Verslas

2021.05.14 11:26

Perėmusi vilos „Auska“ priežiūrą Palangos valdžia liko šokiruota – dėl galimai „išnešioto“ turto kreipėsi į Generalinę prokuratūrą

papildyta 15.47
Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.05.14 11:26

Buvusi sovietmečio nomenklatūros vila „Auska“ penktadienį atsidūrė dėmesio centre, o Palangos savivaldybė, kuri nuo gegužės 14-osios perėmė šį turtą savo žinion, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Penktadienį Palangos miesto savivaldybė kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl galimo valstybės turto iššvaistymo, pasisavinimo ir sugadinimo.

„2011 metais tuometinė valstybės įmonė „Baltijos poilsio namai“ išnuomojo šį pastatą su visais priklausančiais statiniais, priklausiniais ir viduje esančiu visu kilnojamuoju turtu UAB „Ambra investicijos“. Sutartis galiojo 10 metų. Yra didžiulė dokumentinė sutartis, kurioje yra aprašyta kiekviena smulkmena ir kilnojamieji daiktai, kurie buvo „Auskos“ viduje. Kalbu apie kilimus, šviestuvus, integruotus šviestuvus, baldus, meno dirbinius ten esančius ir buvusius“, – dėstė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Su „Amber investicijomis“ sudaryta sutartis baigėsi šių metų gegužę. Taigi, dabar objektą perėmusi savivaldybė įvertino statinį ir tai, kas yra jo viduje. Mero žiniomis, visus viloje buvusius daiktus „Baltijos poilsio namai“ pardavė „Ambra investicijoms“.

„Šiandien perimant turtą paaiškėjo, kad visi viduje esantys daiktai, net statulos, yra kažkokiu stebuklingu būdu parduoti 2014 metais. Keisčiausia, kokiu pagrindu tai buvo padaryta, kai pastato nuoma galiojo dar šešerius metus. Visas kilnojamasis turtas, kas yra viduje, parduota. Dabartinis nuomininkas 80 proc. daiktų yra išsivežęs“, – žiniasklaidos atstovams penktadienį sakė Š. Vaitkus.

Meras stebisi, kokiu būdu buvo galima parduoti turtą, kai „Auska“ 2014 metais dar nebuvo privatizuojamųjų objektų sąraše.

Pasak Palangos vadovo, visus tuos metus, kai vila buvo nuomojama, ją turėjo prižiūrėti ne tik nuomininkai, bet ir valstybės įmonė Turto bankas.

„Kaip galima parduoti visą turtą, viską išnešti ir ištampyti bei tuo laikotarpiu parduoti? Tai kokia čia užburta schema? Apie tai Turto bankas žinojo, tačiau kodėl tylėjo. Keisčiausia, kad daiktus pardavė ne Turto bankas, nors jau 2012 metais iš poilsio „Baltijos namų“ tas turtas buvo perduotas turto fondui“, – situaciją pasakojo meras.

Turto bankas, kaip vienas prižiūrėtojų, turėjo kasmet atlikti inventorizaciją, įvertinti, kaip prižiūrimas objektas, ar nėra pažeidimų, o jei tokių būtų – įpareigoti tvarkytis.

Mero teigimu, nuomininkas turtą turėjo grąžinti tokį, kokį gavo, remiantis Civiliniu kodeksu, turto nepablogindamas.

Š. Vaitkus sako, kad dėl likusios dalies turto „Auskoje“, panašu, kils teisinis ginčas.

Tiesa, „Auskoje“ buvę paveikslai Palangos savivaldybės prašymu 2014 metais buvo perduoti Palangos muziejui, taigi jie yra išsaugoti, tačiau visi kiti daiktai – parduoti. Šiuo metu viloje yra išgriautų patalpų, dingę kai kurie anksčiau čia buvę vitražai, virtuvės įranga. Panašu, kad pastatas buvo senokai nešildytas, viduje juntamas stiprus pelėsių kvapas.

„Spėjome užkirsti kelią, kad nebūtų išplėšti tam tikri elementai iš sienų. Jie yra padėti ant žemės. Ką veikė priežiūrą vykdančios institucijos – klaustukas. Turto bankas 10 metų buvo atsakingas už turto nuomą, sutartis jam perėjo, jie turėjo kontroliuoti“, – akcentavo Palangos meras.

Š. Vaitkus taip pat stebėjosi, jog 2014-asiais daiktai buvo parduoti už itin mažą kainą – sąskaitose matyti, kad baldų komplektai, kilimai įkainoti net ir po 1 litą.

„Dar viena įdomi detalė – sąskaitoje-faktūroje, kurią pateikė nuomininkas, jis už 100 litų įsigijo tuomet rengtą konkurso medžiagą nuomos. Kam tai reikalinga?“, – nuostabos neslėpė Š. Vaitkus.

Prašoma, kad Generalinė prokuratūra pradėtų tyrimą ir įvertintų, kokiu pagrindu tas turtas buvo parduotas, ar buvo rengti konkursai ir pan.

Mero nuomone, viloje buvę daiktai buvo parduodami todėl, kad objektą buvo rengiamasi privatizuoti.

„Nes kitu atveju atveju, nėra paaiškinimų, kodėl tas pats nuomininkas kažkokiu būdu, nepasibaigus nuomos sutarčiai tą visą vidų įsigijo. Tai yra mano pamąstymai. Ir aš tikrai esu dėkingas praėjusiai Vyriausybei ir Sauliui Skverneliui, kad jis šitą privatizavimo mašiną sustabdė po mūsų kreipimosi. Aš suprantu, kad mes esame kažkam labai perėję raudonas linijas ir tie įtakingi dėdės labai pyksta, kad negavo šios teritorijos, 22 ha. Žemės su šituo pastatu“, – dėstė meras.

Kokia galėtų būti tyrimo eiga – nežinia, mat bendrovės „Ambra investicijos“ vadovas Gintaras Pociūnas šiemet mirė nuo koronaviruso.

„Yra egizstuojanti bendrovė, tai nėra fizinio asmens pasirašyta sutartis. Tai yra bendrovė, yra kitas direktorius ir t.t. Man kyla klausimas nebūtinai kaltinti tą bendrovę. Gal ji teisėtai įsigijo. Kokia ta schema yra? Kodėl valstybė pardavė visą šį turtą nepasibaigus nuomos sutarčiai?“, – kylančius klausimus vardijo Š. Vaitkus.

Su bendrovės „Ambra investicijos“ atstovais LRT.lt susisiekti nepavyko, tačiau Turto bankas vėliau žadėjo pakomentuoti situaciją.

Turto bankas pastate buvusio turto nevaldė ir nepardavė

Nors Palangos meras Š. Vaitkus ir žeria kritiką Turto bankui, jog šis įstaiga galbūt tinkamai neprižiūrėjo, kaip buvo vykdoma nuomos sutartis ir joje numatyti nuomininko įsipareigojimai, tačiau pats Turto bankas savo atsakomybės neįžvelgia.

Turto banko Teisės skyriaus vadovė Justė Žibūdienė teigė, kad statiniai ir pagrindinio pastato viduje esantys paveikslai Vytauto g. 11 Valstybės turto fondui ir vėliau Turto bankui patikėjimo teise valdyti buvo perduoti Vyriausybės nutarimo pagrindu. Jis, kaip minėta, buvo išnuomotas „Ambra investicijoms“.

Anot J. Žibūdienės, Vyriausybei priėmus sprendimą vilą nuosavybės teise perduoti Palangos miesto savivaldybei, Turto bankas kartu su savivaldybės atstovais apžiūrėjo ir inventorizavo turtą, esmines statinių dalis visą juose esančią integruotą įrangą, duris, langus, palanges, freskas, vitražus ir visą kitą turtą.

„Šių metų pradžioje perdavimo-priėmimo aktu, visas nekilnojamasis turtas ir paveikslai buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn. Tiek vykdytos apžiūros, tiek perdavimo savivaldybei metu nekilnojamasis turtas ir visos esminės jo dalys, integruota įranga buvo tvarkingi ir, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, normalios būklės. Jokio savivaldybei perduotino turto netrūko“, – dėstė Turto banko Teisės skyriaus vadovė.

Ji taip pat pabrėžė, kad turtą perdavus savivaldybei jai perėjo ir visos nuomotojo teisės ir pareigos pagal vis dar galiojusią nuomos sutartį.

„Už tai, kad laikotarpiu nuo turto perdavimo savivaldybei nuosavybėn iki nuomos sutarties pabaigos galėjo dingti dalis turto, Turto bankas negali būti atsakingas, nes šiuo laikotarpiu jis pastatų nevaldė, taip pat nebebuvo ir nuomos sutarties šalimi“, – teigė J. Žibūdienė.

Turto bankas negalėjo pakomentuoti, kokiu pagrindu, kaip teigiama, kilnojamasis turtas 2014 metais buvo parduotas bendrovei „Ambra investicijos“.

„Mums yra žinoma, kad 2011 metais poilsio namai Baltija ir „Ambra investicijos“ buvo sudarę atskirą kilnojamo turto nuomos sutartį, tačiau Turto bankui šia nuomos sutartimi išnuomotas kilnojamasis turtas niekuomet nebuvo perduotas, Turto bankas niekuomet jo nevaldė, nenuomojo ir tikrai nepardavė“, – patikino J. Žibūdienė.

LRT.lt primena, kad Palangos savivaldybė dar praėjusių metų pabaigoje nurodė, kad vilą siektų išsaugoti ateities kartoms, taip pat nori įveiklinti pastatus ir teritoriją, kad ja galėtų naudotis visuomenė.

Turto banko duomenimis, „Auskos“ kompleksą sudaro 4,5 tūkst. kv. metrų ploto pagrindinis pastatas ir kiti statiniai: teniso aikštynai, sargo namelis, kelios pavėsinės.

„Ambra investicijos“ vadovas: mero darbuotojai neperskaitė visų dokumentų ir siekiama legalizuoti bandymą užgrobti tutą

Dešimtmetį „Auskoje“ šeimininkavusios bendrovės „Ambra investicijos“ vadovas Vitalijus Baranauskas šią situaciją linkęs laikyti labiau nesusipratimu ir tvirtina, kad dabar jo vadovaujama įmonė visą vilos turtą įsigijo teisėtai.

„Galbūt meras neišsiaiškino, gal jis nežino, kad buvo dvi sutartys, gal jam nepaaiškino jo pavaldiniai. Kažkodėl jis pradėjo ieškoti turto, kuris yra mūsų įsigytas. Man tai atrodo keista“, – dėstė bendrovės vadovas.

V. Baranauskas svarstė, jog galbūt mero darbuotojams stinga kvalifikacijos ir jie tiesiog neperskaitę visų buvusių dokumentų į apskaitą įtraukė visus viloje esančius baldus ir kitus daiktus, kurie jau yra parduoti.

„O kai jie įsitraukė į savo balansą ir jų jiems niekas neperdavė jų, kilo klausimas, ką daryti toliau. Jie nieko geresnio nesurado, kaip tik kreiptis į teisėsaugą į legalizuoti konfiskuotus, paimtus ar užvaldytus arba bandymą užvaldyti mūsų turtą. Nors tas turtas nėra didelės vertės. Kito paaiškinimo aš neturiu“, – dėstė bendrovės vadovas.

V. Baranauskas, kaip ir Turto banko atstovė, akcentavo, jog vilos viduje buvę daiktai „Ambra investicijoms“ buvo išnuomoti atskira sutartimi.

„Viskas yra labai paprasta – buvo dvi nuomos sutartys. Viena nuomos sutartis yra pastato, kaip viešbučio, kita nuomos sutartis – kilnojamų daiktų. Tai yra virtuvės stalai, seni sovietiniai baldai, kėdės – viskas, kas buvo tuo metu viešbutyje. Mes prie tų baldų dar nupirkome savo baldų, nes iš 4 kambarių dabar yra 28. Tie seni baldai pagal atskirą nuomos sutartį mums buvo išnuomoti, praėjo keli metai ir ta nuomos sutartis pasibaigė, nes mums pardavė visą šį turtą, kuris jau buvo tikrai nusidėvėjęs“, – aiškino V. Baranauskas.

Bendrovės vadovas pastebėjo, kad tol, kol turtas nebuvo parduotas, kasmet vykdavo to turto revizija, o kai turtas atiteko „Ambra investicijoms, patikros nebebuvo rengiamos.

V. Baranauskas teigė, jog bendrovė iš „Auskos“ išsivežė dar ne visą turtą, kuris priklauso „Ambra investicijoms“.

„Dokumentai rodo, kad tai yra mūsų turtas, mes tą turtą suinteresuoti kažkam perleisti. Nes mes turime atsiskaityti su Palangos savivaldybe, su Turto banku“, – sakė V. Baranauskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt