Verslas

2021.04.26 05:30

Detektyvas Vilniuje: ypatingoje teritorijoje du namai išdygo be reikiamų dokumentų, kai kiti pritarimų negauna metų metus

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.04.26 05:30

Dėl galiojančių įstatymų gauti leidimą pasistatyti namą šalia dujotiekio ne taip paprasta, o kartais ir neįmanoma, bet ne tuomet, jeigu tu ar tavo sutuoktinis dirbo miesto savivaldybėje. Tokią istoriją papasakojo su LRT.lt susisiekęs vilnietis Dainius. Jo teigimu, situaciją teko aiškintis ilgai, o galiausiai prieita iki teismo.

Teritorijoje, kurioje dabar yra nuosavų namų kvartalas, pasak Dainiaus (vardas pakeistas, redakcijai žinomas, – LRT.lt), viena bendrovė bandė statyti namus, tačiau dėl apribojimų, taikomų dėl dujotiekio, projekto įgyvendinti nepavyko, o galiausiai po ekonominės krizės, 2010 metais, bendrovė patyrė bankrotą. Dėl šios priežasties jai priklausę sklypai buvo parduoti varžytinėse.

Kaip pasakoja vienas iš sklypų savininkų, su sunkumais, gaunant bendrovės „Amber Grid“ pritarimą, kai kurie gyventojai susidūrė iškart. Jam pačiam norint pasistatyti namą reikiamų dokumentų tvarkymas užtruko dvejus su puse metų.

Kaip atkreipė dėmesį Dainius, bendrovė projektą iš esmės turi patvirtinti du kartus. Pirmas patvirtinimas – priešprojektinis. Antrasis – patvirtinimas per sistemą, prieš gaunant statybų leidimą.

Pradėjęs domėtis situacija Dainius atkreipė dėmesį, kad dviejų pastatų savininkai namus pasistatė neturėdami tokių pritarimų. Vieno pastato savininkas tai padarė neturėdamas nė vieno „Amber Grid“ pritarimo – toks pritarimas nebuvo pateiktas nei prieš projektą įkeliant į sistemą, nei prieš suteikiant statybų leidimą.

„Vilniaus miesto savivaldybė pagal kompetenciją turėjo patikrinti, bet to dokumento nepatikrino ir įkėlė [projektą į sistemą]. „Amber Grid“ kaip tikrinančios organizacijos net nebuvo ir Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybų leidimą“, – sakė Dainius.

Jis padarė prielaidą, kad reikalavimas gauti „Amber Grid“ pritarimą buvo tiesiog apeitas.

Patikrinus kitą iš kvartale esančių pastatų paaiškėjo panaši situacija – pastato statyboms taip pat nebuvo pritarta priešprojektiniame etape, tačiau projektas buvo įkeltas į sistemą, o joje vėliau atsirado automatinis „Amber Grid“ pritarimas. Toks pritarimas atsiranda automatiškai po dešimties dienų, jeigu sprendimas nėra priimamas anksčiau.

LRT.lt pašnekovas padarė prielaidą, kad automatinis pritarimas galėjo atsirasti dėl to, kad bendrovė apie projektą nė nežinojo, – jis nebuvo suderintas ir jam nebuvo pritarta priešprojektiniame etape, todėl per 10 dienų bendrovė nepriėmė sprendimo ir įsigaliojo automatinis pritarimas, nepaisant to, kad pirmojo pritarimo nebuvo.

Su teisininku konsultavęsis gyventojas teigė buvęs informuotas, kad šiuo atveju procesas netgi nėra toks, kuris galėtų būti automatiškai tvirtinamas, tačiau pats gyventojas tikino negalintis to užtikrinti ir komentuoti galiojančių procesų.

Bent vienas iš pastatų neatitinka ir gauto leidimo

Abu minėti pastatai dabar priklauso vienai šeimai, tačiau pradėjęs domėtis situacija Dainius sužinojo, kad anksčiau namai priklausė ir leidimai buvo išduoti kitiems žmonėms. Anot pašnekovo, abiejų sklypų ankstesni savininkai ar jų sutuoktiniai bent išduodant statybų leidimus buvo Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai.

Dainius pabrėžė neturintis asmeninių nesutarimų su minimų pastatų savininkais, tačiau tvirtino, kad tokia situacija tiesiog nesąžininga. Pagal galiojančius teisės aktus minėtoje teritorijoje dėl netoliese besidriekiančio dujotiekio tegali stovėti dešimt pastatų, todėl kitų sklypų savininkams leidimai nebuvo išduoti anksčiau, nei jie buvo išduoti minėtiems dviem namams.

Neišduodant leidimų, buvo argumentuojama, kad privalu gauti „Amber Grid“ sutikimą, kuris negalėjo būti suteiktas, nes teritorijoje tuo metu jau stovėjo dešimt statinių, tačiau šiems dviem pastatams statybų leidimai buvo suteikti. Anot Dainiaus, kai kurie gerokai anksčiau dėl leidimų besikreipę gyventojai jų negauna ne vienus metus.

Dar detaliau pradėję domėtis situacija gyventojai aptiko, kad, negana to, jog statybų leidimai buvo išduoti be „Amber Grid“ pritarimo, bent vienas iš dviejų pastatų neatitinka ir gauto statybų leidimo. Dainius spėja, kad darydami pakeitimus savininkai tikėjosi leidimą gauti vėliau, tačiau dabartinis pastatas leidimo neatitinka.

Dėl šios situacijos gyventojai kreipėsi ir į Statybų inspekciją, tačiau buvo informuoti, kad kreipimasis peradresuotas bendrovei „Amber Grid“. Po kurio laiko pradėjus domėtis, ar tyrimas dėl situacijos buvo atliktas, paaiškėjo, kad Statybų inspekcija bylą nutraukė argumentuodama, jog statybos pradėtos prieš daugiau kaip dvejus metus, todėl veiksmų nebus imtasi.

Gyventojai vis dėlto gavo įrodymų, kad statybos nebuvo pradėtos prieš dvejus metus, ir su skundu dar kartą kreipėsi į Statybų inspekciją.

Dainius situaciją apibūdino trumpai: „Kiek teko bendrauti, nemanau, kad iš nekompetencijos yra padarytas tas sprendimas, arba žmonės yra visiškai nekompetentingi.“

Kiek vėliau jis informavo, kad Statybų inspekcija ėmėsi aiškintis situaciją, tačiau tuo viskas nesibaigė.

Ekspertų analizė: „Amber Grid“ sutikimų nebuvo, jie anksčiau nesuteikti ir kitiems

Nesulaukdamas konkrečių paaiškinimų iš valstybės institucijų, Dainius kreipėsi į bendrovę, galinčią atlikti ekspertinį situacijos tyrimą.

Atlikta analizė, kurią gavo ir LRT.lt, parodė, kad, preliminariais skaičiavimais, minimoje teritorijoje vis dėlto yra trylika gyvenamųjų pastatų, skaičiuojant ir abu pastatus, dėl kurių kilo nesutarimų, iš kurių vienas, remiantis dokumentais, nėra baigtas statyti – fiksuotas baigtumas yra 80 proc.

Analizę atlikę ekspertai atkreipė dėmesį, kad šie skaičiavimai yra orientaciniai, nes atliekant ekspertinį tyrimą neturima tikslios informacijos „apie aktualios vietovės klasės vieneto ribas ir faktinį pastatų skaičių šiame vietovės klasės vieneto plote“. Ekspertų teigimu, informaciją turėtų patikslinti „Amber Grid“ atstovai.

Vis dėlto ekspertai pabrėžė – kadangi vienas iš pastatų yra dvibutis, o tokius pastatus, remiantis patvirtinta tvarka, privalu vertinti kaip du vienbučius, teritorijoje iš viso preliminariai yra keturiolika gyvenamosios paskirties pastatų.

Ekspertai taip pat nurodė, kad prieš pateikiant prašymą dėl vieno iš pastatų, dėl kurių skundus pateikė ir gyventojai, teritorijoje jau stovėjo dvylika pastatų, todėl leidimas šiam pastatui negalėjo būti suteiktas vien dėl šios priežasties – kadangi pastatai patenka į magistralinio dujotiekio pirmą vietovės klasės zoną, teritorijoje gali stovėti dešimt pastatų.

Negana to, nurodoma išvadoje, abiem pastatams nebuvo suteiktas „Amber Grid“ sutikimas, be kurio suteikti statybų leidimo savivaldybė negalėjo.

„Atsižvelgiant į paminėtą [informaciją], tiriamu atveju savivaldybės administracijos pritarimas projektiniams pasiūlymams ir statybą leidžiantis dokumentas vienbučių gyvenamųjų namų statybai [...] negalėjo būti išduoti“, – nurodyta išvadose.

Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad, remiantis Registrų centro duomenimis, prie minimų pastatų informacijos nėra jokio įrašo, kad minėtiems žemės sklypams taikomos magistralinio dujotiekio zonos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nors tai, anot ekspertų, ir reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas.

Remdamiesi turimais ir viešai prieinamais duomenimis, ekspertai taip pat padarė išvadą, kad apie specialius reikalavimus, keliamus minėtiems žemės sklypams, savivaldybės darbuotojai žinojo.

Negana to, būtent remiantis reikalavimais, dėl neišlaikomo 350 metrų atstumo nuo magistralinio dujotiekio iki numatomų statyti pastatų dar 2015 metais nebuvo išduotas leidimas statyti gyvenamąjį namą kitame kvartalo sklype. Vis dėlto po ketverių metų, 2019-aisiais, toks leidimas buvo išduotas vienam iš sklypų, neturėjusiam „Amber Grid“ pritarimo, nors jis nuo magistralinio dujotiekio nutolęs apie 90 metrų, o pirmasis, kuriam leidimas nebuvo išduotas, – per maždaug 140 metrų.

Ekspertų vertinimu, savivaldybės atsakingas darbuotojas, išduodamas statybą leidžiantį dokumentą minimiems pastatams, privalėjo remtis statybų techninio reglamento punktu, numatančiu, kad savivaldybės administracija tikrina, ar statinio projektui pritarė visi iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję jį patikrinti subjektai.

Vertindami situaciją, kai vienam iš pastatų buvo suteiktas automatinis „Amber Grid“ pritarimas, ekspertai akcentavo, kad tokio pritarimo teikimas apskritai yra ydinga praktika.

„Laikytina, kad „automatinis pritarimas“ nepateikiant formalizuoto atsakymo yra ydinga [praktika], kadangi dėl žmogiškojo faktoriaus, kaip ir tiriamu atveju, gali būti taikomas neteisingai, taip pat gali būti ir kitų priežasčių (techninių), dėl kurių atsakingi subjektai per nustatytą statinio projekto patikrinimo terminą gali nepateikti savo sprendimo (pritarimo ar nepritarimo) projektiniams sprendiniams“, – padarė išvadą ekspertai.

Ekspertų minimos nuostatos galiojo išduodant leidimus abiem pastatams.

„Amber Grid“: statytojai pritarimų negavo

Kaip LRT.lt nurodė bendrovės „Amber Grid“ komunikacijos vadovė Laura Šebekienė, „Amber Grid“, kaip Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus, pareiga – užtikrinti saugų, veiksmingą ir ekonomišką dujų perdavimo sistemos eksploatavimą, priežiūrą ir plėtojimą.

„Akcentuotina, kad magistraliniai dujotiekiai yra priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams, todėl dujotiekių bei gretimos aplinkos ir greta būnančių žmonių saugos užtikrinimo tikslais teisės aktai nustato specifinį teritorijų, esančių greta magistralinių dujotiekių, režimą“, – nurodė L. Šebekienė.

LRT.lt pateiktame atsakyme paaiškinta, kad magistralinių dujotiekių vamzdyno apsaugos zonos dydis yra po 25 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies. Pagal galiojančius teisės aktus dujotiekių apsaugos zonose apskritai draudžiama statyti pastatus, išskyrus valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą.

Atstumas nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies iki pastatų turi būti pakankamas, kad apsaugotų žmonių sveikatą ir gyvybę nuo magistralinio dujotiekio skleidžiamo triukšmo, vibracijos, oro taršos, nemalonių kvapų, taip pat įvykus magistralinio dujotiekio avarijai, sutrikimui ar kitokiam įvykiui, pavyzdžiui, gedimui.

Mažiausias leistinas horizontalusis atstumas nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies iki pastatų bet kuriuo atveju turi būti ne mažesnis nei 25 metrai, o konkretus taikytinas atstumas apskaičiuojamas pagal specialią formulę.

„Kalbant apie magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritoriją, ji yra po 200 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies ir kraštinių jo taškų. Tai yra potencialiai pavojinga teritorija. Šiose teritorijose taikomi užstatymo normatyvai, įskaitant ir didžiausią leistiną pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių. Užstatymo normatyvai priklauso nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno pavojingumo ir rizikos laipsnio“, – teigė L. Šebekienė.

Jos aiškinimu, didžioji dalis minimo kvartalo patenka į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritoriją. Tai reiškia, kad bet kuriame šios teritorijos vienete negali būti daugiau nei dešimties pastatų, skirtų žmonėms būti.

Teritorijos vienetu laikoma bet kuri išilgai magistralinio dujotiekio vamzdyno besitęsianti teritorijos atkarpa, esanti po 200 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies ir besitęsianti 1 600 metrų išilgai vamzdyno.

„Minimoje teritorijoje pagal galiojančius teisės aktus ir turimus duomenis esame užfiksavę vienetą su vienuolika pastatų, skirtų žmonėms būti, įskaitant ir du jūsų minimus pastatus“, – sakė L. Šebekienė.

Jos aiškinimu, kadangi du minėti pastatai patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasės teritoriją, prieš kreipiantis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo šių pastatų statytojams buvo privalu gauti išankstinį rašytinį „Amber Grid“ pritarimą pastatų statybos projektams. Vis dėlto, nurodė bendrovės atstovė, to padaryta nebuvo.

„Be tokio išankstinio rašytinio bendrovės pritarimo savivaldybės administracijai pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą neturėjo būti priimamas. Dėl minėto išankstinio rašytinio mūsų pritarimo išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka į bendrovę nebuvo kreiptasi, o prašymai išduoti statybą leidžiančius dokumentus savivaldybės administracijai buvo pateikti prie jų nepridėjus bendrovės rašytinio pritarimo pastatų statybos projektams“, – paaiškino L. Šebekienė.

Jos teigimu, „Amber Grid“ tai nurodė ir pagrindė ir statybą leidžiančius dokumentus išdavusiai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

„Inspekcija nustatė statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimų ir pateikė teismui ieškinius dėl šių dokumentų panaikinimo bei statybos padarinių šalinimo. Šiuo metu dėl to teisme nagrinėjamos dvi civilinės bylos“, – patvirtino L. Šebekienė.

Ji pridūrė – minėtose bylose „Amber Grid“ dalyvauja kaip trečiasis asmuo, taigi taikos sutartį pasiūlė sudaryti ir sprendimą dėl jos priima ne bendrovė.

„Mūsų turimais duomenimis, taikos sutartį pasiūlė sudaryti byloje dalyvaujantys dviejų ginčo pastatų savininkai. Mums nėra žinoma, kokį sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo priėmė bylos šalys“, – nurodė L. Šebekienė.

Vilniaus vyriausiasis architektas: „Amber Grid“ sutikimai buvo

Situaciją kiek kitaip aiškino Vilniaus miesto savivaldybė. Kaip nurodė Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, „Amber Grid“ leidimas buvo: „Amber Grid“ leidimas abiem atvejais buvo – vienu atveju popierinis dokumentas (kurio vėliau nepridėjo prie 2019 metais parengtos projekto A laidos), kitu atveju – automatinis „Amber Grid“ pritarimas per „Infostatybos“ sistemą.“

LRT.lt pateiktame komentare M. Pakalnis pridūrė, kad šiuo metu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) yra užginčijusi šių statybų leidimų teisėtumą ir vyksta teisminis nagrinėjimas.

„Tuo metu už statybų leidimų teisėtumą atsakęs pareigūnas jau nebedirba“, – paklaustas apie galimą savivaldybės darbuotojo įsitraukimą, priimant sprendimus, teigė M. Pakalnis.

Jo aiškinimu, statybų leidimą tikrinęs pareigūnas išėjo į pensiją. „Patikrinimo teisingumas – ne tik institucijos, bet ir pareigūno asmeninė atsakomybė ir jis, be abejo, sprendė, ar pateikti duomenys ir dokumentai leidžia išduoti statybų leidimą“, – teigė M. Pakalnis.

Paklaustas, kaip galėjo nutikti, kad Vilniaus miesto savivaldybė leidimus išdavė, tačiau juos vėliau užginčijo VTSPI, M. Pakalnis tvirtino, kad inspekcija gali ginčyti kiekvieną statybų leidimą, jei matoma, kad galėjo pasitaikyti neatitikimų teisės aktams.

Pasiteiravus, kodėl šiuo atveju vienas „Amber Grid“ pritarimas buvo popierinis, o kitas – automatinis, ar pastarasis negalėjo atsirasti dėl to, kad apie patvirtinimo laukiantį dokumentą bendrovė nebuvo informuota, M. Pakalnis LRT.lt teigė, jog automatinis pritarimas sukurtas tam, kad institucijos veiktų atsakingai.

„Automatinis pritarimas statybos teisės aktuose yra tam, kad institucijos atsakingai tikrintų projektus. Nepatikrinus atsiranda automatinis pritarimas ir atsakomybė už jį tenka institucijai ir tam darbuotojui, kuris nerado laiko peržiūrėti paskirtos užduoties.

Pirmuoju atveju ne dėl savivaldybės veiksmų, o dėl „Amber Grid“ neveikimo atsirado tas automatinis pritarimas. Todėl vertėtų klausti „Amber Grid“, kodėl projektas, kaip reikalauja teisės aktai, pateiktas per „Infostatybos“ tinklalapį, nebuvo peržiūrėtas ir jam buvo pritarta automatiškai“, – komentavo M. Pakalnis.

Jo aiškinimu, antrojo leidimo atveju dokumento galėjo nereikalauti darbuotojas: „Antro statybų leidimo atveju, galima manyti, darbuotojas, tikrinęs projektą, matė, kad keičiamas galiojantis statybų leidimas, vadinasi, pritarimas jam jau yra, ir to dokumento nereikalavo. O gal pažiūrėjo į galiojantį statybų leidimą, pamatė, kad pritarimas yra. Reikia klausti konkretaus projektą tikrinusio pareigūno. Tyrimas išaiškins, ar jis pasielgė teisingai.“

Statybų inspekcija: prie projektų pridėti ne visi privalomi dokumentai

Komentuodama situaciją Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTSPI) atstovė viešiesiems ryšiams Rasa Kėkštienė LRT.lt teigė, kad padėtį inspekcija nagrinėjo gyventojų skundų pagrindu – buvo atlikti patikrinimai dėl statytojams išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo.

Patikrinimo aktuose, anot jos, konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimai minimiems namams buvo išduoti neteisėtai.

„Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo pateikti prašymai išduoti SLD, tačiau prie statinių projektų, pateiktų kartu su prašymu išduoti SLD, pridėti ne visi privalomi pateikti dokumentai“, – sakė R. Kėkštienė.

Jos aiškinimu, dėl dokumentų trūkumo Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo pritarti statinių projektams ir negalėjo išduoti statybų leidimų. Tai nustačius, VTSPI kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl leidimų panaikinimo.

„Teismuose kaip trečiasis asmuo dalyvauja AB „Amber Grid“, nes ginčo statiniai (...) patenka į jos valdomo magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies“, – pridūrė R. Kėkštienė.

Jos teigimu, pasiūlymą sudaryti taikos sutartį pateikė dabartinių namų savininkų advokatai.

„Išnagrinėjusi pateiktą pasiūlymą, Statybos inspekcija statinių savininkų atstovams pranešė, kad visiškai palaiko ieškiniuose pareikštus reikalavimus ir nemato teisinės galimybės sudaryti taikos sutartį pasiūlyme nurodomomis sąlygomis. Šiuo metu Statybos inspekcija yra gavusi ir pakartotinai nagrinėja statinių savininkų atstovų pateiktą taikos sutarties pasiūlymą“, – teigė R. Kėkštienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.