieka automatiškai įtraukti į kaupimą, ar pasitraukia. Nemaža dalis – maždaug ketvirtadalis žmonių – pasinaudoja teise atsitraukti ir nekaupti, kiti lieka kaupti“, – komentuoja S. Gerulytė.

„Sodra“ primena, kad iki liepos 1 dienos noro nedalyvauti kaupime neišreiškę gyventojai tampa pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje ir pradeda mokėti pensijų kaupimo įmokas.

Įmokos gali sudaryti 2,4 proc., jeigu pasirenkama kaupti pereinamuoju tarifu, arba 3 proc., jeigu pasirenkama kaupi maksimaliu tarifu, nuo darbo užmokesčio popieriuje.

Gyventojai, nelaukdami liepos 1-osios, gali patys sudaryti sutartį su pasirinktu pensijų fondu.

Nenorintieji kaupti privalo iki birželio 30 dienos pateikti prašymą asmeninėje paskyroje www.sodra.lt/gyventojui ir atsisakyti dalyvauti kaupime. Pradėjus kaupti antrojoje pakopoje, galimybės atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime nebėra.

„Aišku, mes girdime skundų, kad žmonės nežinojo, jog juos įtraukė ir panašiai, tačiau iš „Sodros“ pusės yra dedama labai daug pastangų informuoti žmones visomis įmanomomis priemonėmis – ne tik per medijas, bet ir siunčiant gyventojams pranešimus į jų elektroninį pašto. Balandį mes siuntėme registruotus laiškus tiems, kurie nepasižiūrėjo į elektroninį paštą siųstų žinučių. Mes naudojame visas priemones, kad žmones informuotume“, – tikina D. Gerulytė.

Ji primena, kad ir patys gyventojai gali prisidėti prie to, kad valstybės institucijos su jais galėtų susisiekti lengviau: „Sodros“ paskyroje jie turėtų nurodyti savo tikslius kontaktus, kuriais galima suteikti informaciją.

Po liepos 1-osios atsisakyti kaupti pensijai galės tik tie gyventojai, kurie įrodys turėję objektyvių priežasčių, dėl kurių anksčiau pateikti prašymo nedalyvauti kaupime jie negalėjo.

„Pasižiūrėjus į kelerių metų statistiką, vieno iš penkių, pavėlavusiųjų pateikti atsisakymą, prašymas patenkinamas, nes būna objektyvių priežasčių, kodėl žmogus per pusmetį nespėjo atsitraukti“, – nurodo D. Gerulytė.

Pernai „Sodra“ iš viso į gyventojų sąskaitas pensijų kaupimo fonduose pervedė 417 mln. eurų. Iš jų 125 mln. eurų sudarė valstybės paskatos. Naujausiais duomenimis, už šių metų kovą į pensijų kaupimo fondus pervesta 44 mln. eurų priskaičiuotų 753 tūkst. gyventojų įmokų. Iš jų valstybės paskata sudarė 13,7 mln. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt