Galimybių pasas leis lankytis maitinimo įstaigų viduje, dalyvauti didesniuose renginiuose, apgyvendinimo įstaigose apsistoti asmenims iš skirtingų namų ūkių, naudotis kitomis paslaugomis, ketvirtadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Artėjant galimybių paso startui – gegužės 24 dienai, pateikiama svarbiausia informacija, ką prieš jam įsigaliosiant turėtų žinoti gyventojai ir verslas. Ministerijos skaičiavimais, birželio pradžioje beveik 1,5 mln. gyventojų jau galės naudotis galimybių pasu be testavimo.
„Yra trys grupės žmonių, kurie gali dalyvauti galimybių paso veiklose. Pirmiausiai yra žmonės, kurie yra pasiskiepiję. [...] Antra grupė yra žmonės, kurie yra persirgę COVID ir turi imunitetą. Tačiau svarbu kreiptis į šeimos gydytoją dėl persirgimo, kad jis būtų užfiksuotas e. sveikatoje. Kad užtikrintume lygiateisiškumą ir visų žmonių galimybę dalyvauti visose atviresnėse veiklose, įtraukėme ir neigiamo testo elementą“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Kol kas neigiamas koronaviruso testo rezultatas galios 24 val., tačiau ministrė neatmetė galimybės, jog, šalyje gerėjant epidemiologinei situacijai, šis laikotarpis galėtų būti prailgintas.
„Iš tikrųjų tam pritarėme, kada lengvės pandeminė situacija, mes neatmetame galimybės, kad ilginsime galiojimo trukmę“, – pridūrė ji.
Startuos pirmadienį
Ekonomikos ir inovacijų ministrė atkreipė dėmesį, kad galimybių paso interneto svetaine www.gpasas.lt jau veikia.
„Tiesą sakant, jau ir dabar galite į ją [svetainę] nueiti, tačiau pats pasas pasileidžia gegužės 24 d. [...] Nuėjus į tą svetainę patvirtinti savo tapatybę, kaip darote besinaudodami kitomis e. valdžios vartų paslaugomis ar e. bankininkyste, jums iškart išmes QR kodą ir jūs jį galėsite išsisaugoti savo telefone, atsispausdinti, jeigu nesinaudojate išmaniuoju telefonu, jūsų vaikai ar anūkai galės jį atspausdinti ir tiesiog jį turėsite“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrės aiškinimu, atnaujinti QR kodą reikės kas savaitę, kaskart prisijungus prie svetainės.
„Žmonių statusas sparčiai keičiasi, sparčiai vyksta vakcinacija. Kai kas gaus antrąją vakcinos dozę, kai kas – pirmąją, tad kol kas yra toks techninis dalykas, kurį reikia turėti omenyje“, – akcentavo A. Armonaitė.
Verslo atstovai galimybių pasą galės patikrinti paspaudę specialų mygtuką „tikrinti“. Tuomet mobiliajame telefone atsiras funkcija, per kurią bus galima nuskenuoti kliento pateiktą QR kodą.
„Jeigu pasirodo žalia spalva – viskas gerai, judame toliau, jei raudona spalva, deja, vadinasi, galimybių pasas negalioja. Ir taip, gali tekti paprašyti asmens dokumento, jei kyla įtarimas, ar tas asmuo, kuris užėjo į tą veiklą, yra su savo galimybių pasu“, – nurodė ministrė.
Sako, kad tai laikinas sprendimas
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius akcentavo, kad galimybių pasas yra laikinas sprendimas.
„Tai nėra galutinis sprendimas, kuris turėtų užsibūti. Tai yra pereinamojo laikotarpio sprendimas“, – sakė jis.
Anot mero, galimybių pasas skirtas išmokti gyventi su pandemija, kai jo nebereikėtų ir visi galėtų naudotis paslaugomis be paso.
Paklausta, ar galimybių pasas nediskriminuoja žmonių, ji atsakė, kad tokiu būdu tėra siekiama saugiai atverti kuo daugiau veiklų.
„Verslai galės pasirinkti, ar atsidaryti su apribojimais, ar be apribojimų su galimybių pasu. Galimybių pasas yra paskata skiepytis. Kai pasirenki, vis dėlto, turėdamas teisę skiepytis, nesiskiepyti, tu priverti visą valstybę sėdėti užsidarius, verslus neveikti, vaikus neiti į mokyklą, ir t.t. Man atrodo čia irgi yra nemažas žmogaus teisių pažeidimas. Ieškome išeičių“, – pažymėjo ministrė.
Kokias privilegijas suteiks galimybių pasas?
Kaip nurodė ministerija, ši priemonė leis lankytis viešojo maitinimo įstaigų, kavinių, restoranų ir barų viduje. Numatoma, kad darbo laikas šiose vietose bus ribojamas taip pat, kaip šiuo metu yra ribojamas lauko kavinėse – iki 22 val.
Numatyta, kad su galimybių pasu restoranų ir kavinių viduje prie vieno staliuko galės sėdėti ne daugiau nei 10 asmenų, išskyrus vienos šeimos ir vieno namų ūkio narius. Tarp skirtingų stalų sėdintys lankytojai vienas nuo kito turės būti nutolę ne mažesniu kaip 2 metrų atstumu, o jei yra pertvaros – užteks ir 1 metro atstumo.
„Viešas maitinimas – labiausiai paveiktas sektorius pandemijos metu. Būtent dėl jo uždarymo buvo ženkliai sumažinti susirgimų skaičiai. Viešas maitinimas viduje atsidaro su galimybių pasu“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Reaguodama į maitinimo įstaigas, kurios protestuoja prieš galimybių pasą ir jo atsisako, esą tai diskriminuoja dalį žmonių, A. Armonaitė teigė, kad tai kiekvieno verslo pasirinkimas.
„Kiekvieno pasirinkimas yra arba labiau atsidaryti, vidų atidaryti klientams su galimybių pasu, arba to nedaryti ir dirbti lauke. Jeigu to pakanka, galima tai daryti. Mes norime atidaryti daugiau veiklų saugiau, o saugiau daugiau jų atidaryti galima su galimybių pasu“, – sakė A. Armonaitė.
Galimybių pasas kol kas negalios naktinio pasilinksminimo vietoms.
Ši priemonė taip pat leis pramogauti dalyje laisvalaikio organizavimo vietų. Tai – biliardo, boulingo klubai, pabėgimo kambariai, stalo žaidimų klubai.
Turint galimybių pasą, apgyvendinimo įstaigose viename kambaryje bus galima apgyvendinti ne tik tos pačios šeimos narius. „Visiškai neribojama apgyvendinimo įstaigų veikla“, – pridūrė A. Armonaitė.
Nuo gegužės 24 d. bus atnaujinama ir baseinų veikla. Baseinuose bus neribojamas lankytojų su galimybių pasu skaičius. Baseinuose galės lankytis iki 50 asmenų, jei vienam jų užtikrinamas 20 kv. metrų plotas ir viename baseino takelyje yra ne daugiau kaip 5 asmenys, kai priimami lankytojai be galimybių paso.
„Sporto klubai ir baseinai gali pasirinkti: atsidaryti be jokių apribojimų su galimybių pasu arba veikti su apribojimais, kuriuos yra patvirtinusi Vyriausybė“, – pažymėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Turint galimybių pasą bus galima dalyvauti uždarose patalpose iki 500 žiūrovų talpinančiuose renginiuose ir atvirose erdvėse vyksiančiuose iki 2 tūkst. žiūrovų talpinančiuose renginiuose. Uždarose patalpose vyksiančių renginių metu organizatoriai turės užtikrinti, kad žiūrovai privalėtų užimtų ne daugiau kaip 75 proc. sėdimų vietų.
Renginių organizatoriai privalės užtikrinti bilietų prekybą internetu internetu ir (ar) dalyvių registraciją. Renginių metu visi dalyviai, vyresni nei 6 metų, privalės dėvėti kaukes.
„Renginiai iki 2 tūkst. su galimybių pasu gali būti pradėti organizuoti nuo gegužės 24 d., o viduje kol kas turime iki 500 žmonių, tačiau šią savaitę su Vyriausybe šnekėjome, jog birželio pradžioje pateiksime platesnį sprendimą, kad viduje taip pat galėtų būti daugiau žmonių. Kol kas iki 500“, – nurodė A. Armonaitė.
Neturintiems galimybių paso galios šie ribojimai: uždaroje patalpoje – iki 150 žmonių, atviroje erdvėje – iki 300 žmonių.
Turintieji teisę naudotis galimybių pasu galės plaukioti pramoginiais laivais, kai dalyvauja ne daugiau nei 10 asmenų, arba tik asmenys, turintys galimybių pasą.
Galimybių pasas taip pat leistų į darbą grįžti darbuotojams, dirbantiems nuotoliniu būdu.
„Su galimybių pasu įmonės ir verslai galės grįžti į kontaktinį darbą. Mes gauname įmonių užklausų, kaip bus galima naudotis, ar viskas gerai, ar jau gali pradėti organizuoti darbus kontaktiniu būdu. Taip, šis daiktas padeda grįžti į darbą“, – nurodė A. Armonaitė.
Kas galės naudotis galimybių pasu?
Galimybių pasas skirtas žmonėms, kurie pasiskiepiję nuo koronaviruso, persirgę COVID-19 arba gavę neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą (PGR tyrimą arba greitąjį antigeno testą). Kadangi PGR tyrimo rezultatų reikia laukti ilgiau, rekomenduojama testuotis greitaisiais antigenų testais.
Pasiskiepiję nuo COVID-19 asmenys Galimybių pasą galės įgyti praėjus 1 savaitei po „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer) ar „Moderna“ (gamintojas „Moderna) vakcinos antrosios dozės suleidimo; praėjus 4 savaitėms po „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“) vakcinos dozės suleidimo; praėjus 4 savaitėms po pirmos „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) vakcinos dozės suleidimo, tačiau būtinas antrasis skiepas, praėjus ne ilgiau nei 12 savaičių po pirmosios dozės suleidimo.
Galimybių pasą norintiems gauti persirgusiems COVID-19 žmonėms, koronaviruso diagnozė turės būti patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu. Nuo šio teigiamo tyrimo rezultato turi praeiti ne daugiau kaip 180 dienų. Rezultatas galios ne anksčiau nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas. Jeigu žmogus persirgo COVID-19, bet nesikreipė į šeimos gydytoją, ir jo ligos istorijoje sirgimo faktas nėra fiksuotas, jis negalės gauti Galimybių paso.
Kaip gauti galimybių pasą?
LRT.lt primena, kad galimybių pasas – tai asmeniui suteikiamas QR kodas, kurį gaus žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, persirgę COVID-19 arba gavę neigiamą COVID-19 testo rezultatą. Šį kodą bus galima ir atsispausdinti.
Galimybių pasas bus susietas su e-sveikata sistema. Jame bus pateikti tik tie duomenys, kurie reikalingi žmogaus tapatybei nustatyti. Nuskaičius gautą QR kodą, žmogaus tapatybė bus patikrinta su asmens dokumentu. Šiuo metu galimybių pasas dar yra rengiamas, js pradės veikti gegužės 24 dieną.
Galimybių paso tikrinančioji pusė turės galimybę nuskenuoti asmens pateiktą QR kodą ir įsitikinti, kad jo galimybių pasas yra galiojantis ir kontaktinės veiklos asmeniui yra leidžiamos. Tikrinančiajai pusei ekrane rodomas toks pat GP, kaip ir jį pateikusiojo, t.y. QR kodas ir asmens informacija (vardas, pavardė, gimimo data).
Tikrinančioji pusė gali: patikėti asmens parodytu GP ir jį įleisti; nuskenuoti QR kodą ir įsitikinti, kad GP nėra suklastotas; papildomai paprašyti asmens tapatybės dokumento, kad įsitikintų, jog GP pateikė tas asmuo, kuriam jis ir priklauso, o ne, pavyzdžiui, draugas.
Šiuo pereinamuoju laikotarpiu tikrintojai turi pripažinti ir spausdintus dokumentus: Lietuvos piliečiams – spausdintą galimybių pasą, o turistams – kitų šalių išduotus vakcinaciją liudijančius dokumentus. Asmenims iki 16 metų, norintiems naudotis švelnesnėmis karantino sąlygomis, pakaks pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Jei iki galimybių paso galiojimo pabaigos likę mažai laiko – valanda ar pusvalandis, bet tikrinimo metu galimybių pasas dar galiojantis, tokie asmenys gali naudotis paslaugomis net ir pasigaus testo galiojimui, pavyzdžiui likti renginyje iki renginio pabaigos. Ta pati taisyklė galioja ir asmeninėms šventėms.
Už tai, kad visi asmenys turi galimybių pasą, atsako paslaugas suteikiantys asmenys: jei tai restoranas – atsako jo savininkas, jei renginys – renginio organizatorius. Patalpų nuomos ar subnuomos asmeninėms šventėms atveju (vestuvėms ir pan.) turėtų būti sudaryta nuomos sutartis, kurioje atsakomybė numatyta šventės organizatoriui. Jei nuomos sutarties nėra, už tai, kad visi asmenys turės galimybių pasą, bus atsakingas patalpų savininkas.
„Lietuva yra viena pirmųjų, kuri startuoja su tokiu inovatyviu įrankiu, žinome, kad jis veikia Danijoje, pradeda veikti Austrijoje. Kai kurios šalys bando, diskutuoja. Mes esame drąsūs, priėmėme sprendimą startuoti su inovatyviu įrankiu, kuris leis kontroliuoti pandemiją ne uždarant veiklas, o jas sugrąžinant į laisvę“, – apibendrino A. Armonaitė.
