Verslas

2021.05.09 23:02

Profsąjungų konfederacijos pirmininkė: nėra sektorių, kurie neprisitaikytų prie 4 dienų darbo savaitės

Irma Janauskaitė, Vesta Tizenhauzienė, Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.05.09 23:02

Vis atgyjantys svarstymai apie trumpesnę darbo savaitę šįkart įtraukė ir darbdavius, profsąjungas, teisininkus ir politikus. Ekonomistai sako, kad galimus darbo organizavimo pokyčius akivaizdžiai lėmė arba pagreitino pandemija, tik ar jie greitai taps privaloma trumpesne darbo savaite, labai abejoja.

Iš perdirbtų grikių – duona, taip keturias dienas per savaitę, likusios trys – laisvos. Atlyginimas kaip už penkias dienas, darbo valandų – irgi tiek, kiek ir anksčiau – 8-ios per dieną. Trumpinti darbo savaitę ši Rokiškio įmonė apsisprendė prieš dvejus metus. Ieškojo, kaip dirbti našiau ir tuo pat metu daugiau laiko žmonėms palikti šeimai, asmeniniam gyvenimui.

„Sėdėjom, svarstėm, strategavom ir vis dėlto nusprendėm, kad reikėtų peržiūrėti visą darbo dienos procesą. Priėjome išvadą, kad sutrumpinti darbo dieną bus be galo sudėtinga. Ypatingai versle, privačiam sektoriuje, (...) nusprendėm vis dėlto pasilikti vieną laisvą dieną penktadienį ir prasiilginti poilsio laiką“, – LRT TELEVIZIJAI sakė Iveta Aukštuolienė, bendrovės „Lašų duona“ vadovė.

Žinios. Lietuvoje vėl atgyja svarstymai dėl trumpesnės darbo savaitės

Kolektyvas sako, kadperėjus prie tokio darbo, neliko problemų kai kurių problemų, pavyzdžiui, nueiti į vaikų renginius, kurie iki pandemijos ir darželiuose, ir mokyklose dažniausiai vykdavo būtent penktadieniais.

„Žmogus gali susitvarkyti savo asmeninius darbus, galų gale pas gydytoją nueiti tą dieną be streso, nereikia jam atsiprašinėti darbdavio, direktoriaus“, – pasakojo viena iš darbuotojų.

Bet kiti verslai sako besitaikantys prie savo klientų, partnerių, užsakovų – kokiu ritmu dirba anie, tokiu ir jie. O ir darbo yra penkioms dienoms.

„Audito kolegos šiaip sunkiai spėja į tas, sakykime, reguliarias darbo valandas sutilpti audito sezono metu. Apskaitos kolegos taip pat darbuojasi ganėtinai intensyviai. (...) Konsultacijų versle taip pat analogiška yra situacija, mes norime būti kuo arčiau klientų, todėl sudėtinga kol kas išsivaizduoti tą keturių dienų savaitės režimą“, – „Grant Thornton Baltic“ skyriaus vadovas Šarūnas Brazdžius.

Pandemija atnešė naują realybę – dažniau dibama per nuotolį, net iš kitos šalies. Prieš gerą penkmetį tai atrodė neįmanoma, apie keturių dienų darbo savaitę tada svajojo kas dešimtas dirbantysis. Kas ketvirtas sakė, kad nepritartų tokiam grafikui. Profsąjungos teigia, dabar norinčių ilgesnio savaitgalio turėtų būti gerokai daugiau – visuomenė sensta, gyvenimo tempas greitėja, žmonėms reikia daugiau poilsio, saugoti sveikatą.

„Nėra tokio sektoriaus, kuris negalėtų dirbti tokiu režimu“, – įsitikinusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. – Ir iš tikrųjų moksliniai net tyrimai rodo, kad ilgiau ir geriau pailsėjęs darbuotojas yra našesnis, ir daugiau atlieka užduočių“.

Dalis politikų sako, jog trumpiau dirbti per savaitę galėtų ne visi, o tų profesijų atstovai, kurie darbe patiria daug įtampos, pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai ir slaugytojai. Pramonininkai iškart atkerta – įvedus keturių dienų darbo savaitę ekonomiką ištiktų krachas, išaugtų savikaina.

Psichologais Visvaldas Legkauskas mano, kad daugiau laisvų dienų gaėtų duoti postūmį ekonomikai.

„Trumpėjant darbo savaitei, gyvenimo trukmė ilgėja. Ji ne tik dėl to ilgėja, kad mes išradom antibiotikus ir yra medicinos pažanga, kuri gali pratęsti gyvenimą. Darbas yra vienas iš esminių streso šaltinių, mažėjant darbo apimtims, to streso mažėja, galimybė atsigauti žmogui, psichologiškai pailsėti didėja ir tai ilgina gyvenimo trukmę. Ir kokybiško gyvenimo trukmę. (...) Galiausiai paaiškės, kad tai gerai ekonomikai, nes žmogus turi daugiau laiko leisti pinigus“, – sakė pašnekovas.

Visas reportažas – LRT TELEVIZIJOS įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.