Verslas

2021.05.07 21:01

Vakcinavimo proceso valdymui Lietuvoje kritikos negaili ir verslo atstovai: kalta ne logistika, o valdžios nemokėjimas komunikuoti

Darius Matas, LRT RADIJO laida „Pinigų kaina“, LRT.lt2021.05.07 21:01

Kaip LRT RADIJUI sako Transporto inovacijų asociacijos (TIA) valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius, nepanaudotos vakcinos sandėliuose guli ne dėl logistikos įmonių neprofesionalumo, o dėl prastos valdžios atstovų komunikacijos su visuomene.

Lietuva yra viena sparčiausiai gyventojus skiepijančių šalių Europoje. Tuo pačiu esame ir lentelės apačioje, jei pažvelgtume, kokią dalį vyriausių gyventojų pavyko paskiepyti iki šiol.


Pokyčių valdymo profesionalas, konsultacijų bendrovės „Change.lt“ įkūrėjas ir vadovas Gediminas Baublys labai akylai stebi vakcinavimo procesus mūsų šalyje. Apie tai, kokia situacija šioje srityje, G. Baublys informacija dalinasi savo socialiniuose tinkluose. Pasak jo, nesidomėti vakcinavimo procesu Lietuvoje labai sunku, mat tai yra didžiausias šiuo metu vykstantis procesas mūsų šalyje, liečiantis, praktiškai, kiekvieną asmenį.

Nors Lietuva ir yra viena pirmaujančių šalių pagal vakcinacijos pajėgumus, tačiau prioritetines žmonių grupes mūsų šaliai paskiepyti sekasi prastai.

Vakcinacijos procesą mūsų šalyje G. Baublys vertina tik vidutiniškai arba net prasčiau, nei vidutiniškai. Anot jo, nors Lietuva ir yra viena pirmaujančių šalių pagal vakcinacijos pajėgumus, tačiau prioritetines žmonių grupes mūsų šaliai paskiepyti sekasi prastai. Jis čia pat vardina daromas klaidas, dėl kurių ir stringa vyresniojo amžiaus gyventojų skiepijimo procesas.

„Manyčiau, kad tai yra, visų pirma, pačio strateginio valdymo ir planavimo klaidos. O taip pat nepakankamo prioretizavimo klaidos, – įsitikinęs jis. – Komunikacija yra svarbu, tačiau tai yra pasekmė, kad nėra pasirengta pakankamai pačiam procesui. Taip pat nepakankamai atlikti analitiniai namų darbai.“

Jei mes norime nueiti iki visuomenės bendro imunizacijos lygio, 70 proc., tai nėra kitos išeities, kaip tik paskiepyti didžiąją dalį vyriausiųjų šalies gyventojų. Man atrodo, kad iki šiol tai nėra iki galo suprasta.

Esminis dalykas, kurio pasigenda G. Baublys, yra atsakymas į klausimą, kur mes norime su tokiais veiksmais nueiti? „Jei mes norime nueiti iki visuomenės bendro imunizacijos lygio, 70 proc., tai nėra kitos išeities, kaip tik paskiepyti didžiąją dalį vyriausiųjų šalies gyventojų. Man atrodo, kad iki šiol tai nėra iki galo suprasta“, – svarsto jis ir čia pat pateikia pavyzdį.

„Lietuvoje yra pusė milijono vyresnių, nei 65 metų, gyventojų. Šiuo metu jų yra paskiepyta apie 57 proc., – statistiką konstatuoja pokyčių valdymo profesionalas. – Žvelgiant į trumpą ateitį, iki kol planuojamas visuotinis vakcinavimas, gegužės viduryje, yra mažai tikėtina, kad bus pasiektas didesnis nei 60 proc. lygis.“

Lietuvoje yra pusė milijono vyresnių, nei 65 metų, gyventojų. Šiuo metu jų yra paskiepyta apie 57 proc.

80-ties ir dar vyresnių žmonių grupėje paskiepytųjų dar mažiau – vos 49 procentai. „Tai reiškia, kad šita, pati sudėtingiausia grupė, yra sunkiausiai pasiekiama visais šiuolaikinės komunikacijos būdais. Tokie žmonės dažnai nesinaudoja Feisbuku, nėra pasiekiami elektroniniu paštu. Tai pati sudėtingiausia grupė, su kuria reikia daugiausiai dirbti.

Ir štai šitoje grupėje bus nepaskiepyta virš 200 tūkst. asmenų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad likusioje populiacijos dalyje reikės paskiepyti didesnį skaičių žmonių tam, kad pasiekti tą 70-ties procentų lygį. Dar reikia nepamiršti, kad skiepijami yra tik vyresni 16-kos metų amžiaus piliečiai“, – sako konsultacijų bendrovės vadovas.

Pašnekovas taip pat spėja, kad prasidėjusi masinė vakcinacija vyresniojo amžiaus žmones tarsi nustums į šoną. Anot G. Baublio, pats vakcinacijos procesas pasikeis.

Visi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai bus nukreipti aptarnauti besikreipiančiuosius. O tai reiškia, kad šita (vyresnių žmonių – LRT.lt) grupė bus pastumta į šoną.

„Jei mes sunkiai dirbome kviesdami žmones, juos pavėžėdami, keletą kartų skambindami jiems, įtikinėdami, tai prasidėjus masinei vakcinacijai, nebebus kam to daryti. Visi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai bus nukreipti aptarnauti besikreipiančiuosius. O tai reiškia, kad šita (vyresnių žmonių – LRT.lt) grupė bus pastumta į šoną, – nuogąstauja jis. – Ir mes to siektino rezultato, yra tokia didelė rizika, taip ir nepasieksime – nepaskiepysime šitos žmonių dalies.“

Dar vienas kritikuojamas vakcinacijos proceso aspektas – logistika. Dešimtys ar net šimtai tūkstančių vakcinos dozių yra nepanaudojamos. Transporto inovacijų asociacijos (TIA) valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius sako, kad Lietuvoje yra pakankamai pajėgių bendrovių, tame tarpe ir startuolių, kurie deramai susitvarkytų su logistikos iššūkiais. Anot jo, problema glūdi ne logistikoje, o jau minėtoje organizacinėje veikloje.

„Aš manau, kad čia ne logistikos iššūkis, o problema slypi tų sąrašų sudaryme ir pačios vakcinavimo sistemos pasirinkime , – pastebi jis. – Visiškai pritariu kitam pašnekovui (G. Baubliui – LRT.lt), kad tai yra komunikacijos bėda. Mes turėjome anksčiau pradėti komunikuoti arba turėjome pradėti kitaip reguliuoti – jeigu mes pristatėme štai tokį kiekį vakcinų, tai ir turėjome tam tikrą pacientų skaičių surinkti.“

Čia galėjo būti įtraukti nebūtinai tik tam tikros amžiaus grupės žmonės, bet ir kitų grupių žmonės, kurie savo pavyzdžiu galėjo paskatinti vakcinuotis savo tėvus, gimines, kaimynus.

Pasak TIA valdybos pirmininko, reikiamą pacientų kiekį buvo galima surinkti ne tik iš prioritetinėmis laikytų žmonių grupių. „Čia galėjo būti įtraukti nebūtinai tik tam tikros amžiaus grupės žmonės, bet ir kitų grupių žmonės, kurie savo pavyzdžiu galėjo paskatinti vakcinuotis savo tėvus, gimines, kaimynus.

Taigi, tikrai negalima sakyti, kad logistika kalta dėl to, kad vakcinos guli sandėliuose – neva tai neturime transporto ar jis gali ne laiku atvežti. Mes tikrai puikiai su tuo susitvarkome ir tą tikrai galime užtikrinti“, – tikina TIA valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius.

Viso išsamaus pokalbio, kaip vakcinavimo procesą organizuotų Lietuvos verslo atstovai, klausykitės radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt