Verslas

2021.05.09 18:52

Auga draudžiamų pasėlių plotai, bet ūkininkai nepatenkinti išmokomis – siūlo gilintis į sąlygas

Rūta Ribačiauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.05.09 18:52

Pavasarį iškritęs sniegas, vėlyvos šalnos, liūtys ir sausra – tai gamtos stichijos, pridarančios nemažai žalos žemdirbiams. Draudimo bendrovės pastebi, kad auga draudžiamų pasėlių plotai, nors ne visi ūkininkai patenkinti išmokamomis kompensacijomis. O žemdirbių organizacijos smulkesniems ūkininkams siūlo atidžiau įsigilinti į pasirašomas sutartis su draudimo įmonėmis.

Prienų rajono ūkininkas Egidijus Gylys sako, kad po poros savaičių žieminių rapso laukai pražys geltonai. Šiemet pasėliai prastesni nei pernai, todėl jų nedraudė. Pernai esą draudimas nepasiteisino – gegužės viduryje iškritęs sniegas išlaužė ir išguldė rapsus, tačiau nuostolių draudimas nepadengė, kompensavo tik už išlaužytus žiedynus.

Žinios. ES pildo vakcinų sandėlį: su „Pfizer“ sutarta dėl papildomų 2 mlrd. dozių įsigijimo

„Įvertino man 13 procentų tą nuostolį, realiai jis buvo apie 30, beveik visas laukas išgulęs. Tona iš hektaro ar pusantros iš hektaro mažesnis buvo derlius“, – aiškino E. Gylys.

Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas tikina – drausti nuo įvairiausių rizikų pasėlius būtina. Tai gali būti apsauga netgi nuo ūkio bankroto. Tačiau smulkesniems žemdirbiams , siūlo atidžiau skaityti draudimo sutartis, kad netektų nusivilti.

„Ūkininkai būna tampomi, nemokama, kiek galima ištęsiama, ir tą patyrę jie labai atsargiai į tą draudimą žiūri. Visi dabar gudrauja, gudrauja, manyčiau ūkininkams reikia ar per ūkininkų sąjungą ar kooperatyvą teisininką turėt“, – sakė Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius.

Stambūs ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės draudžiantys pasėlius ne vienerius metus draudimą laiko standartu ir prilygina privalomajam civilinės atsakomybės draudimui.

„Draudimas nėra pigus, galvoti kad jis neš pelną, tai čia galima sakyti ne pakeliui. Ne visada atsiperka , ne visais metais, bet ramybė yra, ramus tolimesnės veiklos vystymas“, – sakė bendrovės „Litfrania“ vadovas Vidas Vadopalas.

Lietuvos banko duomenimis pernai Lietuvoje sudaryta per 3 tūkstančius pasėlių draudimo sutarčių, šiemet draudimas tik įsibėgėja.

„Lyginant 2019 ir 2020 metus, matome, kad apdraustų plotų skaičius padidėjo daugiau nei 20 procentų, padidėjo ir draudimo išmokų, tris kartus padidėjo, pernai vien savidraudos fondas išmokėjo 8.5 milijono eurų“, – sako savidraudos fondo vadovas Martynas Rusteika.

Drausti pasėlius skatina ir valstybė, apsidraudusiems žemdirbiams kompensuoja apie 60 procentų sumokėtų įmokų. Tiesa, jų grąžinimas užtrunka.

„Kompensacijos yra mokamos du kartus, jei draudžia žieminius pasėlius rudenį, avansą kompensacijos gauna pavasarį, tik avansą 50 procentų tos sumos, ką priskaičiuoja ES parama. Tai yra toks trūkumas, daug kas tą įvardija, kad mes sumokam tą sumą, o paskui mums reikia laukti visus metus“ – nurodė Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas Sigutis Jundulas.

Lietuvoje nuo visų rizikos rūšių žemės ūkyje – sausros, lIūčių, krušos, pasėlių iššalimo – draudžia trys įmonės.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.