Verslas

2021.05.05 16:45

Galimybių pasą verslininkai vertina dvejopai: kuo baras skiriasi nuo naktinio klubo?

atnaujinta 17.36
Gabrielė Sagaitytė, Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.05.05 16:45

Trečiadienį ministrų kabineto įvestą galimybių pasą verslo atstovai teigia vertinantys teigiamai, tačiau įžvelgiantys diskriminaciją dėl naktinių klubų.

Galimybių pasą turintiems gyventojams nuo gegužės 24 dienos bus leista lankytis restoranuose, barų, kavinių viduje ir renginiuose iki 500 žmonių. Maitinimo įstaigos ir toliau galės dirbti nuo 7 iki 21 valandos, naktiniai klubai vis dar liks užverti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė patikino, kad, epideminei situacijai gerėjant, bus atverti ir pastarieji. Žadama švelninti reikalavimus ir sporto klubuose.

„Ekonomikos ir inovacijų ministerija norėjo leisti veikti visiems, tačiau sprendimai yra priimami kompromisų keliu. Tai vis tiek yra galimybė judėti į priekį. Jei epideminė situacija gerės, atsidarys ir daugiau veiklų“, – sakė ministrė.

Įžvelgė diskriminaciją

Tai, kad galimybių pasas kol kas nesuteiks galimybės eiti į naktinius klubus, Vilniaus naktinio aljanso pirmininkas Markas Adamas Haroldas vadino diskriminacija.

„Tai yra nesąmonė – nėra jokio pagrindo taip diskriminuoti. Nebuvo pateikta kokių nors mokslinių įrodymų, kodėl taip reikėtų daryti. Jie tokių įrodymų neturi, nes tokių įrodymų nėra. Protrūkių naktiniuose klubuose net nebuvo, skirtumo tarp naktinio klubo ir baro aš nematau. Nežinau, kaip jie sureguliuos tą skirtumą, nes niekur nėra parašyta, kas yra naktinis klubas, kas ne. [...]

Nėra teisinio pagrindo diskriminuoti naktinių klubų, barų savininkams nėra aišku, ar jų baras bus traktuojamas kaip naktinis klubas, ar ne. Jau nekalbu apie tai, kad nėra įrodymų, jog darbo laiko apribojimai turi prasmę“, – komentavo M. A. Haroldas.

Aljanso pirmininkas tvirtino, kad galimybių pasas galėtų būti taikomas jau šiandien. „Mes jau vasario mėnesį siūlėme šią idėją, esame pasiruošę labai seniai. Problema buvo ta, kad Vyriausybė nepriėmė šių sprendimų. [...]

Žmogus, kuris akivaizdžiai nesupranta, kas yra naktinis klubas, nebuvo naktiniame klube ir nekalbėjo su naktinių klubų vadovais, priima sprendimą, sugalvoja formuluotę, tai yra nesąmonė“, – kalbėjo M. A. Haroldas.

Barų savininkams nėra aišku, ar jų baras bus traktuojamas kaip naktinis klubas, ar ne.

Nesupranta, kuo baras skiriasi nuo naktinio klubo

Barų „Bardakas“, „Sanatorija“, „Dirigentai“ ir naktinio klubo „Materialistė“ atstovas Matas Puodžiūnas sprendimą dėl naktinių klubų LRT.lt teigė vertinantis blogai.

„To ir tikėjomės, kad mus toliau demonizuos, kad ten visi glėbesčiuojasi ir linksminasi. Mes taip ir planavome, kad mus atidarys pačius paskutinius – uždarė pirmus, bet atidarys paskutinius. Aš nesuprantu šio ribojimo, kuo barai ir restoranai skiriasi nuo naktinių klubų“, – svarstė M. Puodžiūnas.

Anot minėtų klubų atstovo, šiuo metu savo klientams duris užvėręs tik vienas jų – „Materialistė“, o veikti tik lauke likę barai gali 10–20 proc. pajėgumu.

„Leista du žmonės prie staliuko, tad iš 100 staliukų trijuose baruose turime 17. Iš esmės mūsų veikimas kol kas yra minusinis, nes nuo 17 iki 21 val. yra keturios valandos, o reikia su virtuve, su darbuotojais [atsiskaityti]. Paskaičiavome, kad praėjusią savaitę buvo maždaug 3 tūkst. eurų minusas, dar tokie orai. Mums labai svarbu ilginti darbo laiką ir leisti po daugiau žmonių prie staliuko“, – sakė barų atstovas.

Aš nesuprantu šio ribojimo, kuo barai ir restoranai skiriasi nuo naktinių klubų.

Galimybių paso idėją palaiko

Vis dėlto galimybę į barų vidų priimti daugiau klientų M. Puodžiūnas teigė vertinantis teigiamai.

„Dėl barų – labai gerai, nes viduje galėsime pasodinti daugiau žmonių, turint omenyje, kad vis dar sninga. Mes tik už pasus, už skiepus.

Aš tai vadinčiau antru žingsniu. Pirmas – atidarė terasas, antras – galimybių pasas, trečias – tikimės, kad barų veiklą leis iki vidurnakčio, o paskui toliau judėsime link geresnio ir šviesesnio rytojaus. Labai džiaugiamės dėl galimybių paso, jį palaikome ir lauksime apribojimų švelninimo“, – kalbėjo M. Puodžiūnas.

„Mes jau šiandien galėtume [taikyti galimybių pasą], viską esame pasiruošę“, – pridūrė jis.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė LRT.lt taip pat teigė pozityviai vertinanti Vyriausybės nutarimą dėl galimybių paso ir taikomus reikalavimus skirtingoms vakcinoms.

„Mes, kaip verslas, labai laukėme to galimybių paso ir jau buvome išsigandę, kad mūsų valdžia sudreifuos ir lauks žaliojo paso. Bet mums, kaip vietiniam turizmui, jis [galimybių pasas] ypač reikalingas, nes yra daug ir persirgusių, ir pasiskiepijusių žmonių. Tikrai būtų galima atlaisvinti daug daugiau verslų, ypač restoranus, viešbučių paslaugas“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.

Mano, kad prisidės ir prie turizmo gaivinimo

Jos teigimu, tai gera žinia ir kaimo turizmo sodyboms, visam vietiniam turizmui, sporto klubams. Be to, anot E. Šiškauskienės, galimybių pasas galėtų prisidėti prie Baltijos valstybių turizmo gaivinimo.

„Žadėjo mūsų valdžia tartis su estais ir latviais, kad padarytų Baltijos šalių burbulą, tai irgi labai prisidėtų, nes labai dideli srautai iš Latvijos ir Estijos pernai važiavo į Lietuvą ir labai daug lietuvių važiavo į kitas Baltijos valstybes“, – atkreipė dėmesį E. Šiškauskienė.

Paklausta, ar galimybių pasas pareikalautų didesnio pasirengimo, kaštų dėl to, kad maitinimo ir apgyvendinimo įstaigoms reikėtų tikrinti svečius, E. Šiškauskienė tvirtino tuo abejojanti.

„Lygiai tą patį darėme ir pernai, kai buvo privaloma rezervacija. Buvo programėlės ir reikėjo rinkti žmonių telefono numerius be pavardžių dėl duomenų apsaugos. Verslas labai greitai prisitaikė. Jeigu bus QR kodas ar programėlė „Korona Stop“, tai tikrai nesudarys problemų patikrinti įeinantį svečią“, – sakė E. Šiškauskienė.

Verslas pasiruošęs ir šiandien, jeigu tik leistų dirbti. Pamoką tikrai visi išmokę.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad neretai vietą restoranuose ir kavinėse svečiai rezervuojasi iš anksto, o išlaikant atstumus tarp staliukų ir viduje svečių srautas nebus itin didelis, todėl esą patikrinti svečius nebus sudėtinga.

„Tie, kas norės tikrai patekti, rezervuosis. Be to, svečiai tai daro ir saugumo sumetimais. Visi supranta, kad atsekamumas yra labai svarbus, ir labai geranoriškai į tai žiūri“, – tvirtino E. Šiškauskienė.

Paklausta, ar tai reiškia, kad galimybių pasu gyventojai maitinimo ir apgyvendinimo įstaigose galės pasinaudoti jau gegužės 24 dieną, kai ir yra numatomas paso įsigaliojimas, E. Šiškauskienė juokavo – galėtų pasinaudoti jau ir dabar, jeigu tai būtų leidžiama.

„Verslas pasiruošęs ir šiandien, jeigu tik leistų dirbti. Pamoką tikrai visi išmokę. Ir su SPA viešbučiais, kiek teko kalbėti, nebėra įtampos. Visi kaip ir apsipratę su situacija: svečiai neturi pretenzijų dėl ribotų paslaugų, darbuotojai jau turi vienų metų patirtį. Kažkaip paprasčiau“, – teigė E. Šiškauskienė.

Renginių organizatoriai neslepia susierzinimo: tai nėra sektorius, kuris pradeda dirbti spragtelėjus pirštais

Renginių industrijos asociacijos valdybos narė, komunikacijos, renginių organizavimo bendrovės „OLIVE | Gyva komunikacija“ vadovė Agnė Grigaliūnienė LRT.lt teigia palaikanti Galimybių pasą.

„Jeigu taip trumpai jį apibūdinus, tai man toks pirmas jausmas (kaip bebūtų gaila) – tai yra nauja mūsų realybė. „Prieš“ gali būti visokiausių, bet, jeigu norime grįžti į kažkokį bent jau normalesnį, nuoseklesnį gyvenimą, kai žmonės eina į darbą, mokyklas, kai žmonės eina į miestą, į renginius ir būna kartu, būriuojasi, būna su šeimomis, tai, ko gero, tai yra tokia laikina (tikiuosi), bet būtina priemonė“, – LRT.lt tvirtino A. Grigaliūnienė.

Vis dėlto, kalbėdama apie renginiams taikomus ribojimus, ji atkreipė dėmesį, kad kai kurie sprendimai kelia klausimų. Kaip pavyzdį ji pateikė renginius, kurie organizuojami bendrovėms, kai įmonės darbuotojai kartu atlieka įvairias užduotis, dalyvauja renginiuose, sportuoja ar užsiima kitomis veiklomis.

„Mums tokia realybė nieko nekeičia. Truputį liūdina ir jau galima drąsiai pasakyti ir erzina toks per didelis valdžios atsargumas, jeigu taip galima būtų pasakyti. Žinoma, didžiausia problema, kad nėra plano. Jeigu jie sako mums šiandien, kad renginiai yra 500 asmenų, tai veiks koncertams ir kitiems stebimiems renginiams, bet visam kitam sektoriui, verslo renginiams, tai nieko negelbėja“, – teigė A. Grigaliūnienė.

Gerai, kad veikiama į tą atsidarymo pusę, bet ar ne per lėtai? Tikrai per lėtai. Ar daug logikos? Nežinau.

Ji pateikė pavyzdį – per bendrovėms organizuojamus renginius gali būti organizuojami ir bendri pietūs, tačiau tokios veiklos organizuoti negalima, nors lankytis viešojo maitinimo įstaigose gyventojams leidžiama.

„Gerai, kad veikiama į tą atsidarymo pusę, bet ar ne per lėtai? Tikrai per lėtai. Ar daug logikos? Nežinau. Arba nežinau visos informacijos, arba gerokai reikia tobulinti šią sistemą“, – sakė A. Grigaliūnienė.

Anot jos, derėtų parengti planą, kaip ketinama atlaisvinti ribojimus ir kokia bus jų seka. Jeigu vis dėlto apie tai dar nesvarstoma, A. Grigaliūnienės teigimu, derėtų galvoti apie veiksmingas paramos priemones.

Jeigu kažkam vis dėlto galvojasi, kad įmanoma dar šį sektorių toliau laikyti nedirbantį, drausti darbą, tai pasakykite, kokia bus reali veikianti pagalba?

„Jeigu kažkam vis dėlto galvojasi, kad įmanoma dar šį sektorių toliau laikyti nedirbantį, drausti darbą, tai pasakykite, kokia bus reali veikianti pagalba? Jeigu mūsų sektoriuje, lyginant su pramone, IT ar kitais sektoriais, dirba gana nedaug žmonių, tai nereiškia, kad mes neatnešame pridėtinės vertės. Tie žmonės jungia begales kitų įmonių. Jeigu mūsų verslai žlugs vienas po kito, paskui mus žlugs sektoriai nuo scenos darbininkų iki maisto tiekėjų ir daug kitų įmonių. Tai tūkstančiai darbo vietų“, – tvirtino A. Grigaliūnienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad suorganizuoti renginį trunka gana ilgą laiką, todėl, vos leidus vėl organizuoti renginius, jie, tikėtina, prasidėtų tik po maždaug mėnesio.

„Jau nekalbu apie festivalių organizatorius, kuriems ne tik reikia susitarti su atlikėjais, sužiūrėti lokacijas, išreklamuoti ir parduoti bilietus. Tai nėra sektorius, kuris, spragtelėjus pirštais, iškart pradeda dirbti“, – teigė A. Grigaliūnienė.

Dėl šios priežasties, anot jos, ir reikalingas konkretus planas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt