Verslas

2021.04.23 13:47

Finansų viceministrė gina 2,2 mlrd. eurų planą: jis kilo iš diskusijų Seimo komitetuose, ministerijose

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.04.23 13:47

Opozicijai kritikuojant, kad „Naujos kartos Lietuva“ planas buvo rengiamas už uždarų durų, jo nederinus, finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė tikina, kad dideli dokumentai neatsiranda kažkieno galvoje per naktį, o jie kyla iš diskusijų, kurios ir vyko Seime bei ministerijose. 

„Iš pradžių plito naratyvas, kad planas nebuvo derinamas su visuomene. Pateikus informaciją jau buvo sakoma, kad planas nebuvo suderintas. Mano manymu, viskas, kas vyko iki šiol, ir buvo derinimas.

Dideli dokumentai neatsiranda kažkieno galvoje per naktį, jie kyla iš diskusijų. Tos diskusijos vyko skirtingai lygiais. Ministerijų lygiu rengiant Vyriausybės priemonių planą, diskusijoje, kurios vyko atvirai, diskutuojant apie Vyriausybė priemonių plano projektą. Taip pat daugybės diskusijų Seimo komitetuose, tiek institucijose, tiek nevyriausybinesė organizacijose. Iš visų šitų diskusijų ir atsirado šitas planas. Diskusijos atnešė idėjas iš apačios“, – Finansų ministerijos organizuotoje diskusijoje apie „Naujos kartos Lietuva“ planą teigė finansų viceministrė.

V. Česnulevičiūtė tikino, kad tam tikri lūkesčiai dėl lėšų skyrimo naujajame plane buvo siejami dėl anksčiau buvusio DNR plano. Tačiau, jeigu visi DNR plano projektai būtų perkelti į naują planą, dalį jų tektų dengti biudžeto lėšomis, nes Europos Komisija jų nepatvirtintų.

„DNR planas numatė konkrečius projektus ir sukūrė tam tikrus lūkesčius visuomenėje, dėl tam tikrų projektų įgyvendinimo. Tačiau tie projektai nebuvo suderinti su Europos Komisija. Matydami visą procesą manome, kad dalis projektų iš viso nebūtų finansuojami iš šio šaltinio. Tai reiškia, jeigu jie būtų įgyvendinti, mes turėtume kompensuoti tas lėšas iš valstybės biudžeto.

Tokiu atveju, biudžeto lėšos, būdamos ribotos, jos būtų atimtos iš tam tikrų sektorių, kad būtų galima kompensuoti jau pradėtus vykdyti projektus. Tada ir tas projektų vertinimas būtų kitoks ir būtų sulaukta kitokio visuomenės dėmesio“, – mano finansų viceministrė.

Pažangai ketina skirti 16 mlrd. eurų

Finansų ministrė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad iš viso pažangai Lietuva yra numačiusi skirti daugiau nei 2,2 mlrd. eurų.

„Iš vienos pusės tai daug, iš kitos pusės tai yra ne paskutiniai pinigai pažangai, kuriuos Lietuva turi. Kalbant apie visą pažangai numatytų lėšų kiekį, tai per ateinančius laikotarpius mes turime pažangai skirtų 16 mlrd. eurų“, – sakė G. Skaistė.

Ji pažymėjo, kad bene svarbiausias plano elementas – viešojo sektoriaus efektyvinimas.

„Esminis proveržis turėtų būti pasiektas efektyvinant viešąjį sektorių. Pagrindinė valstybės priedermė, kad visos valstybės pastangos būtų organizuojamos efektyviai ir padėtų sukurti aplinką, kuri būtu patraukli ir verslui, ir gyventojams. Kad viešasis sektorius būtų ne stabdis, o variklis, kursi padėtų suktis“, – kalbėjo finansų ministrė.

Ji taip pat teigė, kad Lietuva turi atsisakyti idėjos konkurencingumo siekti per žemus kaštus ir atlyginimus.

„Mūsų konkurencingumo stiprinimas ir perėjimas prie aukštesnės pridėtinės vertėtų turėtų būti nukreiptas į žmogiškųjų gebėjimų didinimą, skaitmenizacijos procesų gerinimą“, – kalbėjo G. Skaistė.

Siūlo 3 kartus didinti atlyginimus valstybės tarnautojams

Kalbėdamas apie viešojo sektoriaus reformą „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis teigė, kad visų pirma reikia didinti darbo užmokestį valstybiniame sektoriuje dirbantiems asmenims.

„Jeigu būčiau visagalis, tai visų pirma 3 kartus padidinčiau atlyginimą prezidentui. Dėl to, kad prezidento atlyginimas buvo padidintas, aš galėčiau premjerui jį padidinti 3 kartus, tuomet padidinti jį ministrams, ministrų patarėjams, viceministrams ir taip visą gandinę sutvarkyti“, – kalbėjo R. Masiulis.

Jo teigimu, valstybiniame sektoriuje trūksta resursų, o talentingi žmonės dėl mažų atlyginimų neužsibūna.

„Kai reikia ministerijoje samdyti žmones, yra tikra bėda. Jei ministerijoje užauga koks talentingesnis žmogus, tai jis tais pačiais metais iškeliauja. Visi geriausi žmonės ministerijose iškeliauja, nes jų negalima išlaikyti. Tai užnuodytas ratas, kada talentai valstybiniame sektoriuje neišsilaiko. Gal ir nuodėmingai skamba tas mano pasiūlymas, tačiau finansinis skatinimas galėtų tuos talentus išlaikyti valstybiniame sektoriuje“, – siūlo R. Masiulis.

Lietuvos bankas: pinigus reikia skirti žmonių įgūdžiams

Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovė Kotryna Tamoševičienė teigė, jog 2,2 mlrd. eurų suma, norint išspręsti visas įsisenėjusias šalies problemas, nėra didelė.

„Normaliais metais Lietuvoje vidutiniškai būna apie 1,5 mlrd. eurų valdžios sektoriaus investicijų. Tie 2,2 mlrd. eurų yra nemaži pinigai, todėl kyla svarstymai, ar tai įmanoma įsisavinti, ar tai neperkaitins rinkų, nes metant daug lėšų į statybų, IT sektorių, gali būti sukelta didžiulė paklausa. Tačiau jeigu kalbėtume apie visas įsisenėjusias problemas, tai ta suma joms išspręsti nėra didelė“, – tikino Lietuvos banko ekonomistė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad pinigus reikėtų investuoti net tik skaitmeninių sistemų kūrimui, bet ir žmogiškųjų įgūdžių gerinimui.

„Viešajam sektoriui skiriama daug dėmesio, bet mes ne kartą akcentavome, kad svarbiausia yra žmogiškasis kapitalas ir įgūdžiai. Kurti skaitmenines sistemas yra labai gerai, bet vien tik to nepakanka. Galime prisipirkti technologijų, bet jei niekas nemokės jomis naudotis, tai tie pinigai gali būti prašvaistyti“, – įspėja K. Tamoševičienė

Galime prisipirkti technologijų, bet jei niekas nemokės jomis naudotis, tai tie pinigai gali būti prašvaistyti.

LRT.lt primena, kad Finansų ministerija penktadienį pristatė integruotą Nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo.

Šį projektą sukritikavo opozicijos nariai, jie teigė, kad planas buvo rengiamas jį slepiant. Savo ruožtu finansų ministrė Gintarė Skaistė yra teigusi, kad planas buvo derinamas su socialiniais partneriais.

Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų, numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt