Verslas

2021.05.17 05:30

„Girdžiu, kaip kaimynai šlapinasi, kalbasi tarpusavyje“: vilnietės liudijimas atskleidžia opią problemą

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.05.17 05:30

Įsigijusi butą 2005 metais pastatytame name Vilma teigia nesitikėjusi tokios prastos garso izoliacijos. Girdisi kaimynų balsai, televizorius. „Net tualete juos girdžiu“, – sako moteris. Ekspertai teigia, kad ne visi naujos statybos būstai atitinka net minimalią – C garso klasę, o NT plėtotojų atstovas tikina: jei nepatinka, garso klasę galima pasigerinti ir pačiam.

Nuo 2004 metų visi Lietuvoje statomi dvibučiai, daugiabučiai, blokuoti gyvenamieji pastatai turi atitikti ne žemesnę kaip C garso klasę. Tokią garso klasę atitinkančiame name kalbančių kaimynų girdėtis neturėtų, tačiau net ir kai kuriuose naujesnės statybos namuose iš gretimo buto galima išgirsti daugiau, nei norėtųsi.

Su LRT.lt susisiekusi Vilniuje gyvenanti Vilma piktinosi, kad, nors gyvena 2005 metais statytame name, kuris turi atitikti bent C garso klasę, garsas pro sienas sklinda taip, tarsi jos būtų popierinės.

„Girdžiu, kaip kaimynai virš manęs vaikšto. Tualete, kada žmogus šlapinasi, girdžiu čiurlenimą“, – stebėjosi moteris.

Garsai, anot Vilmos, sklinda ir iš apačioje esančio buto. „Nuolat girdžiu ir po mumis gyvenančius kaimynus. Girdisi, kaip jie kalbasi tarpusavyje, žiūri televizorių. Energinei klasei taikome aukščiausius reikalavimus, o garso kokybė, regis, niekam nėra įdomi“, – stebėjosi ji.

Kaimynų balsai neturėtų girdėtis

Kaip LRT.lt pažymi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (Statybų inspekcijos) atstovė Rasa Kėkštienė, C garso klasę atitinkančių namų vidinės pertvaros tarp kambarių ir šalia esančių kitų butų, bendrojo naudojimo patalpų privalo izoliuoti iki 55 dB oru sklindantį garsą.

Pavyzdžiui, 55–60 dB garso lygis atitinka garsų kalbėjimą.

Gyvenamųjų pastatų, kurių garso klasė ne žemesnė kaip C, perdangų (tarp kambarių ir virš jų esančių kitų butų patalpų) smūgio garso slėgio lygis gali būti iki 53 dB.

Kauno technologijos universiteto dėstytojas Statybinės fizikos laboratorijos vadovas Karolis Banionis atkreipia dėmesį, kad žmonės girdi skirtingai, todėl vieni gali girdėti kaimynus, kiti – ne. Vis dėlto specialistas tikina, kad C garso klasę atitinkančiame name žmogus girdėti kaimynų neturėtų.

„Ne kiekvienas žmogus girdi vienodai. Aš pats auginu tris vaikus, gyvenu daugiabutyje ir kaimynų negirdžiu, bet užjaučiu kaimynus, kurie gyvena po manimi, nes jie turbūt mus girdi, kadangi mažamečių vaikų neaugina.

C garso klasės name smūginis garsas, kai laksto vaikai, gali girdėtis, tačiau žmonių kalbėjimo ar kitame bute skleidžiamo televizoriaus garso girdėti neturėtume. Jeigu žmogus kalba labai garsiai, galbūt ir galima girdėti, bet tikrai nesuprasite, ką jis šneka“, – sako K. Banionis.

Dalis lietuvių gyvena prasčiausios garso klasės namuose

Akustinius matavimus garso klasei nustatyti atliekančios KTU laboratorijos vadovas K. Banionis pasakoja, kad nuo 2004-ųjų įsigaliojus reikalavimui statyti C garso klasės namus plėtotojai aukštesnės garso klasės siekti nesivargindavo, tačiau augant konkurencijai Lietuvoje atsiranda ir aukštesnę – B arba A – garso klasę atitinkančių projektų.

Vis dėlto būna atvejų, kada naujos statybos būstas neatitinka net minimalios – C garso klasės. Tiesa, tokie atvejai reti.

„Dažniausiai minimali reikalaujama C garso klasė nėra pasiekiama dėl projektinių sprendinių. Galiu drąsiai teigti, kad yra labai mažai gerų akustikos specialistų. Mes skiriame labai didelį dėmesį šiluminėms ir priešgaisrinėms pastato savybėms, konstrukcijoms, bet nepakankamai akustinėms. Projektuotojai retai konsultuojasi su akustikos specialistais, todėl ir atsiranda bėdų“, – sako specialistas.

Viešai pasižiūrėti, kokią garso klasę atitinka visi Lietuvoje naujai pastatyti daugiabučiai, galimybių nėra. Statybų inspekcija, kuri prieš pasirašant pastato statybų užbaigimo aktą tikrina, ar garso klasifikavimo protokole nurodyta garso klasė atitinka keliamus reikalavimus, tokių duomenų nekaupia.

Pasižiūrėjus į KTU laboratorijos suteiktus garso klasės sertifikatus, kurie skelbiami viešai, galima matyti, kad nuo 2020–2021 metų garso matavimai buvo atlikti 29 pastatuose. 1 namas atitiko aukščiausią – A garso klasę, 26 – C ir 2 pastatai – E garso klasę.

Reikia pažymėti, kad iki 2004-ųjų statytuose daugiabučiuose reikalavimų garso klasei nėra, todėl didžioji dalis dar sovietmečiu statytų daugiabučių atitinka žemiausią – E garso klasę.

„Dažniausiai senos statybos namai atitinka prasčiausią – E arba kiek aukštesnę – D klasę. Tam tikri sprendiniai, pavyzdžiui, išorinės fasadinės sistemos, gali atitikti ir C klasę, bet buto sienos ir perdangos dažniausiai būna E arba D klasės“, – sako K. Banionis.

NT plėtotojų atstovas: naujos statybos namuose vis dar vyrauja C garso klasė

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pripažįsta, kad šiuo metu naujos statybos namuose vis dar vyrauja žemiausia reikalaujama – C garso klasė, o aukštesnio komforto garso klasė yra brangesniuose arba prestižiniuose NT segmentuose.

„Jeigu skaičiuotume pagal projektų skaičių, C garso klasė vis dar būtų vyraujanti. (...) Tačiau dalis plėtotojų, ypač brangesniuose projektuose, ieško sprendimų, kaip pasiekti aukštesnę klasę, pavyzdžiui, B. Todėl galima sakyti, kad brangesniuose projektuose B klasė tampa standartu. (...) Tačiau suminė tokių projektų išraiška nėra didelė, jie sudaro 15–20 proc. visos naujos statybos“, – sako M. Statulevičius.

Jis pažymi, nors kai kurie NT plėtotojai yra deklaravę C garso klasę, iš tikrųjų jų projektai pasiekia ir B klasę. Be to, net ir esant C garso klasei izoliaciją žmonės gali pagerinti ir patys.

„Net ir įsigijus būstą C garso klasės name, bute galima pačiam pagerinti akustinę klasę dedant papildomą sluoksnį izoliacinių medžiagų. Tai labai nedaug sumažintų būsto kvadratūrą, nes naudojamas medžiagos ir kelių milimetrų storio. Pavyzdžiui, jeigu žinote, kad jūsų miegamasis ribosis su kaimyno gyvenamuoju kambariu, kur bus didesnis šurmulys, tai galima išspręsti jau darant apdailą“, – pataria M. Statulevičius.

Jo teigimu, nors gyventojams svarbu, kad iš kaimyninių butų girdėtųsi kuo mažiau garsų, garso klasė renkantis būstą nėra svarbiausias kriterijus.

„Visi nori, kad akustinis komfortas būtų kuo geresnis. Vis dėlto negalėčiau pasakyti, kad žmonės labai domėtųsi akustine klase. Tai nėra vienas pagrindinių kriterijų renkantis būstą“, – sako jis.

M. Statulevičiaus teigimu, aukštesnei garso klasei pasiekti reikia naudoti brangesnes medžiagas. Jų kaina mažėja, todėl tikėtina, kad ateityje aukštesnės garso klasės pastatų bus daugiau.

„Garso klasės gerinimas sudaro tam tikrą statybų kainos dalį, bet čia reikėtų pridurti, kad kartais šiluminės izoliacijos medžiagos pasitarnauja ir garso izoliacijos rodikliams pagerinti. Medžiagų kaina dėl didėjančios pasiūlos mažėja, todėl manau, kad ateityje matysime daugiau aukštesnės garso klasės pastatų“, – svarsto NT plėtotojų atstovas.

Vilniaus miesto savivaldybė: skundų dėl triukšmo gauname

Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė pažymi, kad savivaldybė gauna gyventojų prašymų ir nusiskundimų dėl butų patalpose girdimo įvairaus triukšmo, blogos garso izoliacijos, tačiau jie nėra dažni.

„Daugiausia skundų sulaukiame iš senos statybos stambiaplokščių gyvenamųjų namų gyventojų. Gaunama nusiskundimų ir iš naujos statybos gyvenamųjų namų gyventojų dėl nekokybiškai įrengtos garso izoliacijos“, – sako E. Šlajūtė.

Jos teigimu, praktika rodo, kad nevaldomai sklindantis garsas dažniausiai reiškia klaidas, padarytas statant, tad norint rasti sprendimą pirmiausia reikia išsiaiškinti priežastį – kodėl ir pro kur garsas sklinda į būstą.

„Bloga garso izoliacija gali būti ir dėl netinkamos pastato konstrukcijos, netinkamai parinktų statybinių medžiagų, ir dėl žmogiškojo veiksnio, tai yra netinkamai atliktų statybos darbų, klaidų atliekant apdailą, pačių gyventojų atliktų patobulinimų. Paprastai neigiamą įtaką turi kompleksas priežasčių, tad ir sprendimai turi būti kompleksiniai“, – aiškina specialistė.

Ji atkreipia dėmesį, kad senos statybos būstai neturi sertifikatų, kurie rodytų garso klasę, o garso izoliacijos kokybę gali prastinti standžios gelžbetonių konstrukcijų jungtys, gerai perduodančios smūginį garsą (kai kas nors trankosi ar trypia), sienų kiaurymės (elektros lizdai, ventiliacijos angos, plyšiai ties vamzdžiais), kuriomis sklinda orinis garsas, maža to, betonas garsą dar labiau sustiprina.

E. Šlajūtė priduria, kad priklausomai nuo garso tipo prastos garso izoliacijos problemą galima spręsti skirtingai.

„Pavyzdžiui, jeigu girdėti, kaip kaimynai stumdo baldus, šokinėja vaikai, vadinasi, garsas sklinda pro konstrukcijas. Tai yra struktūrinis arba smūginis garsas, kurį suvaldyti sudėtinga. Efektyviausiai veikia nauja grindų konstrukcija su įrengta smūginio garso izoliacija. Kad iš viršutinio buto nesigirdėtų smūginių garsų, dundėjimo, kaimynai galėtų įsirengti vadinamąsias plaukiojančiąsias grindis, t. y. tokias, kurių medžiagos standžiai nesujungtos.

Antras triukšmo tipas – orinis, sklindantis tiesiogiai pro atitvaras. Šiuo atveju geriausia apsauga nuo triukšmo būtų prie sienų ar lubų sumontuotos papildomos konstrukcijos“, – pataria E. Šlajūtė.

Dėl garso klasės neatitikimo galima kreiptis į pastato statytoją

Statybų inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene R. Kėkštienė pataria: jeigu gyventojai įtaria, kad jų namas neatitinka garso klasės, galima kreiptis į akredituotas laboratorijas dėl natūrinių akustinių matavimų savo iniciatyva.

Nustačius defektų ar garso klasės neatitikimą, reikėtų patikrinti, ar namui vis dar galioja garantinis terminas, už kurį atsakingas projekto rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas.

Garantija naujos statybos namui yra suteikiama penkeriems metams. Paslėptiems pastato elementams (pavyzdžiui, konstrukcijoms, vamzdynams ir kitiems elementams) yra taikoma 10 metų garantija. Jeigu defektai paslėpti tyčia, taikoma 20 metų garantija.

Garantinis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriuoju būdu).

„Dėl defektų, nustatytų per pastato garantinį terminą, šalinimo daugiabučio gyventojai gali kreiptis tiesiogiai į pastato statytoją arba į asmenis, kurie atlieka pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, t. y. pastato bendriją, administratorių ar asmenis, veikiančius pagal jungtinės veiklos sutartį, kad šie organizuotų kreipimąsi į statytoją“, – pataria R. Kėkštienė.

Savo ruožtu KTU laboratorijos vadovas K. Banionis pažymi, kad įprastai pastatas garso klasės savybių, jei jam nėra daromas mechaninis poveikis, prarasti neturėtų.

„Garso klasė gali nusidėvėti tik tokiu atveju, jei keičiami sprendiniai arba įrengiamos papildomos inžinerinės sistemos. Akustinį garsą nulemia statybinių medžiagų derinys. Statybinės medžiagos, kurios nulemia akustinę klasę, jei viskas padaryta tinkamai, mažiausiai 20 metų nekeičia akustinių savybių. Vienintelis dalykas, kuris galėtų pabloginti perdangų garso kokybę, jei kas nors nuolat šokinėtų ant grindų. Tokiu atveju tam tikros medžiagos gali nusidėvėti. Tik mechaninis poveikis gali nudėvėti akustinę garso klasę“, – tikina specialistas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.