Verslas

2021.04.10 18:59

Bangladeše įsitvirtinęs Lietuvos verslininkas: valstybiniame sektoriuje čia kartais dirbama nuo ryto iki 22 valandos

Irma Janauskaitė, LRT RADIJO laida „Aukso amžius“, LRT.lt2021.04.10 18:59

Dalis žodžių – panašūs į lietuviškus, bet ne tai lemia, kad lietuvių verslas susidomi Bangladešu. Ten jau dirbantys lietuviai sako, kad vietiniai daro įspūdį dideliu darbštumu, o valstybė apskritai – saugumu ir ambicija.


Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas, Bangladešo garbės konsulas Lietuvoje Sigitas Besagirskas galėtų ilgai vardyti, kuo ši šalis išsiskiria ir kodėl ji yra arčiau, negu įprastai manoma, pradedant dažno spinta, kurioje, tikėtina, rastume bent vieną Bangladeše siūtą drabužį, baigiant visiems žinomu jutubu, kurio vienas įkūrėjų iš čia kilęs.

Dar daugiau – Bangladešas turi tiesioginių panašumų su Lietuva, sako S. Besagirskas.

„Vienas jų yra tai, kad lietuvių ir bengalų kalba turi panašių žodžių, kilusių iš sanskrito, kai kurie žodžiai skamba taip pat. Jeigu klausytume bengalų kalbos, turbūt nesuprastume, ką jie kalba, bet jeigu pasižiūrėtume kiekvieną atskirą žodį, įtariu, apie 5 proc. jų mes intuityviai suprastume. Dalį žodžių tariame identiškai, visiškai kaip bangladešiečiai. Pavyzdžiui, „sūnus“, „avis“, „vyras“, „dūmas“, „padas“ ir daugelis kitų skamba visiškai taip pat lietuvių ir bengalų kalboje“, – LRT RADIJO laidoje „Aukso amžius“ kalbėjo S. Besagirskas.

Šiuo tuo panašios ir dviejų valstybių raidos trajektorijos, mano pašnekovas. Bangladešas, visai neseniai minėjęs nepriklausomybės penkiasdešimtmetį, iki tol buvo imperijos valdomas kraštas, dabar yra sparčiai ekonomiškai augantis.

„Kitas panašumas, kad Bangladešas ilgą laiką buvo labai skurdi valstybė, pats skurdžiausias regionas Britų Indijos kolonijoje, bet per keletą metų sugebėjo pasistiebti labai aukštai. Pavyzdžiui, iki pandemijos augimas kasmet viršijo 7 proc. ir šiandien Bangladešas aplenkė greta esantį Pakistaną, beveik pasivijo Indiją. Tai primena ir mūsų istoriją: 1990-aisiais, kai atkūrėme nepriklausomybę, BVP vienam gyventojui buvo labai mažas, dalis gyventojų skurdo, bet augimas, kurį turime šiandien – Rytų Europoje pagal BVP vienam gyventojui esame antri ar treti, – irgi parodo panašią sėkmės istoriją, kaip galima per gana trumpą laiką, kelis dešimtmečius, iš lentelės dugno tapti vienais lyderių“, – kalbėjo garbės konsulas.

Bendrovės „NRD Cyber Security“ direktorius Vilius Benetis nuo apytikriai 2015-ųjų iki pandemijos pradžios Bangladeše lankydavosi bemaž kiekvieną mėnesį, per jį šalyje praleisdavo apie savaitę. Perprasti šalies kultūrą – užduotis ne iš lengvųjų, tačiau vietinių paslaugumu ir geranoriškumu skųstis neteko, tikina pašnekovas.

„Raštas yra skirtingas, jau vien išmokti skaičius, kad atpažintum „Uber“ numerius, yra ką veikti – telefone nešiojuosi nusifotografuotą lapelį, kaip atpažinti, suprasti, į kurį automobilį sėsti ar ant kurio motociklo lipti, norint išvengti kamščių“, – sakė V. Benetis.

Į Bangladešą verslininko akys nukrypo 2014 metais, kai buvo paskelbtas tarptautinis viešasis pirkimas – ieškota partnerių šalies kibernetinio saugumo centro kūrimo darbams.

„Nuo to laiko mačiau, kaip šalis skaitmenizuojasi ir keičiasi. Paralelių su Lietuva gan daug man buvo kita prasme. Nuvykus dirbti prie projekto nustebino, kad valstybiniame sektoriuje žmonės dirba iki 22 valandos vakaro. Kilo klausimas, kodėl tai vyksta, kokia čia šalis. Lietuvos valstybiniame sektoriuje, atrodo, taip nevyksta. Tada paaiškėjo, kad kažkas nutiko 2007–2008 metais. O nutiko rinkimai, juos laimėjo dabartinė (valdančioji) partija ir nusprendė iki 2021 metų turėti skaitmenizacijos programą, kuri pakeistų šalį, ir pasiraitoję rankoves ėmėsi darbo. Man tai asocijuojasi su tuo, ką prisimenu Lietuvoje mūsų nepriklausomybės metų pradžioje, kai norėjome statyti savo šalį ir niekas neskaičiavo, kiek tai truks, kiek sėdėsime kontorose ir kiek teks visko daryti“, – pasakojo V. Benetis.

Ten, kur dirba, aplinkinių pagarbos „visada užteko“, sako V. Benetis, vietiniai vertina kartu dirbančius užsieniečius dėl išmanymo ir patirties. Per pirmą kelionę, prisimena jis, buvo baugu, tačiau greitai įspūdis keitėsi.

„Bangladešas yra itin saugi šalis – nustebčiau, jeigu kas nors prie manęs prieitų, bandytų užkabinti ir kaip nors pakenkti. Reikia būti atskiram, kaip ir bet kurioje šalyje, bet šiaip ten yra saugu ir miela“, – laidai „Aukso amžius“ sakė V. Benetis.

Tiesa, šalyje esama ir neįprastų aplinkybių, tarp jų ir verslo aplinkoje, priduria jis.

„Kadangi Bangladeše turime įmonę, tenka susidurti ir su bankų online sistemomis, ir su visokiais kitais verslui ne itin patogiais metodais. Mane itin nustebino vietinių kolegų atžymos pasuose, kiek jie gali savo kreditinėmis kortelėmis išleisti pinigų online arba užsienyje, – šie pinigai yra ribojami ir finansų sistema leidžia išleisti ne daugiau negu 7 tūkst. eurų ar dolerių. Tai registruojama, metų pradžioje turi nueiti į banką ir gauti antspaudą pase, iš kokios kortelės ir kiek galėsi išleisti. Pinigų kontrolė, kiek tai susiję su užsienio valiuta, šiuo metu šaliai būtina, kad galėtų subalansuoti pinigų srautus ir gyventi. Iš tokios sistemos transformuotis į rinkos ekonomiką yra ilgas ir sunkus kelias, bet tokia transformacija vyksta“, – laidoje kalbėjo V. Benetis.

Lietuviškų pėdsakų daugėjant Bangladeše, lygiagrečiai vyksta ir atvirkščias procesas. S. Besagirsko teigimu, studentų iš Bangladešo prieš ketverius metus Lietuvoje buvo galima suskaičiuoti kelias dešimtis, dabar jų yra šimtai.

„Tie studentai dažniausiai turi įvairių bėdų, pagrindinė bėda būna dokumentų tvarkymas kiekvieną rugsėjį, kad jie turėtų teisę gyventi Šengeno erdvėje. Būna visko, būna, tam tikrų nusižengimų padaroma ir panašiai, bet kai pasikalbu su kitų Azijos šalių diplomatais, tai bangladešiečiai turbūt yra patys drausmingiausi ir geriausi“, – teigė S. Besagirskas.

Arti tūkstančio bangladešiečių Lietuvoje yra įsidarbinę, nemaža dalis jų – laivų statybos sektoriuje. Bangladešas šioje srityje pasižymi didele patirtimi, tačiau atlyginimai šalyje, palyginti su Lietuva, yra mažesni kelis ar keliolika kartų. Esama Lietuvoje ir inžinierių, kitos srities specialistų, paprastai aukštos kvalifikacijos – kitokių kviesti iš tolimos šalies verslui neapsimoka, aiškina S. Besagirskas, mat arčiau yra Baltarusija ar Ukraina.

Pasak S. Besagirsko, Lietuvos verslo ryšiai su Bangladešu visa apimtimi statistikoje neatsispindi.

„Labai daug vidutinio ir aukštesnio nei vidutinio lygio, brangesnių prekių ženklų yra siuvama Bangladeše. Užtektų nueiti į bet kurį prekybos centrą ir pasižiūrėti, kur vienas ar kitas drabužis pasiūtas. Pamatytume, kad labai daug jų yra iš Bangladešo, manau, kad kiekvienas lietuvis ar bent jau vilnietis ir kaunietis tikrai turi drabužių, pasiūtų ten. Kitas dalykas, be tekstilės, yra įvairūs egzotiniai vaisiai kaip mangai, taip pat krevetės, atkeliaujančios į Lietuvą. Lietuviai eksportuoja nemažai baldų, inžinerinės pramonės gaminių į Bangladešą, bet netiesiogiai – per tarpininkus Vokietijoje, Lenkijoje ar Indijoje. Galutinis paskirties taškas būna Bangladešas, bet įforminamas eksportas į, tarkime, Vokietiją, ten sukomplektuojama dar su kuo nors ir keliauja į Bangladešą. Nors Lietuvos verslininkas tiesiogiai derasi su bangladešiečiais, tiesiogiai palaiko su jais kontaktus, nusprendžia prekybos kelią, kaip kroviniai keliaus ir taip toliau, formaliai statistikoje tai atsispindi kaip eksportas į Vokietiją ar Indiją“, – kalbėjo S. Besagirskas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aukso amžius“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt