Verslas

2021.05.12 11:34

Siūlymas rėžti išmokas ūkininkams Karbauskio negąsdina: jūs ne tik neprispausite manęs, bet ir sunervinsite daug žmonių

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, Indrė Vainalavičiūtė-Arbačiauskienė, Jonas Deveikis, LRT.lt2021.05.12 11:34

Ne daugiau kaip 150 tūkst. eurų – tiek daugiausia pagrindinių tiesioginių išmokų galėtų gauti ūkininkai ir visi su jais susiję asmenys, jeigu būtų pritarta Seime pateiktam siūlymui nustatyti išmokų lubas. Pritarus pataisai pačios stambiausios šalies žemės ūkio grupės netektų milijonų eurų išmokų.

Pataisos iniciatoriai argumentuoja, kad tokiu būdu smulkieji ūkininkai galėtų gauti didesnę paramą. Vis dėlto „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad pataisa nukreipta prieš jį ir dėl to esą kentės daugybė ūkininkų.

Patys stambieji ūkininkai taip pat kalba apie didelius praradimus ir masinį darbuotojų atleidimą, jeigu pataisai būtų pritarta.

Iniciatoriai: tai skatintų darnią žemės ūkio plėtrą

Pataisą Seime įregistravo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas. Ją pasirašė dar 35 kiti Seimo nariai iš skirtingų frakcijų.

Remiantis teikiamu projektu, ūkininkams skiriant pagrindines tiesiogines išmokas būtų taikomos 150 tūkst. eurų siekiančios lubos. Remiantis šiuo metu skiriamomis išmokomis, lubos būtų taikomos ūkininkams, turintiems daugiau kaip 2 tūkst. hektarų žemės.

Kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, „tai skatintų darnią žemės ūkio plėtrą, teisingą ES paramos skirstymą ir sąžiningą konkurenciją“.

Šiuo metu Europos Sąjunga (ES) sudaro galimybę šalims narėms pačioms kreiptis dėl stambių išmokų sumų ribojimo.

„Dabartinė tvarka leidžia šalims nuo 5 iki 100 proc. mažinti pagrindines tiesioginių išmokų dalis, viršijančias 150 tūkst. eurų, tačiau valstybėms, naudojančioms pirmųjų hektarų paramos modelį ir paskiriančioms jam bent 5 proc. gauto paramos voko, šis ribojimas nėra privalomas ir šiuo metu Lietuvoje nėra taikomas“, – nurodoma aiškinamajame rašte.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvoje nuo 2019 m. buvo pradėtas taikyti pagrindinės tiesioginės išmokos mažinimas, tačiau tai nėra taikoma susietiems asmenims, todėl tokia tvarka sudarė galimybę skaidyti nuosavybę ir išvengti apribojimo.

Dėl šios priežasties, anot projekto iniciatorių, siūloma ne tik nustatyti 150 tūkst. eurų išmokų lubas, bet ir numatyti, kad būtų atsižvelgiama ir į susijusius asmenis, kaip tai nurodo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.

Jeigu pataisai būtų pritarta, didžiosios žemės ūkio grupės prarastų milijonus siekiančias išmokas.

A. Vyšniauskas: kalbame apie tokio dydžio įmones, kurios skųstis tikrai negalėtų

Asmenų susiejimą pabrėžia ir pataisą pasirašęs Seimo narys, konservatorius Andrius Vyšniauskas.

„Tai yra esminis dalykas, tiesą pasakius. Jeigu nebūtų susietumo, tokiu atveju tu išskaidai į atskirus ūkius, atskirus juridinius asmenis ir tos lubos, kaip sakant, neveiktų. Buvo ir prie anos valdžios bandoma tai daryti vienaip ar kitaip, niekas neveikė. Pasižiūrėjome mechanizmą, kuris veikia kituose sektoriuose, tarkime, skiriant COVID-19 paramą ir pan., tai yra GPM įstatymas. Į jį įdėtas gana platus susietumo ribojimas“, – paaiškina A. Vyšniauskas.

Jo teigimu, susietumas per GPM įstatymą yra geriausiai veikiantis modelis, todėl tikimasi, kad jis suveiktų ir skiriant paramą stambiems ūkininkams.

Kaip akcentuoja A. Vyšniauskas, šiuo atveju kalbama apie ūkius, kurie Lietuvoje valdo itin didelius žemės plotus, kartais viršijančius ir 30 tūkst. hektarų. Anot parlamentaro, šie ūkiai yra pajėgūs išsilaikyti ir iš vykdomos veiklos.

„Tai yra tikrai tie didieji, stambieji žaidėjai, kurių mes negalime vadinti ūkininkais, kurie sunkiai gyventų. Dažniausiai tai yra net ne ūkiai, o atskira verslo šaka, dideli pramoniniai kompleksai, kurie gali labai laisvai gyventi iš sukuriamos produkcijos“, – sako A. Vyšniauskas.

„Šiuo metu turime situaciją, kai patys stambiausi, didžiausi gauna tikrai labai didelę išmokų dalį, nors jie iš tikrųjų gali jau gana gerai gyventi iš to, ką uždirba, iš tos produkcijos, kuri uždirbama. Atitinkamai tokiu atveju mažesni, smulkesni, ekologiniai ūkiai, jaunieji ūkininkai lėšų stokoja“, – tvirtina A. Vyšniauskas.

A. Vyšniausko teigimu, pasinaudodami gaunamomis išmokomis, stambieji ūkiai gali dar labiau plėstis ir tokiu būdu mažinti konkurenciją.

„Jie tai naudoja ir žemei įsigyti, ir kt. Jie turi galimybę dempinguoti kainas ir daryti kitus dalykus. Tuo metu tie smulkieji, mažieji ūkiai, kurie sukuria didesnę dalį ir pridėtinės vertės, ir mokesčių sumokėjimo, ir produkcijos, – jie to dėmesio stokoja. Pavyzdžiui, ekologiniams ūkiams ir jauniesiems ūkininkams pinigų visą laiką trūksta. Jie galėtų gauti daugiau ir panaudoti pinigus plėtrai, atsinaujinti ir kitiems dalykams“, – tvirtina A. Vyšniauskas.

Parlamentaras priduria – lubos būtų pradėtos taikyti nuo kiek daugiau nei 2 tūkst. hektarų ribos, kuri yra keturis kartus didesnė nei maksimali leidžiama įsigyti žemės riba. „Tai yra tokio dydžio įmonės, kurios jau kuo nors skųstis tikrai neturėtų ir negalėtų, mano nuomone“, – sako A. Vyšniauskas.

Jis laikosi pozicijos, kad valstybė neturėtų skatinti stambiųjų ūkių dar labiau stambėti. Priešingai, sako A. Vyšniauskas, plėstis turėtų būti skatinami smulkieji.

„Dėl konkurencinių dalykų – be abejo, jeigu užsibrėžiama, kad norima konkuruoti su kokia Ukraina, kur nuo 30 tūkst. vidutinis ūkis prasideda, tai nepakonkuruosi. Čia iškart galime padėti diskusiją į šoną. Mums svarbiausias dalykas, kad Lietuva, kaip valstybė, mes nesugebame pakankamai apsirūpinti patys maistu. Mums trūksta kiaulienos, jautienos, labai smarkiai trūksta pieno. Atitinkamai tą poreikį gali užtikrinti ne stambieji, o vidutiniai ūkiai. Dėl to į juos reikia labiau investuoti“, – sako A. Vyšniauskas.

Jo teigimu, pritaikius lubas, biudžete liktų apie 10 mln. eurų, kuriuos būtų galima perskirstyti smulkesniems ūkiams.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ir kitos Europos Sąjungos šalys narės taiko ribojimų mechanizmą: išmokų mokesčius, išmokų lubas ir kt.

„Dabar buvo ir Ministrų Taryboje, ir Vadovų Taryboje diskusijų apie lubų įvedimo privalomumą ar neprivalomumą. Ta diskusija vyksta. Nuo kitų metų bus rekomenduojama ir gali netgi mažinti ribą nuo 150 tūkst. iki 100 tūkst. eurų. Tai taikoma visoje Europoje – tiek Prancūzijoje, tiek Lietuvoje, tiek visur kitur“, – kalba A. Vyšniauskas.

R. Karbauskis: tai yra visiškas absurdas

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis įsitikinęs, kad siūlymas įtvirtinti išmokų lubas prieštarauja ES teisės aktams. Todėl, jei įstatymo pataisa būtų priimta, ūkininkai kreiptųsi į teismą ir nesunkiai laimėtų.

„Kažkas iš politikų sugalvojo, kad kai kurie ūkiai arba ūkininkai išmokų gaus mažiau. Jei ES pakeistų tokią tvarką, tai tada ir nebegautų. Bet jei toks įstatymas būtų priimtas nacionalinėje teisėje, tai ūkininkai paduotų Lietuvą į teismą ir labai nesunkiai laimėtų. Tai nekelia jokių abejonių“, – sako jis.

R. Karbauskis mano, kad toks įstatymų pakeitimas yra nukreiptas būtent prieš jį, tačiau labiausiai dėl to nukentėtų kiti ūkininkai: „Aš suprantu, kad daugelis įstatymų pakeitimų, kurie susiję su žemės ūkiu, yra nukreipti prieš mane. Netgi Konstituciją dėl manęs žadama keisti. Ką padarysi. Man tik gaila tų kitų ūkininkų ir bendrovių, kuriuos tai galėtų paliesti. Juos tai paveiktų neigiamai, kol teismai panaikins įstatymą.

Bendrovės nebankrutuos, bet tuos metus, kol vyktų teismai, ūkininkai ar bendrovės negautų išmokų. Paskui jos gautų visą sumą. Yra visiškai akivaizdu, kuo viskas baigtųsi. Paprasčiausiai konservatoriai žiūri į reitingus ir galvoja, kad kam nors pakenksime. Na, aš neisiu pas juos ir neprašysiu. Jeigu kas galvoja, kad Karbauskis ateis ir prašys nepriimti tokio įstatymo, tai taip nebus.

Jie (konservatoriai – LRT) žiūri didelėmis akimis ir sako, kad dabar, va, prispausime Karbauskį. Aš matydamas tai galiu pasakyti tik viena – jūs ne tik kad neprispausite Karbauskio, jūs paprasčiausiai sunervinsite daug žmonių, pakenksite jų planams, kurie yra vienintelė viltis, kad pieno gamyba didės, kad turėsime geresnį derlingumą, rekordinį grūdų derlių, dėl ko mus giria visi ES“, – įsitikinęs R. Karbauskis.

Jis pažymi, kad galbūt dėl šio įstatymo pakeitimo net nereikėtų kreiptis į teismą, o užtektų kreiptis tik į Europos Komisiją, kuri lieptų atšaukti tokį įstatymo pakeitimą.

R. Karbauskis sako neigiamai vertinantis ir siūlymą tiesioginę išmoką dalyti susijusiems asmenims. Pavyzdžiui, jeigu du giminaičiai ūkininkauja, jie turėtų dalytis maksimalią 150 tūkst. eurų išmokos sumą.

„Tai yra visiškas absurdas. Bus tokioje situacijoje atvejų, kada žmonės vienas kito nepažįsta, nebendrauja, bet yra giminės, ir todėl iš jų atims paramą. Yra tokių atvejų, kada giminės veikia kartu, tačiau tai yra vienetiniai atvejai. Yra daug atvejų, kada broliai ūkininkauja, tačiau jie net nesišneka, jie konkuruoja tarpusavyje. Ir dabar mes ateisime ir iš jų atimsime. Tai sukels labai daug pykčio tarp žemdirbių“, – įsitikinęs politikas.

Ūkininkai grasina masiniais darbuotojų atleidimais

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis portalui LRT.lt teigia apie politikų iniciatyvą sužinojęs ryte iš žiniasklaidos.

„Toks įspūdis, kad kam nors smegenis apsėmė kažkoks skystis... Tai buvo labai netikėta. Kažkas tiesiog ėmė ir parašė – visai nesuprasdami galimų pasekmių“, – sako jis.

Anot J. Sviderskio, jei pataisos būtų priimtos, pirmiausia jų poveikį pajustų ūkiuose dirbantys žmonės, nes per šalį nusiristų masinių atleidimų banga: „Tai vienintelė priemonė, kuri skatina išlaikyti kaime dirbančius žmones ir skatina jiems mokėti geresnius atlyginimus. Juk darbo užmokestis ir su juo susiję mokesčiai, tokie kaip „Sodros“ mokestis ir GPM, yra minusuojami iš tiesioginių išmokų. Šiandien galima mokėti darbuotojams 1 200 eurų į rankas. Jei naujasis siūlymas būtų priimtas, ūkiams neliks jokios paskatos toliau išlaikyti darbuotojus.“

J. Sviderskis patikino, kad nuo pat ryto, kai buvo paviešinta žinia apie teikiamą siūlymą, jis sulaukė kelių skambučių iš ūkininkų, kurie teigė, kad darbuotojų atleidimai yra neišvengiami: „Sako žmogus, kad turi 90 darbuotojų, bet nuo rytojaus atleis pusę. Jam jie bus nereikalingi, jei valstybei nereikia kaimo ir jo regioninės plėtros. Šios tiesioginės išmokos mums atsieina tiek, kiek mes sumokame už žemę – žemės nuomą. Lyginti vienas ar kitas [ūkininkų] grupes, bandyti kerštauti – labai neracionalu“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Jis teigė, kad „paprastas darbuotojas neturėtų kentėti dėl to, kad jo darbdavys priklauso kokiai nors ūkininkų grupei“.

Į klausimą, kokia būtų pačių ūkių ateitis netekus gautų išmokų, J. Sviderskis atsakė, kad išeitis labai paprasta: „Esu įdarbinęs 130 žmonių, teks parduoti lenkams karves ir pakaks tik javų pasisėti... Kodėl turiu plušėti ir nemiegoti naktimis, nuolat laukti visokių komisijų? Mūsų kol kas netikrina tik viena komisija – neatvyksta atominės energetikos priežiūros inspekcija. Kodėl turiu dirbti tokiam M. Majauskui, kuris net negalvodamas bando prakišti tokius Lietuvai kenkiančius įstatymus?“

Projekto rengėjai tikisi, kad, pritarus įstatymui, jis galėtų įsigalioti nuo sausio 1 d.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt