Verslas

2021.04.07 21:30

Prekybininkai niršta – atidarymo diena visiškai neaiški, medikai įspėja – ligoninėse COVID-19 situacija jau dabar sunki

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.04.07 21:30

Vyriausybė atsisakė ketinimo atlaisvinti prekybą prekybos centruose, parduotuvėse, kurios neturi atskiro įėjimo. Tokį sprendimą grindžia augančiu naujų koronaviruso atvejų skaičiumi. Prekybininkų atstovai sako suprantantys, kad skaičiai nėra geri, tačiau nesuprantantys, kodėl ribojama prekyba, nes ne jie esantys didžiausia viruso plitimo problema. Tuo metu medikai siunčia signalą – kai kur ligoninėse situacija jau dabar gana sunki, palyginti su gruodžio ir sausio mėnesiais.

„Dienos temos“ pokalbis – su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadove Rūta Vainiene ir Santaros klinikų direktoriumi medicinai daktaru Valdu Pečeliūnu.

– Ponia Vainiene, kokių prekybininkai turi vilčių dabar, kai per pusantro mėnesio atvejų skaičius išaugo tris kartus, o ligoninėse du kartus daugiau žmonių negu prieš pusantro mėnesio?

R. Vainienė: Prekybininkai, kurie veikia prekybos centruose, veiklos niekaip negali planuoti, nes atidarymo diena visiškai nėra aiški. Buvo užsidegęs vilties žiburėlis, bet jis užgeso, ir kada bus svarstomas atvėrimas kitą kartą, nežinome. Nėra jokių indikatorių, veiklos planuoti neįmanoma. Keturi mėnesiai neveikiant bet kuriai veiklai būtų labai sudėtingi, o prekybai, kai toks greitas verslas, keturi mėnesiai yra išgyvenimo klausimas. Ne tik smulkieji, bet ir didieji [verslininkai] jau svarsto, ar išeiti į kitą rinką. Situacija tikrai labai bloga, lai visų neapgauna mano ramus tonas ir šypsena.

Dienos tema. Pečeliūnas: užimtumas ligoninėse didėja ir kyla rizika, kad sveikatos paslaugų prieinamumas gali pradėti mažėti

– Sakote, kad svarsto išeiti į kitą rinką, ar tokiu atveju būtų buvęs geresnis sprendimas paskelbti griežtą karantiną iki liepos mėnesio? Ar tai būtų buvęs geresnis sprendimas planuojant veiklą?

R. Vainienė: Dėl prekybos yra tokia situacija: 75 proc. prekybos įmonių yra maisto įmonės ir jos turi daugiausia prekybos taškų prie parduotuvių, jos veikia bet kokio karantino metu, bet kokioje pandemijos situacijoje. Gruodį, kai buvo kritinė situacija, veikė su tam tikrais saugumo reikalavimais, veiklos ribojimais ir parodė, kad galima veikti saugiai, esant bet kokiai epidemiologinei situacijai. Dėl to mums nelabai suprantama, kodėl parduotuvės, į kurias einama rečiau, nes tai nėra kasdienio apsilankymo vietos, net ir su didesniais saugumo reikalavimais, didesniu kvadratinių metrų plotu vienam lankytojui negali veikti.

Mes remiamės faktine ir praktine kitų veikiančių įmonių patirtimi, kad nustatant ploto reikalavimą lankytojui galima užtikrinti atstumus, galima užtikrinti dezinfekciją, ventiliaciją – visas saugumo priemones. Centrai buvo įsipareigoję žymiai daugiau, jie ir testuoti savo sąskaita darbuotojus buvo įsipareigoję. Iš tikrųjų galbūt galima nustatyti griežtesnius reikalavimus – ne 20 kvadratinių metrų, o, pavyzdžiui, 30, 40, ir užtikrinti greitą ir saugų apsipirkimą, nes prekybos centruose paslaugos veikia, kur yra ilgesnis, artimesnis kontaktas.

– Pone Pečeliūnai, prekybininkų atstovai sako nesuprantantys, kodėl parduotuvės, laikydamosi saugumo reikalavimų, negali atsidaryti, jeigu ne per jas daugiausia plinta nauji atvejai, o jūs suprantate?

V. Pečeliūnas: Nauji atvejai plinta, deja, ten, kur maišosi žmonių srautai. Kuo daugiau žmonių ateina, tuo didesnė tikimybė, kad bus plitimas. Nemanau, kad vien prekybos įstaigos susijusios su plitimu, yra daugybė vietų ir gal net pagrindinės vietos yra tiesiog žmonių privatūs susitikimai, kai pažeidžiami karantino reikalavimai ir bendrauja kelių namų ūkių žmonės. Bet visos kitos priemonės, kurios nukreiptos į žmonių kontaktų skaičiaus mažinimą, ypač uždarose erdvėse, irgi mažina plitimą. Matome didesnių židinių žemėlapį – ten yra ir prekybos įmonės, čia daugiau kalba apie darbuotojus, daugiausia šios priemonės nukreiptos į srautus. Tai yra vienas iš indikatorių, kur žmonės yra, kur jie dirba, ten ir plitimas. Vyriausybė priėmė tokį sprendimą. Tikrai puikiai suprantu prekybos įmonių atstovų, pavadinkime, nusivylimą dėl to, kad ribojimai išties taikomi labai ilgai, bet šitas sprendimas priimtas tuo metu, kai matome labai ryškių pandemijos progresavimo ženklų. Tokia kaina.

– Parduotuvės prekybos centruose nepradės dirbti nuo kitos savaitės, kaip buvo tikimasi, o ribojimai judėti tarp savivaldybių jau nustojo galioti. Ar šie sprendimai, jūsų požiūriu, vienas kitam šiek tiek neprieštarauja?

V. Pečeliūnas: Galiu pakartoti nuostatą, kad visi sprendimai, kurie leidžia maišytis, susitikti žmonėms, didina pandemijos plitimą. Kokie argumentai buvo leisti judėti tarp savivaldybių ir neatlaisvinti prekybos įmonių? Reikėtų detalesnių komentarų, bet ir vienas, ir kitas veiksnys, tai yra judėjimas tarp savivaldybių ir žmonių susitikimai, judėjimas prekybos centruose, neabejotinai didina pandemijos plitimo riziką. Kodėl toks sprendimas, turėtų atsakyti valdžios institucijos, kurios jį priėmė.

– Vyriausybės argumentas – šį ribojimą buvo siekiama daugiausia taikyti per Velykas. Pacientų skaičius ligoninėse, reanimacijoje jau dabar didėja, kokias matote tendencijas, kaip prognozuojate artimiausias kelias savaites po Velykų, kai paaiškės, kiek iš tiesų buvo laikomasi ir ribojimų, ir prašymų laikytis karantino, vengti nebūtinų susitikimų?

V. Pečeliūnas: Yra du svarbūs dalykai. Viena, Lietuvoje situacija labai skiriasi atskiruose regionuose. Rytų Lietuvoje, Vilniaus regione jau dabar turime labai didelį skaičių pacientų, o Vidurio Lietuvoje, Vakarų Lietuvoje skaičius yra žymiai mažesnis. Bet dinamika išlieka net ir Vilniuje, kur skaičius jau dabar yra didelis, yra neigiamas, tai yra ir toliau auga susirgusiųjų skaičius. Kaune, nors skaičius šiuo metu nėra didelis, matyti gana akivaizdus augimas. Vakarų Lietuvoje dar tokio ryškaus augimo nėra. Antra, šiuo metu daugiausia plinta britiškoji atmaina, ji sukelia šiek tiek sunkesnę ligos eigą.

Žiūrint į pacientų skaičių ligoninėse ir lyginant su tuo, kiek nustatoma naujų atvejų, situacija skiriasi: nustatoma ne tiek daug naujų atvejų, bet ligoninėse situacija jau dabar gana sunki, palyginti su gruodžio ir sausio mėnesiais. Apie 40 proc. daugiau pacientų patenka į ligoninę, palyginti su gruodžio mėnesiu, dėl to užimtumas ligoninėse tikrai didėja ir kyla pagrįsta rizika, kad sveikatos paslaugų prieinamumas gali pradėti mažėti. Situacija nėra gera ir matant teigiamų testų procentą, naujų atvejų skaičiaus didėjimą prognozė nėra gera. Vyriausybės pozicija šiuo metu nemažinti ribojimų, neatlaisvinti visų veiklų, manau, yra pagrįsta būtent šiais argumentais.

– Ingrida Šimonytė sakė, kad planas atlaisvinti karantiną buvo rengtas tikintis stabilaus situacijos gerėjimo, bet epidemija iškrėtė eilinį piktą pokštą mutacijos pavidalu. Ar čia kaip tik dėl to, kad britiškoji atmaina yra nuožmesnė, palyginti su vyravusia anksčiau?

V. Pečeliūnas: Greičiausiai didžia dalimi būtent britiškosios atmainos kaltė, kad šiuo metu turime gana įtemptą situaciją ligoninėse ir kad didėja užsikrėtimų skaičius. Ta padermė, viruso atmaina iš tiesų pasižymi tuo, kad greičiau užsikrečiama, lengviau plinta ir, deja, yra šiek tiek sunkesnė ligos forma.

– Pakalbėkime apie skiepų, imuniteto pasą. Ar palaikote siūlymą, kad toks pasas galėtų padėti atverti ekonomiką ir mažinti karantino poveikį tiems žmonėms, kurie jį pagal tam tikrus kriterijus galėtų gauti?

V. Pečeliūnas: Imuniteto pasas nėra unikali idėja, apie jį gana ilgai svarstoma, Izraelyje tai jau realybė, įgyvendintas dalykas. Mano asmenine nuomone, imuniteto atsiradimas priklausys nuo skiepų prieinamumo. Jeigu skiepai bus prieinami daugiau žmonių ir didesnė žmonių dalis bus paskiepyta, gali būti, kad imuniteto pasas atsiras ir leis greičiau atlaisvinti veiklas, grįžti į normalų gyvenimą bent jau tai žmonių daliai, kuri bus paskiepyta.

Kitas dalykas, Jungtinių Valstijų politinė pozicija yra kol kas neįvesti skiepų paso ir neskirstyti savo žmonių pagal tam tikrus, tarkim, medicininius ir biologinius kriterijus. Tad net ir Vakarų pasaulyje su gana panašiomis vertybinėmis nuostatomis šios pozicijos gana stipriai išsiskiria ir čia gana svarbus ne tiek medicininis, kiek etinis klausimas. Jeigu klaustumėte manęs iš medicininės pusės, vakcinuoti žmonės yra saugūs vieni kitiems, jiems tikimybė sirgti sunkia ligos forma yra labai maža, tikimybė užkrėsti kitus žmones yra žymiai sumažėjusi ir iš esmės judėjimo ribojimas nėra labai pagrįstas. Bet taip pat labai svarbūs etiniai aspektai, tad diskusija turėtų būti plati, įtraukianti ne vien medikus, bet ir kitų sričių specialistus.

Populiariausi