Verslas

2021.06.18 05:30

Geresnio gyvenimo ieškantys migrantai pildo apsukruoliams kišenes, o patys kenčia apverktiną buitį ir baiminasi, kad bus išsiųsti iš Lietuvos

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.06.18 05:30

Migrantams Lietuva draugiška ne visuomet. Pasitaiko atvejų, kai kitataučiai nukenčia dėl to, kad per daug pasitiki būsimais darbdaviais, arba dėl to, jog nekelia pasitikėjimo čionykščiams. Kartais mėginimas griebtis šiaudo ir pasinaudoti apsukrių verslautojų paslaugomis kitataučiams gali kainuoti leidimą gyventi Lietuvoje.

Institucijoms svarbu žinoti, kur žmogus gyvena

Į Lietuvą jau kurį laiką traukia didesniu uždarbiu nei tėvynėje susivilioję migrantai. Atvykstantiesiems galioja tam tikros sąlygos. Viena tokių – žmonės Lietuvoje turi deklaruoti gyvenamąją vietą.

Migracijos departamento atstovė Loreta Tumalavičienė aiškino, kad gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvos Respublikoje tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Pagal šį įstatymą gyvenamąją vietą privalo deklaruoti: Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Deklaruoti gyvenamąją vietą taip pat turi užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kurie nėra anksčiau minėti asmenys ir kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

„Migracijos departamentui svarbu, kad užsienietis būtų nurodęs savo aktualų faktinį gyvenamosios vietos adresą, kuriuo, esant poreikiui, būtų galima surasti užsienietį ir atlikti vienokio ar kitokio pobūdžio patikrinimą“, – akcentavo L. Tumalavičienė.

Išeitį siūlo verslininkai

Tiesa, ne visuomet atvykėliams pavyksta rasti būsto nuomotoją, kuris sutiktų leisti savo valdose deklaruoti gyvenamąją vietą. Dėl šios ar kitų priežasčių žmonėms nelieka nieko kita, kaip tik ieškoti tai leidžiančiųjų.

Čia į pagalbą atskuba gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugas teikiantys verslininkai. Tokių skelbimų interneto portaluose rasti nėra sunku.

Sprendimas, atrodytų, gana paprastas – šie asmenys, paprastai tariant, kitataučiams nuomoja ne būstą, o tik adresą, kur atvykėlis gali deklaruoti gyvenamąją vietą, nors iš tiesų gyvens visai kitur. Kartais, kaip žinoma, gyvenamąją vietą darbuotojams žada parūpinti darbdaviai, tad dirbti atvykę asmenys gali tiksliai nė nežinoti, kur iš tiesų deklaruota jų gyvenamoji vieta.

„Kadangi pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 14 dalį užsieniečiams įtvirtinta pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą per vieną mėnesį nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo, dalis užsieniečių tampa situacijos įkaitais ir tuo pasinaudoja asmenys, siūlantys už atlygį leisti deklaruoti gyvenamąją vietą jiems nuosavybės teise priklausančiame būste“, – teigė Migracijos departamento atstovė.

Taigi, pasitaiko, kad migrantai iš tiesų gyvena visai ne ten, nei informuoja Migracijos departamentą. Iš esmės taip gyvena ir dalis lietuvių – faktinė gyvenamoji vieta nesutampa su deklaruota.

Dalis užsieniečių tampa situacijos įkaitais ir tuo pasinaudoja asmenys, siūlantys už atlygį leisti deklaruoti gyvenamąją vietą jiems nuosavybės teise priklausančiame būste.

L. Tumalavičienė

Nuomotojai į kitataučius žiūri įtariai

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė pasakojo, kad tiek pabėgėliai, tiek atvykstantieji į Lietuvą studijų tikslais ar čia sukūrę šeimą susiduria su sunkumais ieškodami gyvenamosios vietos, mat nemažai nuomotojų dar įtariai žiūri į atvykėlius dėl jų tautybės ar tikėjimo. Neretai vengiama išnuomotuose būstuose leisti migrantams deklaruoti gyvenamąją vietą.

Tiesa, pašnekovė pripažino, kad tai nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios atvykėliai kreipiasi į Raudonąjį Kryžių. Neatmetama, kad tai rodo, jog neretai užsieniečiai yra linkę susispausti, nepaisyti savo poreikių ir sutinka dirbti bei gyventi sąlygomis, kurios iš tiesų pažeidžia jų teises.

„Gal tai patvirtina, kad žmonės atvyksta dirbti, uždirbti ir patys yra linkę prisitaikyti prie įvairių sąlygų. Čia ir yra ta vadinamoji moderni vergovė“, – sakė E. Samuchovaitė.

Vis dėlto Raudonojo Kryžiaus atstovams yra tekę fiksuoti atvejų, kai žmogus yra priverstas nuomotis tik adresą ir ten deklaruoti gyvenamąją vietą, nors gyvena kitur, būtent dėl to, kad būsto, kur apsistoja, savininkas leisti deklaruoti ten gyvenamąją vietą nesutiko.

Taip pat žinoma atvejų, kai savininkas nusiperka mažos vertės būstą, o tada pardavinėja tą adresą deklaracijoms ir tai tampa savotišku verslu.

„Ta prasme, kad aš ten niekam neketinu nuomoti, bet tame būste deklaruoju žmones ir tokiu būdu uždirbu“, – pasakojo E. Samuchovaitė.

Kartais pasitaiko ir skundų dėl prastų gyvenimo sąlygų. Labai dažnai nepaisoma ne mažiau kaip 7 kvadratinių metrų vienam asmeniui reikalavimo, su tuo susiję ir visi kiti dalykai – galimybės nusiprausti, pasigaminti maisto ir panašiai.

„Dažnai apgyvendinama mažose erdvėse stengiantis, kad tai nekainuotų didelių išlaidų. Automatiškai žmonių perteklius lemia kitas problemas“, – sakė pašnekovė.

Tokiais dalykais skundžiasi tolimųjų reisų vairuotojai, statybų sektoriaus darbuotojai. Pastebima, kad įdarbinant migrantus didelį vaidmenį vaidina ir darbdaviai.

Padėti galėtų savivaldybė

Klaipėdos savivaldybės tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė teigė, kad su problemomis dėl gyvenamosios vietos deklaracijos susiduria atvykėliai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Kartais žmonių, kitataučiams išnuomojusių būstą, leisti deklaruoti gyvenamąją vietą atvykėliams prašo ir bendrijų pirmininkai. Yra buvę atvejų, kai kone po valandos įtikinėjimų susitarti vis dėlto pavyko.

Pašnekovės žiniomis, per pastaruosius metus į Klaipėdą atvyko 20–25 žmonės iš Baltarusijos, kuriems teko spręsti gyvenamosios vietos deklaravimo problemą.

„Dauguma jų šią problemą sprendžia komerciniu būdu – tiesiog mokėdami, kad baltarusis, gyvendamas Lietuvoje, deklaruotų gyvenamąją vietą“, – dėstė J. Butkevičienė.

Pašnekovė pridūrė, kad anksčiau buvo galimybė gyvenamąją vietą deklaruoti, paprastai tariant, savivaldybėje. Tai būdavo itin naudinga tiems žmonėms, kurie neturi nekilnojamojo turto, o nuomotojai neleidžia deklaruoti gyvenamosios vietos išnuomotame būste. Šiuo metu tokios galimybės nėra, tad manoma, kad ją sugrąžinus būtų pastebimai pagerintos kitataučių integracijos Lietuvoje sąlygos, tai priviliotų daugiau norinčiųjų atvykti gyventi ir dirbti uostamiestyje.

„Tai galėtų būti kad ir ne visam laikui, o laikinai – bent metams ar dvejiems, galima įvesti tam tikrą terminą. Kitos valstybės pasas galėtų būti pagrindas, kodėl žmogus deklaruoja gyvenamąją vietą prie savivaldybės, o ne konkrečiame bute“, – aiškino J. Butkevičienė.

Pašnekovės teigimu, uostamiestyje yra ištisų bendrabučių ar viešbutukų, kur apgyvendinami būtent dirbti atvykę kitataučiai, tačiau čia gyvenimo sąlygos nėra prastos.

Dauguma šią problemą sprendžia komerciniu būdu – tiesiog mokėdami.

J. Butkevičienė

Tikėjęsi uždirbti turėjo palikti šalį

Vis dėlto toks neatitikimas, kai nepasisekus rasti galimybių deklaruoti gyvenamąją vietą pasinaudojama galimybe išsinuomoti tik adresą ir iš tiesų gyventi kitur, atvykėliams gali sugriauti ateities planus: gali būti neišduotas ar panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje.

„Jeigu užsienietis Migracijos departamentui yra nurodęs tik gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje deklaracijos adresą, o patikrinimo metu paaiškėtų, kad jis šiuo adresu iš tikrųjų negyvena ir Migracijos departamentui nėra nurodęs jokio kito faktinės gyvenamosios vietos adreso, jam gali būti neišduotas ar panaikintas leidimas gyventi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnį, t. y. būtų vertinama, kad užsienietis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl gyvenamosios vietos ir neįrodė turintis tinkamą gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje“, – paaiškino Migracijos departamento atstovė L. Tumalavičienė.

Precendentų mūsų šalyje jau yra – dalis laimės Lietuvoje ieškojusių migrantų liko nieko nepešę ir turėjo palikti šalį.

Migracijos departamento atstovė pridūrė, kad departamentas yra nustatęs ne vieną tokį atvejį, kai užsienietis būna nurodęs tik deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, kas pagrįstai leidžia manyti, jog tai vienintelė ir pagrindinė gyvenamoji vieta Lietuvoje, tačiau, kaip paaiškėja, ten žmogus negyvena.

„Tokiu atveju priimamas sprendimas panaikinti leidimą gyventi. Teismų suformuluota praktika tokio pobūdžio bylose pripažįsta Migracijos departamento sprendimus kaip teisėtus ir pagrįstus“, – teigė L. Tumalavičienė.

Nuomoti adresą nedraudžiama

Formaliai, regis, adresus nuomojantys verslininkai rado legalią nišą užsidirbti. Migracijos departamento atstovės teigimu, už tam tikrą mokestį suteikti gyvenamosios vietos deklaracijos adresą tiesiogiai nėra uždrausta. Tiesa, būtina sumokėti mokesčius valstybei.

Tai, kad nedaro jokio nusižengimo, tvirtino ir tokias paslaugas siūlantys verslininkai. Anot jų, situacija tapati piliečių gyvenamosios vietos deklaravimui, kai faktinė žmogaus gyvenamoji vieta nesutampa su deklaruota.

Be to, esą dirbama paisant Migracijos departamento reikalavimų – gyvenamoji vieta deklaruojama parenkant pagal nuomojamu adresu esančio būsto plotą, kad, kaip ir numatyta pagal tvarką, vienam žmogui tektų ne mažiau nei 7 kvadratiniai metrai. Taigi, kol tarnybos realiai nenuspręs nurodytu adresu ieškoti imigranto, tol teisybė, kad žmogus iš tiesų čia negyvena, nepaaiškės.

Adresus nuomojantys verslininkai yra pasiruošę rasti „laisvų vietų“ įvairiuose Lietuvos miestuose. Tiesa, kai LRT.lt žurnalistė keliems tokiems verslininkams prisistatė kaip neva galima klientė, jie aiškino, kad sunkiausia vietų rasti didmiesčiuose, o mažesniuose miesteliuose didelių keblumų nėra.

Vieno asmens gyvenamosios vietos deklaravimo kaina metams svyruoja vidutiniškai nuo 80 iki 250 eurų.

Gyvena apverktinomis sąlygomis

Tai, kad kartais svajonė Lietuvoje neblogai uždirbti migrantams virsta ne itin malonia patirtimi, patvirtino ir teisininkė Kseniya Veličkienė, kuri specializuojasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos migracijos teisės srityse.

Dauguma užsieniečių, su kuriais yra tekę dirbti K. Veličkienei, gyvenamąją vietą buvo deklaravę ten, kur iš tiesų ir gyveno, tačiau ji žino atvejų, kai darbdaviai gudrauja įdarbindami imigrantus.

Būna atvejų, kai darbdaviai savo darbuotojus apgyvendina apverktinomis sąlygos, o tai tarsi paslepia po išnuomotu gyvenamosios vietos deklaravimo adresu, kur šie nė nebuvo įkėlę kojų. Tokiais atvejais gyvenamosios vietos deklaravimas tampa tik savotišku formalumu, o ne garantija, kad žmonės įkurdinti būstuose, kur vienam asmeniui tenka ne mažiau nei 7 kvadratiniai metrai.

„Nėra galimybės patikrinti, kurioje vietoje būtent asmuo gyvena, nes jis deklaruoja gyvenamąją vietą vienoje vietoje, pavyzdžiui, Vilniuje, o iš tiesų gyvena Šiauliuose, Mažeikiuose ar kokiame kaime bendrabutyje, kur 20–40 žmonių gyvena vienoje vietoje, po keturis viename kambaryje. Tai gana sudėtingas klausimas. Migracijos departamentas turi teisę patikrinti, tačiau tai nėra jų atsakomybė“, – dėstė K. Veličkienė.

Akcentuojama, kad darbuotojų apgyvendinimo sąlygos yra susitarimo tarp darbuotojo ir darbdavio klausimas. Jeigu apgyvendinimo sąlygos konkrečiai sutartyje nebuvo nurodytos, o darbuotojas su tuo sutiko, tai šis klausimas iš esmės paliekamas darbdavio sąžiningumui.

Rečiau į tokias situacijas patenka aukštos kvalifikacijos darbuotojai, jie įprastai gerai išmano savo teises, randa gyvenimui tinkamą būstą ir panašiai.

„Jeigu kalbame apie nekvalifikuotus darbuotojus, kartais būna, kad darbo sutartis sudaryta tik lietuvių kalba ir žmonės neišmano ir nesupranta savo teisių ar net nežino siūlomo atlyginimo. Jiems gali būti pasakyta viena suma, o sutartyje numatyta kita“, – pasakojo K. Veličkienė.

Problemos – dėl neišmanymo arba aklo pasitikėjimo darbdaviu

Teisininkės teigimu, problema yra kompleksinė ir kartais dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pažeidimo gali būti uždrausta atvykti ne tik į Lietuvą, bet ir visą Šengeno erdvę.

„Jeigu, pavyzdžiui, yra netinkamai sutvarkyti dokumentai arba apie tam tikrus dalykus neinformavo darbdavys ir tie užsieniečiai tiesiog nežino ir negalėjo žinoti. Aišku, tai neatleidžia nuo atsakomybės. Tačiau yra tam tikrų dalykų, tam tikrų niuansų būtent dėl užsieniečių atvykimo. Mes, kaip teisininkai, visiems užsieniečiams patariame ir rekomenduojame kreiptis į teisininkus, jeigu kyla klausimų“, – kalbėjo K. Veličkienė.

Neabejojama, kad dalis migrantų galbūt nė nepagalvoja, jog vertėtų pasikonsultuoti su teisininkais, arba neturi tam lėšų.

Pastebima, kad neretai į problemines situacijas atvykėliai patenka dėl neišmanymo arba aklo pasitikėjimo visus dokumentus sutvarkyti pažadėjusiais būsimais darbdaviais.

„Yra rizika statybų, transporto sektorių darbininkams arba nekvalifikuotiems darbuotojams, kurie atvyksta į Lietuvą. Jie iš tikrųjų pasitiki darbdaviais arba tarpininkais, kurie žada iki galo sutvarkyti visus dokumentus, tačiau tie žmonės neišmano įstatymų normų ir kaip ta vieta turi būti deklaruota, kaip gauti leidimą dirbti. Tai gana kompleksinė problema. Jeigu kas nors bus negerai, yra darbdavio atsakomybė, tačiau tai gali turėti neigiamą įtaką patiems darbuotojams“, – aiškino teisininkė.

K. Veličkienė akcentavo, kad Lietuvoje pasigendama ir Darbo inspekcijos iniciatyvos tikrinant užsieniečius įdarbinančias įmones.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.