Verslas

2021.05.04 10:57

Ekonomistai situaciją piešia šviesiomis spalvomis – Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiausiai Baltijos šalyse

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.05.04 10:57

Atsižvelgdami į geresnį, nei prognozuota, pirmo ketvirčio Lietuvos BVP pokytį, SEB banko ekonomistai gerina šių metų BVP augimo šalyje prognozę nuo 1,8 proc. iki 4,6 proc. Anot SEB banko vyr. ekonomisto Tado Povilausko, pagal ekonomikos augimo tempą, Lietuva tarp Baltijos valstybių greičiausiai ir vėl bus pirma.

„Lietuva yra pirmoji ES šalis, kurios BVP yra viršijęs priešpandeminį lygį – 2019 metų ketvirtą ketvirtį, nedaug atsilieka Švedija“, – pažymėjo T. Povilauskas.

Antradienį vykusioje nuotolinėje SEB banko apžvalgoje ekonomistas aptarė naujausios makroekonomikos rodiklių prognozes, per karantiną padidėjusių santaupų galimą įtaką ekonomikai, darbo rinkos pokyčius antrojo karantino metu, būsto rinkos situaciją bei valdžios politikos įtaką šių ir kitų metų ekonomikai.

SEB ekonomistų teigimu, Latvijos ekonomika 2021 metais turėtų augti 3,7 proc., Estijos – 3,3 proc. Dėl spartaus skiepijimo ir valdžios pagalbos priemonių smarkiai atsigauna ir JAV ekonomika, o tai, pasak SEB banko ekspertų, turės naudos ir likusio pasaulio ekonomikai. Infliacija ir JAV, ir euro zonoje šiemet ūgtels, tačiau kitąmet ji bus kuklesnė.

„Kitais metais teigiamos įtakos turės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo pinigai“, – sakė T. Povilauskas.

Ankstesnė prognozė nepasiteisino

T. Povilausko aiškinimu, prasidėjus antrajam karantinui Lietuvoje, BVP augimo prognozė buvo sumažinta iki 1,8 proc., tačiau tai nepasiteisino.

„Vien per pirmą 2021 metų ketvirtį Lietuvos ekonomika paaugo 1,8 proc. ir buvo 1 proc. didesnė negu prieš metus. Latvijoje, kur ribojimai buvo panašūs, BVP per ketvirtį smuko 2,6 proc. Tokį didelį skirtumą tarp ūkio plėtros pokyčių Lietuvos naudai lemia vienos įmonės, gaminančios reagentus, veiklos apimties šuolis nuo praėjusių metų pabaigos.

Kol nėra išsamaus BVP išskaidymo pagal įvairių ekonomikos sektorių indėlį, sudėtinga tiksliai įvardyti, kokia buvo šios įmonės augimo įtaka BVP pokyčiui. Tačiau dėl jos veikiausiai BVP pirmą ketvirtį padidėjo ne mažiau kaip 1,5 proc. Mažai tikėtina, kad reagentų, naudojamų vakcinai gaminti, produktų paklausa artimiausiais ketvirčiais mažės, todėl tai darys teigiamą įtaką BVP ir artimiausiais ketvirčiais“, – nurodo T. Povilauskas.

Kad ir kaip būtų, ekonomistas neslepia, jog už tokio sėkmingo BVP rezultato slypi tūkstančiai ne tokių džiugių verslo ir gyventojų istorijų.

„Pandemija yra daugiaveidė. Tai nereiškia, kad viskas yra vienu metu gerai. Matėme, kad sausį daugiau nei 130 tūkst. žmonių buvo prastovose, virš 60 tūkst. gavo savarankiško darbo 260 eurų išmokas – dar yra problemų“, – neslepia T. Povilauskas.

„Daugiau negu 15 tūkst. įmonių gavo vienkartines subsidijas, o tai reiškia, kad jų pajamos antro karantino metu krito daugiau negu 30 proc.“, – atkreipia dėmesį T. Povilauskas.

Anot jo, verslo padėtis priklauso nuo to, kuriam sektoriui šis priklauso, tačiau situacija dėl vakcinacijos bet kokiu atveju gerėja.

„Gamybininkai džiaugiasi, paslaugų sektorius, vėlgi, priklausomai nuo to, kokie yra ribojimai, – vieniems yra geriau, kitiems – blogiau, bet akivaizdu, kad prisitaikymas vyksta, juolab žvelgiant į ateitį. Matome, kad su skiepijimu tų ribojimų bus mažiau“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Išaugs vartojimas

Pasak ekonomisto, įsibegėjanti vakcinacija šalyje taip pat leidžia žvelgti į situaciją optimistiškai. Spartėjantis skiepijimas, anot jo, turės teigiamos įtakos ir namų ūkių vartojimo augimui artimiausiais ketvirčiais.

„Greičiausiai 3–4 ketvirčius turėsime Izraelio variantą, kai žmonių srautai laisvalaikio praleidimo vietose, kurios yra ribojamos, turėtų sugrįžti arti pandeminio lygio“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Ekonomistai nuo 2 iki 2,6 proc. didina vidutinės 2021 metų infliacijos prognozę Lietuvoje, kitų metų – nuo 2,5 iki 2,6 proc.

„Priežasčių, kodėl pagerinome infliacijos prognozę, yra nemažai. Pirmiausia, per pirmus keturis šių metų mėnesius prekių ir paslaugų kainos augo sparčiau, negu tikėjomės, dėl labiau didėjusios naftos kainos“, – nurodė T. Povilauskas.

Anot ekonomistų, nuo 2020 metų pabaigos labai ūgtelėjo įvairių žaliavų kaina ir jų kainos šuolis bus perkeltas į galutinę prekių kainą vartotojams. Trečia, atsiveriant ekonomikai, sparčiau augs ir paslaugų kainos, nes darbo jėgos sąnaudos yra didesnės negu prieš metus. Nors Seimas veikiausiai priims sprendimą laikinai sumažinti PVM tarifą nuo 21 iki 9 proc. maitinimo paslaugoms, dėl to šių paslaugų kaina neturėtų mažėt

„Panašu, kad gamybos užsakymų lygis atšoko labai greitai ir gamybos užsakymų yra daug ir paklausa nėra problema. Tą rodo ir lūkesčiai dėl darbuotojų skaičiaus, kurie yra šoktelėję. Bet problema yra tiekimo grandinės sutrikimai ir augančios žaliavų kainos. Apklausos rodo, kad šuolis yra tikrai didelis ir vienas didžiausių istorijoje. Gamintojai planuoja ir turi kelti kainas, kad išlaikytų pelningumą“, – perspėjo T. Povilauskas.

Nedarbas mažės

Vertindami nedarbą ateinančiais metais, ekonomistai viliasi, kad jis mažės.

„Vidutinis nedarbas šiemet bus 8,4 proc., o kitąmet kris iki 7,4 proc. Tai reiškia, kad nors BVP jau grįžo į lygį, buvusį prieš pandemiją, nedarbas veikiausiai grįš į 2019 metų lygį tik 2023 metais“, – teigia T. Povilauskas.

„Darbuotojų skaičius jau yra aukščiau prieškrizinio lygio arba labai panašus. Tai yra geras ženklas tiek kalbant apie vartojimą, tiek kalbant apie ekonominius lūkesčius“, – sako T. Povilauskas.

Vertindamas atlyginimų situaciją šalyje, T. Povilauskas atkreipia dėmesį, kad, „Sodros“ duomenimis, vidutinės draudžiamosios pajamos pirmą ketvirtį buvo net 10,7 proc. didesnės negu prieš metus.

„Tikėjomės, kad gerokai sulėtės algų augimas valstybės sektoriuje, tačiau algos biudžetinėse ir viešosiose įstaigose didėjo tik truputį lėčiau negu 2020 metais. Metinis vidutinio darbo užmokesčio pokytis antrą ketvirtį bus panašus ir turėtų sumažėti antrą metų pusmetį“, – sakė jis.

Tuo metu vidutinio darbo užmokesčio augimą SEB ekonomistai padidino nuo 4,5 proc. iki 7,5 proc.

„Lėčiau nei pernai, bet daugiau nei kitose Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje algų augimas paspartėjo, bet šiais metais, pagal mūsų prognozes, neturėtų būti spartesnis nei Lietuvoje“, – teigė T. Povilauskas.

SEB ekonomistų apibendrinimu, valdžios politika šiemet ir toliau skatins ekonomiką, biudžeto deficitas bus gana panašus į praėjusių metų deficitą. Visgi, perspėja jie, neišvengiamai artėjame prie to taško, kai valdžia turės keisti fiskalinės politikos kryptį, tačiau tą padaryti nebus paprasta atsižvelgiant į didelius gyventojų ir verslo lūkesčius.

„Per pandemiją valdžios pagalba ekonomikai buvo ypač svarbi ir tai turėtų padidinti žmonių pasitikėjimą valstybe, tačiau tai nereiškia, kad neturi sugrįžti tam tikri laisvos rinkos procesai, kurie buvo pristabdyti. Pavyzdžiui, nereikėtų gąsdintis, kad bankrotų skaičius artimiausiais metais ūgtels (praėjusiais metais pradėtų bankrotų skaičius krito per pusę), svarbu, kad jis nekiltų aukščiau, negu buvo prieš pandemiją“, – pažymi T. Povilauskas.

NT kainų augimo ragina nedramatizuoti

Vertindamas situaciją nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, T. Povilauskas atkreipia dėmesį, kad nuo 2015 metų būsto kainos Lietuvoje augo lėčiau nei atlyginimai. Anot jo, šiais metais algos augs 7,5 proc., o būsto kaina padidės 10 proc.

„Nereikia sudramatinti, kad kainos sparčiau auga. [...] Kainų augimas yra visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Taip, Lietuvoje jis yra spartesnis pastaraisiais mėnesiais, bet atminkime, kad nuo 2015 metų Lietuvoje būsto kainos augo lėčiau nei algos. Kai tiek metų būsto kaina augo lėčiau nei vidutinis darbo užmokestis, ateina tas laikas, kai, pavadinkime, „pramuša“, ir panašu, kad turėsime tam tikrą laiką, kai būsto kainos turbūt augs greičiau nei vidutinis darbo užmokestis“, – tvirtina T. Povilauskas.

Reaguodamas į naujų butų pasiūlą sostinėje, ekonomistas teigia, kad per pastaruosius kelerius metus ji kaipmat susitraukė.

„Labai staigiai į viršų eina būtent naujų butų kainos Vilniaus mieste. Naujausi sandoriai, kai kalbame apie ekonominę ar vidutinę klasę, rodo 20 proc. (augimą – LRT.lt), palyginti su praėjusiais metais. Tai nesimato oficialioje statistikoje, bet tikėtina, kad atguls po kelių mėnesių, kai tie butai bus užbaigti ir bus oficialiai sudaromi sandoriai“, – akcentuoja T. Povilauskas.

Vis dėlto T. Povilauskas atkreipia dėmesį ir į itin palankiai vertinamą NT paklausą: „Yra daug perkančiųjų savo pirmą būstą ar besigerinančiųjų būstą, kurių tikrai nepavadins nei investuotojais, nei spekuliantais, tai jiems užkirsti kelio negali ir tikrai nereikia.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.