Ketverius metus trukusį Lietuvos vyriausybės ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos už Lietuvai tiektas dujas nagrinėjęs Stokholmo arbitražas neįžvelgė Rusijos bendrovės kaltės, pareiškė energetikos ministras Rokas Masiulis. Tai reiškia, kad Lietuva neatgaus prašytos 1,4 mlrd. eurų permokos, kuri susidarė už 2004–2012 metais „Gazprom“ Lietuvai per brangiai tiektas dujas.
„Stokholmo arbitražas neįžvelgė Rusijos koncerno pažeidimų“, – trečiadienį žurnalistams sakė R.Masiulis. Anot jo, Lietuvą sprendimas nuvylė, o arbitražo išlaidos padalintos abiem šalims po lygiai – po pusę milijono eurų.
„Arbitražo išvadose teigiama, kad nė viena iš šalių neįrodė savo reikalavimų ir nepateikė pakankamai pagrįstų argumentų. Tai rodo, kad byla labai sudėtinga ir nė viena iš šalių nesugebėjo apginti savo pozicijos“, – kalbėjo R.Masiulis.
A. Butkevičius: esame nusivylę
Premjeras Algirdas Butkevičius taip pat teigė, kad Lietuva yra nusivylusi Stokholmo arbitražo sprendimu.
„Noriu pasakyti, kad mes Stokholmo arbitražo priimtu sprendimu esame nusivylę, bet reikia pripažinti tai, kad tuo laikotarpiu, kada vyko bylos nagrinėjimas, vis dėlto Lietuva padarė didžiulę reformą energetikos srityje. (...) Aš manau, kad ginčo metu, kada vyko teismas, tai tikiuosi, kad mums lengviau pavyko išsipirkti iš „Gazprom“ akcijas („Lietuvos dujų“, „Amber Grid“ ir „Lesto“ – BNS)“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Butkevičius.
Pasak R. Masiulio, Lietuva jau yra pasiekusi visus strateginius tikslus: reformavo dujų sektorių, susigrąžino dujų vamzdynų kontrolę, pasistatė suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuris sugriovė „Gazprom“ monopolį rinkoje.
„Tai buvo tik viena iš dalių mūsų kovos, kuri tęsiasi 4 metus. (...) Aišku, norėjosi dar prisiteisi dėl dujų kainos formulės sumas, nes pati byla buvo dėl dujų kainos formulės neteisingo naudojimo. Bet pirminė analizė rodo, kad buvo sudėtinga byla, daug informacijos ir arbitrai tiesiog nesiryžo priimti kažkokio sprendimo“, – sakė R. Masiulis.
„Arbitražas teigia, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą. Tik dėl „Lietuvos dujų“ akcijų pirkimo sutarties abstrakčių sąlygų sudėtinga įrodyti konkretų sutarties pažeidimą. Tačiau ir „Gazprom“ nepavyko pagrįsti visų savo gynybos argumentų“, – rašoma Energetikos ministerijos pranešime.
Anot jo, permokai už dujas apskaičiuoti buvo pasitelkti sudėtingi ekonominiai modeliai, kurie vertino teisingą dujų kainų lygį Lietuvoje bei alternatyvių energijos išteklių kainų dinamiką. Dėl sudėtingo įrodinėjimo proceso bei duomenų gausos arbitražas nesiryžo įvardyti Lietuvai padarytos žalos.
„Arbitražas atkreipė dėmesį, kad terminas „teisinga kaina“ yra pernelyg abstraktus, kad būtų galima įvertinti galimą žalą. Be to, arbitrai nusprendė, kad reikalavimas tiekti dujas mažiausia kaina neturi prasmės. Esą „Lietuvos dujų“ akcininkų sutarties punktas, numatantis tiekti dujas mažiausia kaina, tebuvo šalių noras, o ne teisinis įsipareigojimas“, – rašoma pranešime.
R. Vilpišauskas: Lietuvai pritrūko argumentų
Politologas Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad Lietuvai pritrūko svarių argumentų, siekiant įrodyti „Gazprom“ kaltę dėl nepagrįstai didelių dujų kainų. Jis pažymi, kad pats bylinėjimasis pasitarnavo kaip derybų svertas, įgyvendinant reformas energetikos sektoriuje.
„Nevertinčiau to (Stokholmo arbitražo sprendimo – BNS) kaip vienareikšmiško pralaimėjimo, nes nebuvo paneigtas interesų konflikto buvimas. Bet atrodo, kad pritrūko argumentų, kad būtų galima pagrįstai įvertinti tą žalą, apie kurią ieškinyje rašė Lietuva. Vertinant, kad pats kreipimasis buvo ne tik teisinis, bet, mano nuomone, ir derybinė taktika, susijusi su platesniais procesais, vykusiais energetikos sektoriuje, manau, kad šia prasme tam tikrų pasiekimų galima įžvelgti. Žinoma, jie ne tokie, kokių tikėjosi Lietuvos pusė“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU-TSPMI) vadovas R. Vilpišauskas.
Anot jo, pats kreipimasis į Stokholmo arbitražą turėjo politinį atspalvį, kuris kaip derybinis instrumentas padarė įtakos šalies energetikos sektoriuje vykusiems procesams.
„Aš spėčiau, kad pagrindinė priežastis, (dėl ko Lietuvai nepavyko pasiekti savo tikslo – BNS) turėtų būti susijusi su tuo, kad pritrūko argumentų visų pirma tai žalai nustatyti ir kad nesant pakankamai konkrečių atspirties taškų, konkrečių formuluočių, kurias būtų galima teisiniu požiūriu panaudoti, galbūt ir ekonomine prasme pagrįstam vadinamosios teisingos kainos įvertinimui, kuri tik hipotetinė ir gali būti, kad tas teisingos kainos skaičiavimas taip pat kėlė klausimų tiems, kurie priėmė šį sprendimą“, – kalbėjo politologas.
R. Vilpišausko teigimu, Stokholmo arbitražo sprendimas tolesnių Lietuvos ir „Gazprom“ santykių nepaveiks.
„Manau, kad vertinant dabartinę situaciją ir alternatyvų tiekimo šaltinį, kurį turi Lietuva, didesnės įtakos sprendimas nepadarys. Manau, kad šiuo metu daugiau reikšmės gali turėti tai, kaip baigsis Europos Komisijos pradėtas tyrimas (dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo monopoline padėtimi Rytų ir Vidurio Europoje – BNS) ir koks jame bus galutinis sprendimas“, – svarstė R. Vilpišauskas.
A. Sekmokas: Stokholmo arbitražui byla buvo pernelyg sudėtinga
Stokholmo arbitražo sprendimas rodo, kad arbitražas tiesiog nepriėmė jokio sprendimo, sako buvęs energetikos ministras, iniciavęs bylinėjimąsi su buvusiu vieninteliu dujų tiekėju Lietuvai. Anot Arvydo Sekmoko, sprendimas padalinti teisines išlaidas per pusę rodo, jog arbitražas iš tikrųjų nežinojo, ar „Gazprom“ padarė pažeidimų.
„Iš esmės toks sprendimas reiškia, kad mes (arbitražas – BNS) nežinome ir mes nesiimame spręsti šito klausimo, jis per daug sudėtingas“, – BNS sakė A. Sekmokas.
Anot jo, svarbu kontekstas, kuriame buvo nagrinėjama „Gazprom“ byla – Europos Komisija, pranešusi, jog „Gazprom“ piktnaudžiavo monopoline padėtimi, kol kas nesiėmė jokių sankcijų, todėl nereikia stebėtis, jog sprendimų nesiryžo priimti ir Stokholmo arbitražas.
„Jeigu Europos Komisija, kuri prieš „Google“, kitas korporacijas imasi sprendimų, o šitas sprendimas padarytas, bet jokių sankcijų netaikoma, (...) tai tikėtis, kad Stokholmo arbitražas kiš pirštus į ugnį ir trauks karštus kaštonus... Byla sudėtinga, kaip sakė ministras Masiulis. Tai yra paprasčiausia – padalinti teisines išlaidas ir nepadaryti jokio sprendimo. Tiesą sakant, arbitražo sprendimas, sakyčiau, toks: „mes nežinome, ar pažeidimas buvo“, – teigė buvęs energetikos ministras.
Į arbitražą kreipėsi 2012 m.
2004 metais įsigydamas 34 proc. bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų, „Gazprom“ privatizavimo sutartimi įsipareigojo tiekti Lietuvai dujas už teisingą kainą, atsižvelgiant į energetinių išteklių rinką Lietuvoje bei alternatyvaus kuro kainų dinamiką.
Tačiau nuo to laiko dujų kainos formulė buvo ne kartą keičiama, neatsižvelgiant į „Lietuvos dujų“ akcijų pirkimo sutartyje numatytus įsipareigojimus bei sąlygas. Dėl to dujų kaina vartotojams dramatiškai išaugo. Be to, 2010 metų pabaigoje „Gazprom“ pareiškė, kad dujų kaina bus sumažinta Estijai ir Latvijai, bet ne Lietuvai, nes pastaroji įgyvendina ES Trečiąjį energetikos paketą.
Andriaus Kubiliaus vadovaujama vyriausybė į Stokholmo arbitražą kreipėsi 2012 metų spalį.
Premjeras A. Butkevičius maždaug prieš metus teigė, kad arbitražui priėmus Lietuvai palankų sprendimą, iš „Gazprom“ gauta kompensacija būtų atiduota šalies vartotojams, galbūt juos skiriant visuomenei svarbiems dujų infrastruktūros projektams. Vis dėlto nebuvo konkretumo, kaip pinigai juos pasiektų.
2014 metų gegužę, bendrovei „Lietuvos dujos“ pagrasinus nauju arbitražu, „Gazprom“ maždaug 20 proc. sumažino dujų kainą įmonei, kuri tiekė dujas visiems gyventojams ir daliai komercinių vartotojų. Kaina buvo sumažinta už dujas, tiektas bei tiekiamas 2013–2015 metais.
Europos Komisija, baigusi 3 metus trukusį tyrimą dėl „Gazprom“ galimo piktnaudžiavimo monopoline padėtimi kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, 2015 metų balandį pareiškė, kad koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti padėtimi.
Kas lėmė bylos baigtį
Lietuvai nepalankų Stokholmo arbitražo sprendimą lėmė iš dalies ir tai, kad „Lietuvos dujų“ akcijų pardavimo Rusijos koncernui „Gazprom“ sutartis buvo per daug abstrakti – pagal ją nebuvo įmanoma pasakyti, kas yra teisinga dujų kaina, sako „Swedbank“ vyriausias ekonomistas.
„Manau, kad nėra netikėtas sprendimas. Įrodymų konkrečių, kokia tai yra teisinga kaina, surasti yra labai sudėtinga, jei ji aiškiai nėra nurodyta sutartyje, ir tai labai aiškiai pasakė arbitražo teismas. „Lietuvos dujų“ pardavimo sutartyje tos nuostatos buvo parašytos pakankamai abstrakčiai ir nebuvo nurodyta, kas yra geriausia kaina, už kurią Lietuva galėtų gauti dujas“, – BNS sakė Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, tai gali tapti pamoka ateičiai, jei valstybė norės privatizuoti kažkurią kitą bendrovę.
„Mums iš Lietuvos pusės atrodo akivaizdu, kad buvo daromas politinis sprendimas ir dujų kaina nebuvo mažinima dėl to, kad Lietuva įgyvendino trečiąjį ES energetikos paketą, bet to įrodyti nėra įmanoma. Nors nuojauta stipri, bet joks teismas, juolab arbitražo teismas negali vadovautis nuojauta ar kitais sunkiai apčiuopiamais rodikliais, o sutartyje, deja, Lietuvos interesus saugojančių punktų ir nuostatų buvo nepakankamai“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Bylinėjimasis Lietuvai kainavo 9 mln. eurų
Bylinėjimasis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ Stokholmo arbitraže dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos už dujas Lietuvai per ketverius metus kainavo apie 9 mln. eurų, BNS informavo energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas.
Lietuvai šiame ginče atstovavo viena didžiausių pasaulyje advokatų kontorų – JAV „Shearman&Sterling“ bei Lietuvos advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ ir „Tark Grunte Sutkienė“.
Lietuva anksčiau su „Gazprom“ bylinėjosi dar trijose bylose:
2012 metų liepą Stokholmo arbitražas atmetė „Gazprom“ pretenzijas Lietuvai ir galutinai patvirtino Vyriausybės teisę inicijuoti „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą teisme, atmetė visus „Gazprom“ reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
2013 metų kovą „Gazprom“, pardavęs Kauno termofikacijos elektrinės akcijas, atsisakė ieškinio prieš Lietuvą, kurį 2012 metais ICC arbitražui Paryžiuje pateikė dėl esą negautų pajamų, Lietuvai reguliuojant šilumos kainas Kaune.
2015 metų balandį Rusijos koncernas UNCITRAL Hagos arbitraže prie JTO atsiėmė ieškinį prieš Lietuvą dėl ES trečiojo energetiko paketo įgyvendinimo.
