Verslas

2021.04.08 15:23

Darbdavių atstovas kritiškas: jeigu įmonėje 100 darbuotojų dirba nuotoliniu būdu, juos skiepyti nebūtų labai logiška

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.04.08 15:23

Vertindamas, kokių profesijų atstovai turėtų būti skiepijami prioritetine tvarka, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas akcentuoja dažną kontaktavimą su žmonėmis. Anot jo, jeigu įmonėje yra daugiau nei 100 darbuotojų ir visi jie dirba nuotoliniu būdu, skiepyti juos pirmumo tvarka nebūtų labai logiška.

Piktinasi skiepijimo prioritetais

Vis daugiau suinteresuotų grupių išreiškia norą būti paskiepytos nuo koronaviruso prioritetine tvarka. Visai neseniai dėl šios priežasties protestavo policijos pareigūnai, o apie poreikį skiepytis trečiadienį skelbė aviacijos sektorius. Į skiepijimo prioritetų sąrašą buvo prašoma įtraukti „visų tarptautiniuose Lietuvos oro uostuose veikiančių ir tiesiogiai paslaugas asmenims teikiančių aviacijos įmonių darbuotojus“. Prašyme nurodoma, kad tokių žmonių yra apie 3,4 tūkstančio.

Kaip pasakoja į LRT.lt kreipęsis anonimu norėjęs išlikti vienos Lietuvos oro bendrovės įgulos narys, darbe kasdien tenka susidurti su šimtais keleivių iš viso pasaulio, skristi į darbines komandiruotes ar mokymus, todėl grįžus nuolat tenka izoliuotis.

„Kai kurie mano kolegos taip niekada ir neišeina iš izoliacijos – kol ji baigiasi, reikia vėl kur nors skristi. Grįžęs izoliuojiesi, tada vėl tas pats. Žinoma, pasitaiko, kad nesilaikome izoliacijos ir einame ne tik į darbą (nors pagal naują Vyriausybės sprendimą nebegalime jau eiti ir į darbą), bet ir gyvename gyvenimą. Nes o kiekgi galima? Neiti į darbą ar dirbti iš namų negalime, bet gyventi nuolatinėje saviizoliacijoje taip pat neįmanoma“, – tikina vilnietis.

Dėl šios priežasties vyras stebisi, jog į prioritetinę skiepijimo eilę yra įtraukti ne tik senyvo amžiaus ar sergantys lėtinėmis ligomis asmenys – gausu atvejų, kai vakciną žmonės, anot jo, gauna „per blatą“, o aviacijos sektoriaus atstovai esą užmirštami.

„Pastaruoju metu Vyriausybė išskirstė žmones į lygius ir lygesnius pagal neaiškius prioritetus: skiepai priklauso „Eurovizijos“ dalyviams, visiems švietimo sektoriaus darbuotojams, įskaitant ir buhalterius, kurie gali dirbti iš namų, kažkokiems Venecijos architektūros bienalės atstovams, o tiems (skrydžių įgulų nariams), kurie kiekvieną dieną savo darbe keliauja ir turi artimą sąlytį su skirtingų kraštų žmonėmis, neretai sergančiais COVID-19, vakcina nepriklauso.

Juokingiausia, kad skraidantis personalas niekada nebūna virš 65 metų amžiaus ir itin retai turi lėtinių ligų, todėl skiepus gausime maždaug liepą. O iki tol arba sėdėsime izoliacijoje (manau, ne), arba platinsime virusą“, – sako vilnietis.

Pastaruoju metu Vyriausybė išskirstė žmones į lygius ir lygesnius pagal neaiškius prioritetus.

Pakartotinai kreipėsi į Vyriausybę

Reaguodamas į aviacijos sektoriaus darbuotojų nuogąstavimus, Civilinės aviacijos administracijos prezidentas Artūras Stankevičius LRT.lt sako, jog minėta problema yra žinoma.

„Kaip tik vakar [trečiadienį] pakartotinai išsiuntėme prašymą, raginimą Vyriausybei ir atskiroms ministerijoms dėl prioritetinio vakcinavimo, nes ir Europos aviacijos saugos agentūra (EASA), kuruojanti visą civilinės aviacijos reglamentą, rekomenduoja ir skatina valstybes atskirai įtraukti įgulas, tiek pilotus, tiek stiuardeses, stiuardus į prioritetinį sąrašą, nes tai yra darbuotojai, turintys nuolatinį kontaktą su žmonėmis“, – komentuoja A. Stankevičius.

Transporto kompetencijų agentūros atstovas Mantas Kerdokas taip pat nurodo, kad, palaikydami Nacionalinę aviacijos asociaciją, kreipėsi tiek į Susisiekimo ministeriją, kuruojančią minėtos institucijos veiklą, tiek į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu šios srities specialistams suteikti didesnį prioritetą.

„Mūsų galios tuo ir pasibaigia, o toliau galutinius sprendimus priima Sveikatos apsaugos ministerija“, – pažymėjo M. Kerdokas.

Įvertinus galimus COVID-19 poveikio įmonių veiklai scenarijus, anot Nacionalinės aviacijos asociacijos, didžiausią susirūpinimą kelianti rizika – galimas personalo, užtikrinančio nepertraukiamą paslaugų teikimą oro uostuose ir keleivių aptarnavimą, trūkumas.

Mūsų galios tuo ir pasibaigia, o toliau galutinius sprendimus priima Sveikatos apsaugos ministerija.

Kreipėsi ir kurjeriai

Su tokiu pačiu prašymu į Sveikatos apsaugos ministeriją kreipėsi ir kurjerių atstovai. Tarptautinė siuntų pristatymo tarnyba „Venipak“ pateikė prašymą suteikti skiepijimo nuo COVID-19 pirmenybę siuntas pristatantiems kurjeriams.

Įmonės generalinis direktorius Justas Šablinskas sakė: „Nuo pat pandemijos pradžios kurjeriai tapo viena svarbiausių pasaulio profesijų – būtent jie suteikia galimybę likusiai visuomenei gauti reikiamas prekes taip, kad patiems nereikėtų išeiti iš namų ir rizikuoti savo sveikata. Tačiau manome, kad, Sveikatos apsaugos ministerijai priėmus sprendimą suteikti skiepijimo pirmenybę kurjeriams, galėtume dar labiau apsaugoti ne tik pačius kurjerius, bet ir jiems siuntinius perduodančius ar iš jų atsiimančius asmenis.“

Anot jo, kurjerių darbo rizikingumą didina tai, kad jiems dažnai tenka krovinius paimti iš gydymo įstaigų ar į jas pristatyti. Neretai tai būna ir tokios įstaigos, kuriose gydomi COVID-19 sergantys ligoniai, taip pat slaugos namai, ugdymo įstaigos.

„Kiekvienas mūsų kurjeris per darbo dieną vidutiniškai kontaktuoja su 90 asmenų, neskaitant kontaktų su kolegomis ir šeimos nariais“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas J. Šablinskas.

Darbdavių konfederacija: pirmiausia reikėtų skiepyti kontaktuojančius asmenis

Anksčiau prioritetine tvarka buvo paskiepyti medicinos, švietimo, socialinės apsaugos darbuotojai, valstybės ir savivaldybių vadovai. Šiuo metu į prioritetinę eilę įtraukti svarbias valstybei funkcijas vykdantys darbuotojai, tokie kaip pareigūnai ar mažmeninės prekybos darbuotojai.

Paklaustas, kokiais sektoriais skiepijimo prioritetų sąrašas vis dėlto turėtų būti papildytas, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas nurodė, kad šiuo atveju „vertėtų remtis tam tikra sveika nuovoka“ – skiepyti tuos, kurie yra priversti nuolat susitikti su kitais asmenimis.

„Vienareikšmiškai prekybos sektorius. Anksčiau gamybinės įmonės tarsi buvo saugiausia vieta ir lyg prekybos sektoriuje nebuvo daug užsikrėtimų, [...] bet dabar tai matome ir gamybos įmonėse, ir prekybos sektoriuje.

Man nekyla klausimų ir aš nesupratau, kodėl pirmiau reikėtų [skiepyti] vyresnius nei 65-erių metų. Aš iš karto laikiausi nuomonės, kad pirmiausia reikėtų [skiepyti] tuos, kurie kontaktuoja. Prekybos sektoriuje, įsivaizduokite, ateina žmonės, viską čiupinėja, užsideda respiratorių net ne ant nosies, [...] toks atsipalaidavimas, [...] o juk tas aptarnaujantis personalas nuolat kontaktuoja. Vienareikšmiškai galėčiau pasakyti, remiantis sveika nuovoka, pirmiausia reikia [skiepyti] tuos, kurie kasdien susiduria su fiziniu kontaktu“, – komentavo D. Arlauskas.

Vertindamas SAM sprendimą kviesti skiepytis žmones, dirbančius įmonėse, turinčiose daugiau nei 100 darbuotojų, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas sako, kad viskas priklauso nuo to, kokio tai pobūdžio darbas.

„Jeigu yra virš 100 darbuotojų ir visi jie dirba nuotoliniu būdu, [...] tai logikos gal ir nelabai yra. Jeigu jie yra gamyboje ir ypač dirba su prekėmis, kurios paskui tiekiamos kur nors kitur, tai vėlgi logiška, kad tokios įmonės turėtų būti prioritetinės, nes mes iki šiol neturime aiškaus atsakymo, kiek tas užkratas laikosi ant, sakykime, prekės. Tai šie žmonės irgi turėtų, nes mes turėtume mažinti paplitimo galimybę“, – atkreipia dėmesį D. Arlauskas.

Jeigu yra virš 100 darbuotojų ir visi jie dirba nuotoliniu būdu, [...] tai logikos gal ir nelabai yra.

Lygiai taip pat, jo manymu, prioritetine tvarka turėtų būti skiepijami kurjeriai: „Jie irgi yra rizikos grupėje, nors ir yra jauni. Kas čia įrodė, kad tas virusas labiau pažeidžia vyresnius? Dar nėra įrodyta. Kalbama, kieno imuninė sistema yra silpnesnė, bet ir jaunesnių žmonių imuninės sistemos kartais neblizga.“

D. Arlausko apibendrinimu, apskritai prioriteto tvarka išdėlioti, kas turėtų būti skiepijamas pirmas, o kas antras, būtų sudėtinga, todėl tai, jo manymu, reikėtų daryti pagal užsikrėtimo riziką, o ją jis įžvelgia ir jau minėtame aviacijos sektoriuje.

„Jie [aviacijos sektoriaus darbuotojai] vis tik kontaktuoja. Tie, kurie sėdi krėsluose, suprantu, yra kaip ir apsaugoti, nes tarp jų yra saugūs atstumai, bet jie vis tiek viską liečia rankomis, eina į tualetą, todėl įgulai užsikrėsti galimybė yra gerokai didesnė. Juolab kad įgulos nariai nuolat keičia vietą, skraido į kitas šalis, turi daug kontaktų“, – sako D. Arlauskas.

LRT.lt primena, kad nuo ketvirtadienio didelės įstaigos, įmonės ar organizacijos, kuriose dirba ne mažiau kaip 100 darbuotojų, galės vakcinuotis. Vakcinavimas yra nemokamas ir vyksta laisva valia.

Anot ministerijos, didelių įmonių darbuotojai gali būti vakcinuojami, jei nepavyksta sudaryti arba paskiepyti atitinkamą savaitę skiepijamos prioritetinės grupės ir toliau iš eilės esančios prioritetinės grupės pageidaujančių skiepytis asmenų sąrašo ir dėl to nebus sunaudotos visos turimos COVID-19 vakcinos dozės.

Nors darbuotojai galės rinktis bet kurią vakciną, SAM teigimu, šiuo metu greičiau bus vakcinuoti asmenys, norintys skiepytis „Vaxrevria“.