Verslas

2021.04.08 22:48

Kol pandemija augino gyventojų santaupas indėliuose, įmonėms jas tenka naudoti siekiant išgyventi

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.04.08 22:48

Per pandemiją Lietuvos gyventojų santaupos indėliuose išaugo trimis milijardais eurų ir pasiekė rekordines aukštumas. Pasak ekonomistų, tai labiausiai susiję su pandemijos apribotomis galimybėmis išleisti pinigus. Tačiau tuo metu pirmą kartą nuo pandemijos pradžios ėmė mažėti įmonių indėliai. Tai esą gali reikšti, kad dalis verslo jau tiesiog bando išgyventi iš santaupų.

Tribūnas renginių salėse išskleisti betenka retai. „Menų spaustuvėje“ dviem šimtams žiūrovų vykdavo spektakliai, o dabar – tik repeticijos ar filmavimai.

„Man atrodo, kiekvienas iš mūsų jau toje būsenoje, kad laukia tų viešų renginių, kada ateis žiūrovas ir įvyks tikras gyvas spektaklis“, – mintimis dalinasi „Menų spaustuvės“ direktorė Jolita Balandytė.

Žinios. Per pandemiją lietuvių santaupos indėliuose išaugo 3 mlrd. eurų

Pagal numatytus karantino švelninimo scenarijus, tyla tribūnose užsitęs dar ilgai. Kad būtų leidžiami renginiai uždarose erdvėse, susirgimų skaičius šimtui tūkstančių gyventojų turėti būti daugiau nei dešimt kartų mažesnis nei dabar.

„Mes tarpusavyje kolektyve kalbame, kad vis dėlto reikėtų perkrauti tą principą, skaičių principą, kuris yra 25 tenkantys 100 000, 50 tenkantys 100 000, nes mes niekada tų skaičių nepasieksime. Mes turime kažkaip su tuo susigyventi ir atrasti naujus sprendimus“, – mano „Menų spaustuvės“ direktorė.

Uždaryti teatrai ir restoranai, sugriauti kelionių planai prisidėjo prie ligi šiol rekordinių Lietuvos gyventojų indėlių – nuo pandemijos pradžios iki vasario išaugusių trimis milijardais eurų. Tokia tendencija visoje Europoje, bet, anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuva išsiskyrė rekordiniu augimu, daugiau negu penktadaliu paaugo šie indėliai.

Prie to prisidėjo ir kiek paaugę atlyginimai ir pensijos.

„Bet pagrindinė priežastis, dėl kurios išaugo labai indėliai, buvo susijusi su ribotomis galimybėmis išleisti pinigus“, – aiškina N. Mačiulis.

Kiti pabrėžia, kad susikaupę indėliai – tai paskolos.

„Ir jie išnyksta, kada paskolos yra grąžinamos. Kad pas gyventojus atsirastų kažkokie indėliai, kažkas turėjo juos prieš tai pasiskolint. Paprastai tai būna įmonės, kurios išmoka jums algas arba kokia nors vyriausybė, kuri kovoja su pandemija“, – teigia ekonomistas Raimondas Kuodis.

Tačiau priešinga kryptis versle. Įmonių indėliai, per pandemiją taip pat augę, šiemet sumažėjo.

„Pirmą kartą nuo COVID-19 pandemijos pradžios“, – pastebi „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Tai esą gali reikšti, kad atsigaunant vartojimui įmonės vėl ima investuoti į plėtrą, tačiau, pasak A. Izgorodino, tai gali reikšti, jog įmonės naudoja santaupas.

„Labai tikėtina, kad tas jau ilgai užsitęsęs karantinas paskatino įmones jau naudotis tais vidiniais resursais, kad jos palaikytų gyvybę, galėtų neužsidaryti ir nebankrutuoti“, – sako jis.

Jau beveik 20 tūkstančių įmonių pasinaudojo galimybe atidėti mokesčių mokėjimą, o pandeminė skola valstybei jau siekia per 600 milijonų eurų. Tarp daugiausia įsiskolinusių pirmauja vienas sektorius.

„Jų kaip ir skolininkų visą laiką būdavo daugiausia, taip ir dabar yra – mažmeninė prekyba“, – nurodo VMI departamento direktorė Irina Gavrilova.

„Swedbank“ duomenimis, daugėja per pandemiją ne tik taupančių, bet ir savo santaupas investuojančių, tačiau tai vis dar maža visuomenės dalis.