Verslas

2021.04.23 14:19

Lazutka apie planą „Naujos kartos Lietuva”: svarbu, kad komponentų projektai ir lėšos kryptų daugiau galimybių link

Kornelija Mykolaitytė, ELTA2021.04.23 14:19

Ekonomistas, sociologas Romas Lazutka, kalbėdamas apie „Naujos kartos Lietuva” planą, akcentuoja, kad jame numatytų komponentų projektai ir lėšos turėtų krypti į daugiau galimybių ir darbo vietų kūrimą.

„Kalbant apie viziją, galima remtis septintuoju komponentu, kuris pavadintas „Daugiau galimybių kiekvienam kurti šalies gerovę”. Tą sumą galima įvairiai vertinti, ar ji didelė, ar maža, bet galiu pasakyti, kad tam komponentui, kurį kelčiau į naujos kartos viziją, tai yra mažai – tie 5 proc.”, – Finansų ministerijos surengtoje ekonomikos ir viešojo valdymo ekspertų diskusijoje sakė R. Lazuta.

„Būtų verta kalbėti apie ryšius tarp komponentų ir kad kitų komponentų projektai, veiklos, o kartu ir lėšos visgi kryptų link daugiau galimybių. Aišku, kai kur tai savaime suprantama, kaip, pavyzdžiui, švietimas, bet taip pat ir energetika, žalioji ekonomika – kad būtų numatyta, kad ten atsiranda naujos darbo vietos”, – pridūrė sociologas.

Jis teigiamai vertino, kad plane yra išskirtas viešasis sektorius.

„Labai gerai, kad yra išskirta, nors girdėjau ir kritikos dėl to, kad pernelyg smarkiai orientuojamasi į viešąjį sektorių. Mano minimame komponente yra Užimtumo tarnybos pertvarkymas, bet galėtų būti lėšos iš tų procentų atlaisvintos, jeigu tos tarnybos pertvarkymui būtų aprėpti viešojo sektoriaus pertvarkymo komponentai ir panašiai. Mano noras, kad ypatingai būtų žvelgiama į sąsajas tarp komponentų ir kad vienas kitą sustiprintų, papildytų, tuomet gal ir nebūtų tokių didelių aistrų dėl pinigų ir jų dalijimosi”, – sakė R. Lazutka.

Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuva“ plano 37 proc. arba 823 mln. eurų numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).

Prezidentūra kiek anksčiau teigė plane pasigedusi dėmesio privačiam sektoriui. Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad Vyriausybė suplanavo tas priemones, kurios spręstų viešojo sektoriaus problemas, dėl kurių Europos Komisija pastabas reiškia jau ilgą laiką.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt