Verslas

2021.05.09 18:43

Vienų praradimai kitiems tampa galimybėmis: dėl pandemijos Vilniaus centre išsinuomoti patalpas galima ir 30 proc. pigiau

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.05.09 18:43

Vertindami komercinių patalpų nuomos rinkos padėtį, dalis nekilnojamojo turto (NT) ekspertų pastebi, kad pandemija gana ženkliai pakoregavo jo kainas – vidutiniškai jos sumažėjo 20–30 proc. Vis dėlto, anot jų, karantino atlaisvinimai ir veiklą atnaujinantis verslas ir vėl aktyvina rinką.

Kainos krito 20–30 proc.

Štai, paklaustas apie situaciją komercinio NT nuomos rinkoje, „Ober-Haus“ komercinio NT projektų vadovas Remigijus Valickas neslėpė, kad kainos yra gerokai nukritusios.

„Taip, patalpas gali išsinuomoti gerokai pigiau. Tačiau visada reikia kalbėti apie skaičius, o ne daug ar mažai, nes nuomotojui tai atrodo didelė nuolaida, o nuomininkui – visad per mažai. Tačiau iš esmės taip, jeigu kalbame apie pagrindines senamiesčio ir centro gatves, prekybines, maitinimo paskirties patalpas senamiesčio vietose, tos kainos yra pasikoregavusios vidutiniškai 20–30 proc., jeigu palygintume su daugiau nei prieš metus, prieš COVID-19“, – teigė R. Valickas.

Pagrindinė to priežastis, anot jo, koronaviruso sukelta pandemija. „Per kovidą tie nuomininkai užsidarė ir daugelis iš jų neatsidarys, todėl patalpos atlaisvėjo, pasiūla padidėjo, o naujų nuomininkų taip pat trūksta.

Normaliu laiku pagrindinėse gatvėse net nereikėdavo reklamos viešose erdvėse, kad galėtum rasti nuomininką, ir jis atsirasdavo, o dabar skelbimų ir reklamų tikrai netrūksta“, – pastebėjo R. Valickas.

Reaguodamas į pasikeitusią situaciją rinkoje, NT bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Mantas Umbrasas akcentavo, kad, kitaip nei būsto rinka, komercinių patalpų rinka išgyvena išties sudėtingesnį laikotarpį.

„Prekybinių patalpų rinka Vilniaus senamiestyje, kur akivaizdžiai matome laisvų vietų augimą bei nuomos kainų kritimą, sureagavo jautriai. Nepaisant to, kad senamiesčio prekybininkai galėjo prekiauti ilgiau nei prekybos centruose esantys nuomininkai (dėl atskirų įėjimų), karantino apribojimai ir santykinai aukštos nuomos kainos prekybinėse gatvėse apretino nuomininkų gretas“, – kiek kitokios nuomonės laikosi M. Umbrasas.

Kainos yra pasikoregavusios vidutiniškai 20–30 proc.

R. Valickas

Švelnėjant karantinui rinka atsigauna

Vertindamas komercinių patalpų nuomos rinką, NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ atstovas Mindaugas Kulbokas teigė negalintis visiškai sutikti, kad patalpos šiuo metu „vis labiau laukia savo nuomininko“. Jo aiškinimu, švelnėjant karantino ribojimams verslui, kartu aktyvėja ir rinka.

„Taip, turėtume įvertinti verslo apribojimus, susijusius su koronavirusu, ir visišką lokdauno (užsidarymo – LRT.lt) periodą prekybai bei pramogomis. Bet ką matome? Po palaipsninio veiklų atnaujinimo ir tam tikro reguliavimo švelninimo, pavyzdžiui, gali dirbti parduotuvės su atskiru įėjimu iš lauko, iš karto padidėjo 30–150 kv. m ploto prekybos patalpų, turinčių atskirą įėjimą, paklausa.

Jau dabar matome atsidariusius barus ir restoranus, juos užplūdo lankytojai, nors yra tik minimali galimybė veikti lauke. Taip, apyvartos dėl oro sąlygų dar nėra tokios, kokia buvo iki pandemijos apribojimų, bet čia suveiks suspaustos spyruoklės efektas ir šios veiklos pakankamai greitai sugrįš mažėjant suvaržymams“, – komentavo M. Kulbokas.

„Apranga prekiaujančios parduotuvės visų pirma atsidarė būtent senamiesčio zonoje. Tai rodo, kad netolimoje ateityje Vilniaus vadinamosiose prekybos gatvėse laisvų plotų liks mažai ir, ko gero, bus varžomasi dėl geriausių vietų prekybai ir paslaugoms teikti“, – pridūrė ekspertas.

Vis dėlto, kalbėdamas konkrečiai apie situaciją Vilniaus senamiestyje, jis atkreipė dėmesį, kad tai labai plati sąvoka.

„Jau kurį laiką Vilniaus senamiesčio prekybai ir pramogoms tinkamos vietos yra nusistovėjusios (Vilniaus, Islandijos, Vokiečių, Pilies, Didžioji gatvės, Gedimino pr. aktyvioji dalis iki „McDonalds“)“, – kalbėjo M. Kulbokas.

Netoli senamiesčio esančiame Paupio rajone, kur nuomojamos komercinės patalpos prekybai ir paslaugoms, M. Umbrasas tvirtino, jog nė vieni nuomininkai patalpų taip pat neatsisakė.

„Žinoma, tai lemia ir paties Paupio, kaip naujo rajono sostinės senamiestyje su naujai sukurta infrastruktūra, patrauklumas“, – pridūrė jis.

Jautriausiai sureagavo biurai

Tuo metu biurų rinka, anot M. Umbraso, centrinėje Vilniaus dalyje reagavo nevienareikšmiškai.

„Jautriausiai sureagavo nuomininkai, dirbantys vadinamuosiuose kovorkingo (darbo vietų nuomos – LRT.lt) centruose. Dėl trumpalaikių sutarčių ir mažesnių įsipareigojimų nuomininkai esant poreikiui galėjo lengvai nutraukti savo nuomos sutartis. O štai tradicinės biurų nuomos rinkoje nuomininkai savo veiklą paprastai planuoja 3–5 metams, tad judėjimo šiame segmente buvo kur kas mažiau“, – akcentavo M. Umbrasas.

M. Umbrasas taip pat sako pastebintis, jog, prasidėjus karantino atlaisvinimams, į rinką sugrįžta ir smulkūs nuomininkai.

„Esant neapibrėžtumo laikotarpiui nuomininkai siekia turėti trumpesnius įsipareigojimus, nenori investuoti į biuro įrengimą ir siekia turėti biuro augimo galimybes artimoje ateityje“, – sakė jis.

„Capital Commercial“ vadovės Julijos Tislenko teigimu, biuro ir administracinių patalpų rinkoje jaučiama didėjanti konkurencija tarp vystytoju, nes 2021 metais planuojamas biurų patalpų neužimtumas gali pasiekti net 10 proc. ribą.

„Šį tendencija verčia didesnes vakansijas turinčius verslo centrų vystytojus mažinti nuomos kainas iš 14–15 į 12 eurų už kvadratinį metrą. Labiausiai tai liečia prieš 10 metų statytus B+ klasės verslo centrus arba verslo centrus, esančius klientams ne itin patraukliose, šalia gyvenamųjų rajonų įsikūrusiose vietose“, – komentavo J. Tislenko.

Vertindama prekybos ir komercinių patalpų rinkos padėtį, J. Tislenko pastebėjo, kad per karantiną ypač paklausios buvo patalpos, esančios pirmame aukšte su atskiru įėjimų į gatve.

„Nes visoms kitoms, kaip žinome, dirbti buvo uždrausta. Buvo stebimas gana didelis mažesnių parduotuvių pasitraukimas iš prekybos centrų į minėtas pavienes patalpas. Kainų prasme šiame segmente patalpų nuomos ar pardavimo kainos net paaugo“, – teigė J. Tislenko.

Tuo metu prekybos gatvėse – centre, senamiestyje – ženkliai padidėjo vakansija dėl draudimo vykdyti maisto paskirties veiklą, bet tai neženkliai pakoregavo nuomos kainas šiose lokacijose, pastebėjo J. Tislenko.

„Pavyzdžiui, 25 kv. m prekybos patalpos Gedimino pr., šalia Katedros, nuomojamos už 2 tūkst. eurų, kas sudaro 80 Eur už kv.m, kaip ir prieš karantiną“, – atkreipė dėmesį ji.

Itin paklausios per karantiną, J. Tislenko teigimu, buvo ir sandėliavimo patalpos.

„Logistikos, pervežimų paslaugas teikiančios įmonės plėtėsi dėl padidėjusių prekybos srautų. Nuomos kainos už geros kokybės šildomus sandėlius siekė iki 8 eurų už kvadratinį metrą. Viena iš šio segmento naujausių tendencijų – patalpos „trys viename“ sandėliavimui, biurui ir prekybai vienoje vietoje. Tokių projektų vystymas yra vykdomas trijose pagrindinėse Lietuvos miestose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje“, – pažymėjo J. Tislenko.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.