Verslas

2021.05.08 22:26

Kurjeriams skundžiantis garantijų trūkumu, Seime kelią skinasi idėja įpareigoti įmones su kurjeriais sudaryti sutartis

Žygintas Abromaitis, Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.05.08 22:26

Daugėjant programėlėmis besinaudojančių kurjerių ir pavėžėjau, Seime kelią skinasi idėja nustatyti aiškesnius ir skaidresnius santykius tarp paslaugų teikėjų ir platformų savininkų – įpareigoti su kurjeriais sudaryti sutartis bei jose aptarti paslaugų kainas bei apmokėjimą, jų keitimo tvarką ir terminus. Kurjerių teigimu, garantijų trūksta.

Kurjere logistikos startuolyje „Ziticity“ dirbanti, tačiau tapatybės nusprendusi neatskleisti ir vardą paprašiusi pakeisti Rasa sako, kad už balandį neteko 43 eurų. „Ziticity“ trumpam buvo pakeitę įkainius, tačiau vėliau tai įvardijo kaip klaidą ir išskaičiavo iš kurjerės atlygio.

„Aš žinau, kam numinusuoja 150 eurų ir tokių kurjerių, manau, kaip vadovas „Ziticity“ minėjo „Facebook“, yra apie keli šimtai, kuriems numinusuota daugiau ar mažiau“, – teigia kurjerė.

Seime kelią skinasi idėja nustatyti aiškesnius santykius tarp kurjerių ir pavėžėjų bei platformų savininkų

Kurjerių asociacija jau ne vieną mėnesį kelia problemą, kad darbo santykiai iš esmės nereguliuojami, kai kurios įmonės nesudaro nei darbo, nei paslaugų sutarčių. Vadinamieji partneriai dirba tiek, kiek nori ir kada nori. Seime kelią skinasi idėja padėti kurjeriams ir pavežėjams – Civilinio kodekso pataisos leistų nustatyti aiškius darbo santykius, sutartyse aptarti paslaugų kainas bei apmokėjimą, jų keitimo tvarką ir terminus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime atstovas Tomas Tomilinas siūlo nustatyti, kad programėlių valdytojai su kurjeriais turėtų rašytines sutartis.

„Mes kalbame apie minimumą – tam tikrą rašytinę ar elektroninę, ar popierinę (sutartį – LRT.lt). Svarbu, kad ji būtų sutartimi. Ne susitarimas, kad mes neturime jokių santykių, kaip neretai pasitaiko dabar, o būtent ta normalia sutartimi tarp dviejų subjektų, kur vienas subjektas silpnesnis turėtų tam tikrą įsivaizdavimą, ką gali padaryti jo atžvilgiu tas didysis“, – aiškina parlamentaras.

„Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius teigia, kad susitarimai su partneriais – kurjeriais ar pavežėjais – ir taip atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, tiesa, dėl galimos naujovės neprieštarauja. Kitą vertus, pavežėjai ir kurjeriai darbo santykius apibrėžia kaip individualią veiklą, tad tam tikrų socialinių garantijų turi. Pasak A. Pacevičiaus, „Bolt“ kurjerius aprūpina būtiniausia įranga ir darbui siūlo partnerių paslaugas.

„Kaip ir visiems individualios veiklos pagrindu dirbantiems žmonėms galioja tos pačios socialinės garantijos, bet „Bolt“ iš savo pusės stengiasi rasti įvairių partnerių, kurie būtų aktualūs kurjeriams arba vairuotojams, ir siūlyti iš tų partnerių įsigyti paslaugas, pavyzdžiui, geresnėmis kainomis ir t.t., kad galėtų kurjeriai, vairuotojai pasilengvinti, sumažinti savo darbo išlaidas“, – LRT TELEVIZIJAI aiškina jis.

Per pandemiją itin išaugus maisto pristatymo į namus poreikiui, darbuotis ėmėsi ir daugybę tų, kurie prarado darbus dėl koronaviruso. Politikai skaičiuoja, kad kurjeriais dirba apie 10 tūkstančių gyventojų. Kada galėtų būti priimtos Civilinio kodekso pataisos – nėra aišku, bet pasak T. Tomilino, bus siekiama diskusijų, kad sąlygos tenkintų ir kurjerius, ir logistikos platformų vadovus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.