Finansinės laisvės į Vokietiją siekti išvykęs vyras: kai vidury nakties tenka gaivinti žmones, klausiu savęs, kodėl pasirinkau tokį darbą

Jonas Deveikis, Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt
2021.04.17 07:00
Vyras, asociatyvi nuotr.

Judėjime FIRE dalyvaujantis ir gydytoju rezidentu Vokietijoje dirbantis Aras Ąžuolas Čygas kiekvieną mėnesį investuoja 1,5 tūkst. eurų, o per dvejus metus investicinėje sąskaitoje sukaupė apie 18 tūkst. eurų. Vis dėlto dėl didesnio atlyginimo į Vokietiją dirbti ir finansinės laisvės siekti išvykęs vyras pripažįsta: „Kartais, kai vidury nakties tenka gaivinti žmones, klausiu savęs, kodėl pasirinkau tokį darbą.“ 

Ar norėtumėte į pensiją išeiti anksčiau, pavyzdžiui, sulaukę ne 65-erių, o 40 metų? Judėjimo FIRE (angl. financial independence, retire early) dalyviai tiki, kad tai padaryti įmanoma, o receptas tikslui pasiekti labai paprastas – daug dirbti ir daug taupyti.


Finansinio raštingumo projektas „Laikas – pinigai“ grįžta į LRT. Iki pat vasaros kiekvieną penktadienį žurnalistai LRT RADIJO laidoje „10–12“ 10.35 val. kalbins specialistus, ekonomistus ir savo srities žinovus apie kiekvienam aktualias ekonomikos temas. Kiekvieną šeštadienio rytą apie tai parengtą išsamų straipsnį bus galima skaityti portale LRT.lt, o šeštadienio vakarą kviečiame dalyvauti konkurse LRT feisbuko paskyroje ir laimėti prizų.

FIRE – tai gyvenimo būdas, kuriuo vadovaujantis bandoma pasiekti finansinę nepriklausomybę ir išeiti į ankstyvą pensiją. Šiam judėjimui priklausantys asmenys stengiasi per mėnesį sutaupyti apie 70 proc. savo pajamų. Sutaupytus pinigus investuoja tikėdamiesi sulaukti apie 7 proc. metinės grąžos, o per 10 metų darbo sukaupia tokią pinigų sumą, kurios turėtų pakakti iki gyvenimo pabaigos.

Laikas – pinigai. FIRE judėjimas

Vienas iš šio judėjimo propaguotojų yra Vokietijoje gydytoju rezidentu dirbantis Aras Ąžuolas Čygas. LRT.lt jis pasakoja, kiek per mėnesį pavyksta sutaupyti ir kodėl jis nusprendė prisidėti prie judėjimo FIRE.

– Gal galėtumėte trumpai papasakoti apie save?

– Man 27 metai. Esu pirmų metų gydytojas rezidentas neurologijos skyriuje vienoje nedidelėje ligoninėje Vokietijos vakaruose. Ten kartais dirbu, kartais vergauju.

– Prisistatote kaip gydytojas rezidentas, bet žinome, kad esate ir labai aktyvus judėjimo FIRE dalyvis. Gal galite apie tai šiek tiek papasakoti?

– Bijočiau sakyti, kad labai aktyvus, bet galiu pasakyti, kad 2019 metais pirmą kartą išgirdau apie šį judėjimą. Jis mane be galo sudomino, nes jo pagrindinis tikslas yra iš esmės išeiti į ankstyvą pensiją. Man, kaip žmogui, kuris, kaip ir daugelis, yra pritingintis, šis tikslas atrodo labai patrauklus.

Iš tikrųjų, kuo daugiau domiuosi, tuo geriau suprantu, kad tai pasiekti užtrunka labai daug metų. Net kiek naivokai visa tai atrodo, bet ir emigravau iš Lietuvos iš dalies tam, kad kuo greičiau sukaupčiau investicinį portfelį, iš kurio galėčiau pragyventi.

– Jeigu gerai suprantu, jūsų emigraciją iš dalies ir paskatino noras anksti išeiti į pensiją?

– Tai būtų vienas pagrindinių veiksnių šalia kitų karjeros galimybių, bet pagrindinė motyvacija, pripažinkime, nepabijokime to pasakyti, buvo pinigai.

– FIRE esmė yra sumažinti dabartinius poreikius, atsidėti gana nemažą sumą gaunamų pajamų ir tokiu būdu sukaupti ateičiai. Kiek jūs dabar sutaupote? Kaip atrodo jūsų asmeninių finansų planavimas?

– Visų pirma norėčiau paminėti, kad apie FIRE nėra kalbos, jeigu žmogus nesutaupo bent pusės atlyginimo. Jeigu nesutaupai pusės atlyginimo, kad surinktum tokį investicinį portfelį, iš kurio galėtum pragyventi, užtruktų apie 20 metų. Kalbant apie tokį ilgalaikį tikslą, gal tai naivoka ir kiek nerealu.

Nesistengdamas dabar sutaupau apie 60 proc. pajamų.

– Kaip suprantu, netenka riboti savo poreikių? Yra judėjimo dalyvių, kurie labai stengiasi sumažinti savo poreikius.

– Taip, judėjimas FIRE yra išsiplėtęs. Yra skirtingų rūšių. Vieni žmonės labai stengiasi kuo greičiau pasiekti ankstyvą pensiją. Tai būtų vadinamasis liesasis FIRE. Yra žmonių, kurie pasiryžę dirbti ilgiau, bet susitaupyti daugiau, kad paskui galėtų turtingiau gyventi. Tai būtų vadinamasis storasis FIRE.

Kuriai sričiai pats priklausau, iš tikrųjų nežinau. Bėgant laikui pamačiau, kad finansinės nepriklausomybės procesas iš esmės trunka penkiolika ar daugiau metų. Žmonės nėra pajėgūs planuoti tiek daug į ateitį, tad aš dabar gana automatiškai kiekvieną mėnesį atsidedu tam tikrą fiksuotą sumą ir einu toliau.

– Jeigu ne paslaptis, kiek vidutiniškai pavyksta per mėnesį atsidėti?

– Pirmų metų rezidentas Vokietijoje su budėjimais (daugiau nei etato krūvis) uždirba apie 4 tūkst. eurų. Per mėnesį bent 2 tūkst. eurų lieka. Dažniausiai lieka 2,5 tūkst. eurų. Iš jų 1,5 tūkst. eurų investuoju, o likusius pinigus [iš atsidėtos sumos] taupau didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, automobiliui ar panašiai.

– Ar esate užsibrėžęs, kada baigsite taupyti ir prasidės pensija?

– Užsibrėžęs nesu. Gana sunku apskaičiuoti vadinamąjį FIRE skaičių, t. y. kokio portfelio man reikia, kad galėčiau iš jo pragyventi. Yra daug veiksnių. Pavyzdžiui, nežinau, gal turėsiu šeimą, vaikų, gal turėsiu būsto paskolą. Visi šie veiksniai stipriai atitolina ankstyvą pensiją. (...) Judėjimas FIRE gal labiau skirtas žmonėms, kurie nekenčia darbo.

– Ar jūs nekenčiate darbo?

– Kartais, kaip ir sakau, dirbu, o kartais vergauju. Kartais, kai vidury nakties tenka gaivinti žmones, klausiu savęs, kodėl pasirinkau darbą, kur reikia dirbti naktimis ir dirbti sunkiai.

– Jeigu jūsų situacija ateityje pasikeistų, ar atsisakytumėte FIRE idėjos, ar bandytumėte tęsti?

– Turint vaikų ar paskolų finansinės nepriklausomybės siekimas prasitęstų, bet minčių atsisakyti neturiu. Tiesiog suprantu, kad tai prasitęstų. Todėl ir nenusistatau labai aiškaus tikslo laiko atžvilgiu.

– Minėjote, kad investuojate bent dalį pajamų. Kaip sekasi tai daryti? Į ką investuojate? Jeigu ne paslaptis, kiek jau sukaupėte?

– Investuoju pasyviai. Kiekvieną mėnesį perku tam tikrus biržose kotiruojamus fondus, kurie, sakykime, pasyviai valdomi, turi mažus komisinius mokesčius ir jų viduje yra viso pasaulio akcijos, o tai reiškia, kad aš investuoju į pasaulį, nebandydamas atspėti, kuri sritis, tarkime, ar medicina, ar technologijos, dabar labiau kils.

Kaupdamas nuo 2015-ųjų šiuo metu esu sukaupęs apie 17 tūkst. eurų, bet dar tik prieš gerus metus įžengiau į darbo rinką, todėl mano investavimas tik įsibėgėja.

– Turite tikslą anksti išeiti į pensiją. Ką veiksite išėjęs į pensiją?

– Pasakysiu nuoširdžiai: man labai patinka turėti FIRE kaip tam tikrą finansinę pagalvę, tam tikrą apsaugą. Neretam lietuviui FIRE būtent tai ir yra – ne tikslas kuo anksčiau išeiti į pensiją, bet galimybė turėti alternatyvą. Jeigu man bus, tarkim, 35 metai ir turėsiu gana tvirtą portfelį, tai leis jaustis saugiau. Jeigu man kas blogo nutiktų, bent iš dalies galėčiau padengti savo išlaidas, pavyzdžiui, jeigu netekčiau darbingumo.

Ką aš planuoju veikti? Planų neturiu. Nežinau, ar kada pasieksiu FIRE.

– Kaip žmogus, neturintis plano, turite labai aiškų tikslą.

– Taip, FIRE kažkada labai sužavėjo. Kas mėnesį investuoju ir dabar kartais pamirštu, nes tiek daug metų iki to (tikslo, – LRT.lt) likę... Tiesiog dėl to nesuku galvos. Ir vis turiu viltį pamilti savo darbą. (Juokiasi.)

Finansinei nepriklausomybei reikia bent milijono

Lietuvoje gyvenantys kai kurie judėjimo FIRE dalyviai siekia sukaupti apie 200 tūkst. eurų, nes tokia suma, anot jų, turėtų užtikrinti finansinę nepriklausomybę iki gyvenimo galo.

Pavyzdžiui, programuotoju Jungtinėje Karalystėje dirbęs Povilas Panavas per keletą metų sukaupė 200 tūkst. eurų ir išėjo iš darbo būdamas vos 31 metų. Tiesa, kaip jis teigė LRT.lt, 2018 metais grįžo dirbti programuotoju, kad investicinį portfelį padidintų iki 350 tūkst. eurų.

„Mano sutaupytos sumos užteko tik dabartiniam gyvenimo būdui palaikyti, bet ne vaikams ar kelionėms po pasaulį. Todėl 2018 metų pabaigoje nusprendžiau dar padirbėti ir padidinti portfelį 150 tūkst. eurų (100 tūkst. eurų vaiko išlaikymui ir 50 tūkst. eurų keliauti 1–2 metus). Tai iš manęs papildomai pareikalaus trejų metų darbo, o įgyvendinti planą žadu jau 2022-ųjų viduryje“, – LRT.lt teigė vyras.

Taupymas
Taupymas / BNS nuotr.

Tačiau finansų ekspertas, fondų „Milvas“ valdytojas Tautvydas Marčiulaitis įsitikinęs, kad norint išeiti į ankstyvą pensiją per mėnesį į rankas reikia gauti apie 4 tūkst. eurų ir sukaupti ne 200–300 tūkst., o bent milijoną.

„Jeigu tavo pajamos yra 10–20 tūkst. eurų per metus, nemanau, kad išvis įmanoma pasiekti šiuos tikslus, net ir taupant 100 proc. pinigų. Pirmiausia reikėtų stengtis, kad pajamos siektų bent 50–100 tūkst. eurų per metus, tada jau galima kalbėti apie taupymą ir tai, kiek reikės sutaupyti norint finansinės laisvės ir ankstyvos pensijos.

Kiek esu matęs, lietuvių, uždirbančių 20 tūkst. eurų per metus, tikslas yra sutaupyti kelis šimtus tūkstančių eurų ir išeiti į pensiją. Bet už kelis šimtus tūkstančių Vilniuje ir butą sunku nusipirkti. Tikėtis, kad 15 metų taupysi didžiąją dalį savo atlyginimo, tada sutaupysi 200 tūkst. ir galėsi likusius 40–50 metų gyventi, įvertinus, kad greičiausiai atsiras šeima, vaikų ir t. t., mano nuomone, yra tiesiog naivu“, – mano T. Marčiulaitis.

Tautvydas Marčiulaitis
Tautvydas Marčiulaitis / LRT laidos stop kadras

Jo teigimu, tai, kad žmonės taupo ir investuoja, nėra blogai, tačiau nereikia turėti naivios iliuzijos, kad sutaupius kelis šimtus tūkstančių eurų bus galima pragyventi 40 ar 50 metų, išleisti vaikus į mokyklą, universitetą, įsigyti didesnį būstą.

„Žinoma, jeigu žmogus gyvena vienas, nenori turėti šeimos, ta suma yra mažesnė ir turbūt 2 tūkst. eurų per mėnesį uždarbis gali padėti pasiekti finansinę laisvę. (...) Tačiau, jeigu esi jaunas žmogus, kuris planuoja kurti šeimą, įsigyti didesnį būstą, leisti vaikus į mokslus, mano nuomone, 4–5 tūkst. eurų per mėnesį turėtų būti uždarbis, kad galėtum lengva ranka po porą tūkstančių taupyti ir sukaupti keletą milijonų arba bent milijoną“, – tikina T. Marčiulaitis.

Lietuvos bankas: investicijos gali nuvertėti, o pensijos galima ir negauti

Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis atkreipia dėmesį, kad viena pagrindinių judėjimo FIRE rizikų – dėl svyruojančių rinkų prarasti sukauptus pinigus.

„Rinkos yra linkusios svyruoti. Vertybinių popierių kainos gali tiek kilti, tiek kristi. Jeigu portfelis bus nepaskirstytas į skirtingos rizikos aktyvus, pinigų suma gali sumažėti ir asmenims gali tiesiog nepakakti tiek lėšų, kiek jie turi, išgyventi ilgesnį laiko tarpą“, – įspėja A. Šilgalis.

Audrius Šilgalis
Audrius Šilgalis / LRT Tyrimų skyriaus nuotr.

Be to, kadangi judėjimo FIRE dalyvis dirbs mažiau metų, pavyzdžiui 10–20, jis nesukaups būtinojo stažo senatvės pensijai, todėl jos gali negauti visai arba ji bus labai maža.

„Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis pažymi, kad senatvės pensijos dydis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kiek socialinio draudimo įmokų per gyvenimą sumokėjo. Norėdamas gauti senatvės pensiją, žmogus turi turėti bent 15 metų darbo stažą.

„Jeigu žmogus dirbo trumpesnį laiką, senatvės pensija neskiriama“, – sako S. Jarmalis.

Sąlygos savarankiškam investavimui – Lietuvoje nepalankios

Paklaustas, ar judėjimo FIRE dalyviams Lietuvoje yra sukurta palanki teisinė bazė investuoti, Lietuvos banko atstovas A. Šilgalis pažymi, kad tikrai ne.

„Šiuo metu Lietuvoje taikomos mokesčių lengvatos nukreiptos į ilgalaikį kaupimą pensijai ir yra susietos su pensiniu amžiumi. Dėl to investicinis gyvybės draudimas ar trečioji pensijų pakopa yra skirta kaupti iki pat pensijos.

Kai kalbame apie FIRE, dažniausiai kalbame apie trumpesnio laikotarpio investicijas ir joms Lietuvoje šiuo metu reikšmingesnių mokestinių lengvatų, išskyrus 500 eurų neapmokestinamų pajamų per metus, nėra taikoma“, – pažymi A. Šilgalis.

Investavimas
Investavimas / William Iven/Unslpash nuotr.

Vadinasi, jeigu finansų rinkose žmogus uždirbo 100 tūkst. eurų, nuo 99,5 tūkst. eurų sumos jam teks susimokėti 15 proc. siekiantį gyventojų pajamų mokestį.

Vis dėlto A. Šilgalis atkreipia dėmesį, kad Vyriausybėje jau pradėtas svarstyti investicinės sąskaitos projektas, kuris ateityje leistų palankesnėmis sąlygomis išsiimti uždirbtą pelną arba jį reinvestuoti.

Populiariausias pasirinkimas – akcijos

Finansų ekspertas T. Marčiulaitis pastebi, kad judėjimo FIRE dalyvių investicinį krepšelį dažniausiai sudaro įmonių akcijos.

„Dažniausiai tai į įvairius akcijų indeksus investuojantys fondai, kurie per metus uždirba 7–10 proc. grąžą. Dar dažnai matau, kad žmonės bando finansinių technologijų siūlomas galimybes, pavyzdžiui, tarpusavio skolinimą“, – sako T. Marčiulaitis.

Investicijos. Asociatyvi nuotr.
Investicijos. Asociatyvi nuotr. / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

FIRE dalyvaujančio asmens investicinis krepšelis, anot eksperto, turėtų priklausyti nuo jo amžiaus ir tikslų.

„Mano nuomone, didžiajai daliai jaunų žmonių, kuriems yra 20–30 metų, 100 proc. pinigų vertėtų investuoti į akcijas. Jeigu nėra patirties, žinių, tiesiog visada investuoti į akcijas. Jeigu tau 60 metų ir liko 5 metai iki pensijos, tuomet akcijų dalį reikia mažinti.

Aš manau, kad paprastam investuotojui, kuris investuoja 10–20 proc. savo pajamų, investicijų diversifikacija per skirtingas turto klases nėra būtina ir net ilguoju laikotarpiu gali būti žalinga. Nebent investuojama į butą arba namą“, – mano T. Marčiulaitis.

LRT finansinio raštingumo projekto „Laikas – pinigai“ partneriai – Baltijos šalių žurnalistinio meistriškumo centras (Baltic Centre for Media Excellence) ir žiniasklaidos plėtojimo organizacija „Internews“.

„Laikas – pinigai“
„Laikas – pinigai“ / LRT nuotr.