LRT FAKTAI
Ignalinos AE

Verslas

2021.05.09 09:46

LRT FAKTAI. Baltarusijos žiniasklaida apie Ignalinos AE: išgalvotas radioaktyvusis nuotėkis ir sėjama panika dėl atliekų laidojimo

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.05.09 09:46

Ignalinos atominė elektrinė (AE) ir Lietuvos energetika – vėl informacinių karų centre. Baltarusijos valstybinėje žiniasklaidoje pasirodė žinutė, kad Ignalinos AE yra nesaugi.

Lietuvai ne tik priekaištaujama dėl to, kad ji ėmėsi kurti radioaktyviųjų atliekų saugyklą, bet ir pasakojama apie neva šiurkščius branduolinės saugos pažeidimus.

Daugiausia nerimo sėjama dėl to, kad Lietuvoje, „vos 4 kilometrai nuo sienos su Baltarusija“, kuriamas radioaktyviųjų atliekų kapinynas. Taip pat tvirtinama, kad 2019 metais tarptautiniai ekspertai elektrinėje aptiko dešimt pažeidimų, neva tik du iš jų buvo nereikšmingi.

Reportaže taip pat teigiama, esą 2010-aisiais reaktoriuje nutiko avarija ir į aplinką pasklido radioaktyviosios atliekos. Tvirtinama, kad „žmonės rankomis rinko išsiliejusią radioaktyvią suspensiją, paskui vežė iš technologijų patalpų ir laidojo atominės elektrinės teritorijoje“, taip neva praneša neįvardyta Lietuvos žiniasklaida.

Dešimtmetį neišsisklaidantys gandai: ar Ignalinos AE įvyko radioaktyvusis nuotėkis?

LRT.lt kalbinti elektrinės ir Valstybinės atominės energetikos inspekcijos (VATESI) atstovai paneigė tokios avarijos galimybę.

Vis dėlto ir Lietuvoje tuo metu būta gandų, esą elektrinėje nutiko incidentas. Tai netgi yra pareiškęs Visagino politikas Olegas Davidiukas, o ir Rusijos žiniasklaidoje pranešimas apie avariją atsirado anksčiau nei lietuviškoje. Apie tai neva pranešė lietuvis žurnalistas.

„Šis įvykis pagal Tarptautinę branduolinių įvykių skalę INES buvo klasifikuotas kaip „už skalės ribų“ ir neturėjo poveikio gyventojams, aplinkai ir Ignalinos AE darbuotojams. Branduolinis kuras iš Ignalinos AE 1-ojo bloko reaktoriaus tuo metu jau buvo iškrautas, tad jokia rimtesnė branduolinė avarija negalėjo įvykti“, – rašoma LRT.lt atsiųstame VATESI atsakyme.

Šiandien žinoma, kad viename iš komponentų tuo metu „įvyko išsihermetizavimas, kurio metu už kontūro ribų ištekėjo dezaktyvavimui naudojami cheminiai reagentai (azoto rūgštis (1 proc.) ir kalio permanganatas)“ – neradioaktyvios medžiagos. Taip rašoma ir Ignalinos AE puslapyje, apie incidentą pranešta spalio 5 dieną.

Incidentu ir jį supančiais gandais Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaida naudojasi ne pirmą kartą.

„Apie branduolinės saugos požiūriu svarbius įvykius VĮ IAE nedelsdama praneša tiek visuomenei, tiek VATESI ir imasi visų būtinų priemonių, kad apsaugotų darbuotojus, gyventojus bei aplinką nuo neigiamos jonizuojamosios spinduliuotės poveikio“, – teigia VATESI.

„Šio įvykio jokiu būdu negalima laikyti avarija“, – LRT.lt aiškino Ignalinos AE atstovė spaudai Natalija Survila-Glebova.

Pažeidimų ieškoma ir toliau

Baltarusijos žiniasklaida taip pat mini, neva 2019 metais buvo aptikta daug pažeidimų, iš jų „tik du priskiriami nereikšmingiems“.

„Neteisingai interpretuojami pažeidimų apibūdinimai. <...> Du pažeidimai buvo apibūdinti kaip mažareikšmiai, tai yra tokie, kuriuos elektrinės darbuotojai pašalina inspektorių akivaizdoje dar per patikrinimą“, – sakė N. Survila-Glebova.

Jos teigimu, nustatyti pažeidimai nekėlė pavojaus gyventojams, darbuotojams ir aplinkai, jie visi buvo saugiai ir laiku pašalinti.

„Pavyzdžiui, buvo tikrinama kėlimo įrenginių įrangos (strypų, lynų, traversų ir kitų) saugojimas ir techninė priežiūra darbo vietose. Nustatyta, kad iš darbo vietų laiku nebuvo pašalinta nusidėvėjusi kėlimo įranga, kuri nebuvo eksploatuojama. Pažeidimas buvo pašalintas dar vykstant patikrinimui, jokios įtakos darbuotojams ir darbų saugai tai neturėjo“, – teigė N. Survila-Glebova.

Tvirtina, kad Lietuva priims visos Europos branduolines atliekas

Naujasis radioaktyviųjų atliekų kapinynas iš tiesų bus statomas netoli Baltarusijos sienos, Visagino savivaldybėje.

N. Survila-Glebova teigia, kad atliekyno projektas buvo svarstomas ir su latviais, ir su baltarusiais, tačiau aistrų kelia tik Baltarusijoje, Lietuva kaltinama nesitarusi su kaimynėmis. Nerimauti galėtų nebent visaginiečiai, tačiau ne kas kitas, o elektrinės darbuotojai ir patvirtino atliekų saugyklos projektą, sako elektrinės atstovė.

Baltarusijos žiniasklaidoje taip pat skelbiama, kad į Lietuvą nuo šiol bus gabenamos visos Europos atliekos.

„Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas draudžia įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir dėti į atliekynus radioaktyviąsias atliekas iš užsienio šalių“, – sako N. Survila-Glebova.

Jos teigimu, neatsakinga būtų tiesiog palikti radioaktyviąsias atliekas ir atidėti jų tvarkymą ateities kartoms, o ne įrengti saugyklą.

Elektrinės atstovė sako, kad atliekyno projektas yra parengtas pagal analogišką projektą Prancūzijoje, tad yra praktiškai išbandytas, nes jau eksploatuojamas porą dešimtmečių, atliekų aikštelę įvertino ir TATENA.

Paskelbia baltarusiai, o rusai išnaudoja

Dezinformaciją tiriančios iniciatyvos „DebunkEU.org“ analitikas Algirdas Kazlauskas sako, kad Ignalinos AE tema Baltarusijoje ir Rusijoje kartais, atrodo, minima net dažniau nei pačioje Lietuvoje, kurioje šiuo metu atliekami elektrinės uždarymo darbai. Jų terminas – 2038 metai.

Tai, ką apie elektrinę tipiškai rašo propagandinė žiniasklaida Rusijoje ir Baltarusijoje, sutampa, sako pašnekovas.

„Matome sinergiją, gerai koordinuotą komunikaciją. Paprastai iš Baltarusijos pusės dažniau pasirodo oficialių institucijų pranešimų, o prokremliška medija šią informaciją, jei ji svarbi, gerai ištiražuoja ir pakalbina atrinktus, „tinkamai“ žinias komentuojančius energetikos ekspertus“, – sakė A. Kazlauskas.

Pašnekovo teigimu, kaip ir kita Rusijos Vyriausybės tarnybų skleidžiama dezinformacija apie Lietuvą, žinutėmis apie energetiką ir Ignalinos AE siekiama sukurti Lietuvos, kaip neracionaliai ir neadekvačiai besielgiančios valstybės, įvaizdį.

„[Sakoma, kad] prieš 20 metų Lietuva neva turėjo puikią, gerai veikiančią, saugią ir galingiausią Europoje atominę jėgainę Ignalinoje, tačiau lietuvių politikai užsimanė atiduoti šalies nepriklausomybę Europos Sąjungai ir Briuselio ponai mainais liepė uždaryti Ignalinos AE. Todėl šiandien Lietuva priešinasi Astravui iš pavydo baltarusiams, nes šie jau turi naują atominę jėgainę, o lietuviai neturi nei senosios Ignalinos, nei naujosios Visagino, kuriai neva nerado investuotojų“, – apie pagrindinį Rytų formauojamą naratyvą pasakoja ekspertas.

Taip pat dažnai minima, kad be atominės elektrinės likusi Lietuva susiduria su elektros tiekimo sutrikimais, nepatikimais ir brangiais elektros tiekėjais iš Švedijos ir Lenkijos, laukia finansiniai nuostoliai.

„Ir dėl viso to Lietuvos ekonomika neva artėja prie žlugimo ribos“, – pasakojo A. Kazlauskas.

Jo teigimu, tokioje žiniasklaidoje dažnai ieškoma priekabių, esą kaltindami baltarusius dėl Astravo AE saugumo lietuviai pamiršta arba neva slepia incidentus Ignalinos AE.

Ignalinos AE atstovė N. Survila-Glebova sako, kad Baltarusijos valstybinė žiniasklaida siekia menkinti pasitikėjimą Lietuvos elektrine.

„Toks dezinformacijos skleidimas, tikėtina, yra atsakas į užtikrintą Lietuvos poziciją dėl Astravo AE saugos klausimų“, – sako ji.

Lietuvoje 2010 metais nebuvo užfiksuota radioaktyviųjų atliekų nuotėkio, tačiau šis gandas pasklido Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidoje ir yra eskaluojamas iki šiol, vadinamas avarija. LRT.lt pašnekovų teigimu, tuo metu nutekėjo neradioaktyvus skystis.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.