Verslas

2021.05.19 11:48

Vyriausybė dar labiau atleidžia draudimų vadeles: bus galima ilgiau sėdėti kavinėje, prekybos centrai veiks ir savaitgaliais

atnaujinta 15.50
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.05.19 11:48

Vyriausybė pritarė didesniems karantino ribojimų laisvinimams – maitinimo įstaigoms leista veikti valanda ilgiau, iki 22 val., o prekybos centrams ir turgavietėms leidžiama dirbti ir savaitgaliais. Be to, lankytojams galės atsiverti ir baseinai, o renginiai galės priimti daugiau dalyvių, tačiau tam prireiks turėti galimybių pasą.

„Šiandien atlikti pakeitimai, vieni įsigalioja nuo gegužės 24, kiti nuo gegužės 31. [...] Mes dabar gyvename labai aktyviu periodu, baigiasi šis karantino mėnuo, žiūrėsime bendras sergamumo tendencijas ir Vyriausybė spręs kitą savaitę, kaip elgtis toliau“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Apskritai artimoje ateityje to nutarimo higieną nutarėme pasidaryti, nes jis labai sudėtingas ir vartotojui, ir skaitytojui, ir mūsų pačių diskusijoms“, – teigė A. Dulkys, pristatydamas pakeitimus.

Vis dėlto daugeliu ribojimų galėtų naudotis tik gyventojai, turintys galimybių pasą. Pavyzdžiui, jiems nebūtų taikomi kai kurie lankytojų, klientų skaičiaus ar ploto ribojimai, teikiant kai kurias paslaugas.

Prekybos centrai, turgavietės veiks ir savaitgalį

Remiantis siūlomais pakeitimais, būtų panaikintas draudimas prekybos centrams ir turgavietėms veikti savaitgaliais, tačiau ir toliau būtų taikomi kiti – ploto, saugos užtikrinimo – reikalavimai.

Taip pat siūloma naikinti ribojimus, susijusius su paslaugų teikimu. Siūloma, kad vienam klientui turėtų būti užtikrinamas 10 kvadratinių metrų plotas arba vienu metu turėtų būti aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas klientas, neatsižvelgiant į paslaugos teikimo trukmę.

Iki šiol 10 kvadratinių metrų reikalavimas buvo taikomas tuo atveju, jeigu paslauga teikiama trumpiau nei 15 minučių. Jeigu paslaugos trukmė ilgesnė, vienam klientui privalėjo būti užtikrintas 20 kvadratinių metrų plotas.

Pasikeitus ploto reikalavimams, ir toliau būtų privalu laikytis kitų nustatytų saugos ir higienos reikalavimų.

Draudimas toliau išliks pirčių paslaugas teikiančioms įstaigoms – jos galės aptarnauti ne daugiau kaip du asmenis ar vieno namų ūkio narius. Tačiau draudimas panaikinamas baseinų paslaugoms.

Pastarosios galėtų būti teikiamos ne daugiau nei 50 asmenų ir užtikrinant 20 kvadratinių metrų paslaugos teikimo plotą vienam paslaugos gavėjui. Be to, būtų privalu vykdyti lankytojų registraciją.

Numatoma, kad, vykdant grupines treniruotes, viename baseino takelyje gali būti ne daugiau kaip penki asmenys. Šie reikalavimai nebūtų taikomi, jeigu paslaugomis naudotųsi galimybių pasą turintys lankytojai.

Be to, sporto klubai galės priimti galimybių pasą turinčius lankytojus, nepaisydami lankytojų skaičiaus ir ploto ribojimų. Kitu atveju ribojimai išlieka.

„Kiek žinau, yra veiklų, labiausiai susijusių su pramogomis. [...] Vėlgi, tas pats maitinimas viduje yra susijęs su galimybių pasu. [...] Aš tą vertinu kaip galimybę veikti tam tikromis sąlygomis, bet galbūt tie, kurie negalėtų tų sąlygų užtikrinti, vertintų tai kaip tebeesantį veiklos apribojimą. Čia turbūt priklauso, kaip pažiūrėsi“, – spaudos konferencijoje taip pat kalbėjo I. Šimonytė.

Maitinimo įstaigų laikas ilginamas 1 valanda

Viešojo maitinimo įstaigos galės dirbti ilgiau – ne iki 21 val., o iki 22 val.

Darbo laikas nuo 7 val. iki 22 val. būtų taikomas tais atvejais, kai užsakytas maistas ir gėrimai vartojami prie atvirose ir uždarose erdvėse esančių staliukų, prie vieno staliuko leidžiant sėdėti ne daugiau nei penkiems asmenims, išskyrus vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narius.

Paklaustas, kodėl maitinimo įstaigų darbo laikas ilginamas tik viena valanda, A. Dulkys nurodė, jog visi sprendimai priimami nuosekliai.

„Kiekvienas pasiūlymas buvo aptartas kartu su epidemiologais. Kadangi turime nuoseklias tendencijas, smagu, kad jos pastaruoju metu yra gerėjančios. Atitinkamai ir pokyčiai [vyksta] palaipsniui“, – nurodė sveikatos apsaugos ministras.

Viešbučių ir kitų apgyvendinimo įstaigų svečiams maitinimo paslaugos turėtų būti teikiamos įstaigų teritorijose ir (ar) patalpose.

„Dėl švediško stalo ir kitų dalykų, kadangi nesu žymi epidemiologė ir, tiksliau sakant, esu jokia epidemiologė, todėl neabejoju, kad šį pasiūlymą įvertins Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. Ir kitą savaitę, kuomet bus svarstoma nutarimo redakcija nuo birželio 1 d., jeigu nematys kokių nors didesnių kliūčių tam pasiūlymui įgyvendinti, manau, kad jis galės būti įgyvendintas, bet kokių nors asmeninių minčių ta tema tikrai neturiu, nes negaliu komentuoti profesionaliai“, – į klausimą, kodėl nebuvo atsižvelgta į viešbučių prašymą leisti viešbučiuose maitinimą organizuoti švediško stalo principu, kalbėjo I. Šimonytė.

Renginių organizatoriai taip pat į savo atviroje erdvėje vykstančius renginius galės pakviesti didesnį skaičių žmonių – iki 2 tūkst. žiūrovų ar dalyvių. Tačiau tokia sąlyga galima tik tuo atveju, jeigu visi dalyvaujantieji turi galimybių pasą. Be to, organizatoriai privalo užtikrinti bilietų platinimą internetu ar kitokį žiūrovų registravimą bei kitų saugos ir higienos reikalavimų laikymąsi.

„Kiekvienas iš šių elementų, kuris yra patekęs į Vyriausybę, perėjo diskusijos etapą, kuriame buvo susitikę specialistai, ekspertai, epidemiologai. Yra žiūrima ir į kitų šalių patirtį bei siūlomas koks nors sprendinys. Visi jie yra nukreipti, kad būtų mažinamas sergamumas arba būtų užtikrinamos jo mažėjimo tendencijos“, – Vyriausybės sprendimus argumentavo sveikatos apsaugos ministras.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Vyriausybės posėdyje atkreipė dėmesį, kad suvienodinti dalyvių skaičių reikėtų ir kalbant apie uždarose erdvėse vykstančius renginius. Vis dėlto premjerė paragino per posėdį neimprovizuoti ir tikslias detales nurodyti naujoje įstatymo redakcijoje, kuri bus parengta kitą savaitę.

„Iš esmės tai pačių organizatorių sprendimas, kaip jie tą skirstys, ar valandomis, ar kaip nors kitaip. Faktas, kad maišytis žmonės, turintys galimybių pasą ir jo neturintys, neturėtų. Jeigu yra tam tikras reikalavimų režimas, matyt, kad reikėtų pasirinkti, kokiu režimu dirbti ir koks yra patogesnis ir pačiam verslui, ir klientams“, – nurodė I. Šimonytė.

LRT.lt primena, kad galimybių pasas turėtų įsigalioti nuo gegužės 24 d.

Juo pasinaudoti gali pasiskiepijusieji, praėjus savaitei po antrosios „Comirnaty“ arba „COVID-19 Vaccine Moderna“ vakcinos dozės, keturioms savaitėms po „COVID-19 Vaccine Janssen“ arba pirmosios „Vaxzevrios“ vakcinos dozės, bet ne daugiau nei 12 savaičių, arba po antrosios „Vaxzevrios“ skiepo dozės pagal suleidimo schemą.

Galimybių pasu taip pat galės pasinaudoti persirgusieji COVID-19 liga, kai diagnozė buvo patvirtina, remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ir antigeno testo rezultatu, ir nuo rezultato praėjus ne daugiau kaip 180 dienų, bet ne anksčiau, nei asmeniui baigiasi paskirtas saviizoliacijos laikotarpis.

Galimybių pasas galės būti suteiktas ir asmenims, turintiems ne anksčiau nei prieš 24 val., skaičiuojant nuo ėminio paėmimo, atliktą COVID-19 testą ir gautą neigiamą atsakymą.

Galimybių paso privalumais galės pasinaudoti ir asmenys iki 16 metų. Jiems galimybių paso nereikia, užtenka turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt