Verslas

2021.04.22 14:39

Šimonytė apie kritiką ekonomikos gaivinimo planui: stebina bandymas pateikti, kad tai – paskutiniai pinigai Marijos žemėje

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.04.22 14:39

Ministrė pirmininkė neslepia besistebinti kritika ekonomikos gaivinimo planui dėl orientacijos į viešąjį sektorių. „Labai keista girdėti tą kritiką iš tų politinių jėgų, kurios save laiko kairiosiomis“, – sako Ingrida Šimonytė. Ji taip pat stebisi bandymu pateikti, kad naujosios kartos fondas yra „paskutiniai pinigai Marijos žemėje“.

Paklausta apie kritiką Vyriausybės pristatytam gaivinimo planui prieš Seimo posėdį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė priminė, kad kritikos anksčiau sulaukė ir ankstesnės Vyriausybės paskelbtas ekonomikos DNR planas.

„Kai buvo paskelbtas DNR planas, man atrodo, kritikos buvusi Vyriausybė irgi sulaukė nemažai, tik dabar ta kritika, matyt, seniai pamiršta. Tikrai buvo kritikos ir dėl diskusijų, ir dėl to, kokie projektai ir kaip pateko. Dabar tenka girdėti pareiškimų, kad tie projektai buvo puikūs ir suderinti. Tikrai tie projektai net nebuvo pradėti derinti su Europos Komisija ir tas įsipareigojimas juos finansuoti iš „Next Generation“ fondo lėšų buvo tik vizija, bet tikrai nebuvo joks faktas, nes tas derinimas tiesiog nevyko, jis vyksta šiuo metu“, – tvirtino I. Šimonytė.

Anot jos, savaime suprantama, kad būta lūkesčių, įsipareigojimų ar pažadų dėl konkrečių projektų, todėl esą nebūtinai gali patikti, kad Vyriausybė atliko pakeitimų.

„Nebūtinai gali patikti tai, kad Vyriausybė padarė tam tikrų pakeitimų, nors nemaža dalis projektų, kurie buvo anksčiau planuojami, tikrai išliko ir naujame plane. Į tai žiūriu kaip į tokią diskusiją, kad kiekvienu atveju kas nors turi kritišką nuomonę apie Vyriausybės pasirinkimą, bet būtų be galo keista, jeigu dabartinė Vyriausybė vykdytų buvusios Vyriausybės programą. Buvusi Vyriausybė vykdė savo programą, kaip jai atrodė tinkama“, – sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, dabartinė Vyriausybė ne kartą sakė, kad visos lėšos bus koncentruotos ir koordinuotos toms priemonėms, kurios numatytos Vyriausybės programoje.

„Mane truputį stebina kritika, kuri yra skelbiama, kad Vyriausybės plane per daug dėmesio yra viešajam sektoriui: mokslui, inovacijoms, švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai. Labai keista girdėti tą kritiką iš tų politinių jėgų, kurios save laiko kairiosiomis. Valstybė tikrai turi labai mažą mokesčių ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį. Yra daugybė neišspręstų problemų viešajame sektoriuje, dėl kurių mums EK rašo pastabas turbūt pastaruosius 10 metų“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Jos vertinimu, plane numatytos priemonės turėtų atrodyti kaip tinkamas ir logiškas sprendimas, nes iš nacionalinių lėšų problemų išspręsti pastarąjį dešimtmetį, jos teigimu, nepavyko.

Klausimą dėl Vyriausybės pateikto plano kėlė ir „valstietė“ Guoda Burokienė, ji teiravosi, kokia dalis finansavimo turėtų atitekti regionams ir kurie investiciniai projektai orientuoti į regionus.

„Kaip žinome, šiuo laikotarpiu, pandemijos laikotarpiu, daugiausia nukentėjo ir nukentės regionai, iš kurių masiškai išvažiuoja žmonės, ieškodami geresnio gyvenimo“, – kalbėjo G. Burokienė.

Atsakydama į jai adresuotą klausimą vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad pirmiausia reikėtų kalbėti apie bendrą požiūrį ir bendras reformas, kurias reikia padaryti Lietuvoje.

„Šiandien kalbame apie skaitmenizaciją, duomenų atvėrimą. Šie dalykai ateis į savivaldybes“, – tvirtino A. Bilotaitė.

Jai antrindama I. Šimonytė priminė, kad šiuo metu jau yra nauja Europos Sąjungos (ES) finansinė perspektyva.

„Truputį stebina bandymas pateikti, jog šis naujos kartos fondas yra tarsi paskutiniai pinigai Marijos žemėje. Puikiai žinote, kad yra nauja ES finansinė perspektyva, kurioje finansavimas labai smarkiai pasislenka visų kitų regionų, išskyrus Vilniaus regioną, naudai. Tai yra ne tik galimybė, bet ir nemažas iššūkis, nes reikės nemažų lėšų kofinansavimui ir reikės labai gerai pagalvoti, kokius projektus verta daryti, o kurių neverta. Manau, tai pirmiausia yra tos priemonės, kurios jau konkrečiai teks regionams“, – teigė I. Šimonytė.

Ji taip pat pakartojo, kad stebina planui skiriama kritika dėl orientacijos į viešąjį sektorių.

LRT.lt primena, kad Finansų ministerija penktadienį pristatė integruotą Nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo.

Šį projektą sukritikavo opozicijos nariai, jie teigė, kad planas buvo rengiamas jį slepiant. Savo ruožtu finansų ministrė Gintarė Skaistė yra teigusi, kad planas buvo derinamas su socialiniais partneriais.

Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų, numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt