Iki pajamų deklaravimo pabaigos likus mėnesiui, kai kurie gyventojai pateikti deklaracijų, rodos, neskuba. Valstybinė mokesčių inspekcija ragina į kvietimus atkreipti dėmesį ir ypač tai padaryti tiems, kuriems pateikti deklaraciją būtina. LRT.lt aiškinasi, ką reikėtų žinoti apie pajamų deklaravimą, kad jis būtų lengvesnis, ir ką galima padaryti, kad piniginė papilnėtų.
Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovė Virginija Ginevičienė sako, kad šiemet pajamų deklaravimas prasidėjo kaip niekada anksti – kovo 1 dieną ir jau 202 tūkst. gyventojų susigrąžino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką. Iš viso gyventojams sugrąžinti 54 mln. eurų.
Finansinio raštingumo projektas „Laikas – pinigai“ grįžta į LRT. Iki pat vasaros kiekvieną penktadienį žurnalistai LRT RADIJO laidoje „10–12“ 10.35 val. kalbins specialistus, ekonomistus ir savo srities žinovus apie kiekvienam aktualias ekonomikos temas. Kiekvieną šeštadienio rytą apie tai parengtą išsamų straipsnį bus galima skaityti portale LRT.lt, o šeštadienio vakarą kviečiame dalyvauti konkurse LRT feisbuko paskyroje ir laimėti prizų.
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) narė mokesčių ekspertė Asta Narvilienė paaiškina: ar atsidurs tarp tų laimingųjų, kuriems bus grąžinti pinigai, ar vis dėlto bus skolingas valstybei, žmogus sužinos tik pateikęs pajamų deklaraciją.
„Ne visada į deklaraciją būna įtrauktos visos gyventojo gautos pajamos. Papildomai gali tekti įtraukti pajamas, gautas užsienyje, nuomos pajamas, gautas iš gyventojų, turto pardavimo pajamos ne visada atsispindi preliminarioje VMI suformuotoje deklaracijoje“, – vardija A. Navikienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad kartais gyventojui, gaunančiam darbo užmokestį, gali būti pritaikytas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), o pateikus deklaraciją gali paaiškėti, kad jam teks primokėti GPM.
„Pajamų mokesčio priemoka gali susidaryti todėl, kad Lietuvoje yra tokia tvarka, jog, didėjant metinėms žmogaus pajamoms, mažėja NPD suma. Vadinasi, jeigu per metus jūs gavote darbo užmokestį ir buvo pritaikytas NPD, bet tais metais gavote papildomų pajamų iš nuomos, iš turto pardavimo, metų gale paaiškės, kad esate skolingas biudžetui, nes jūsų metinės pajamos buvo didesnės ir NPD jums priklauso mažesnis“, – paaiškina A. Narvilienė.
Apsispręsti dėl NPD gali patys darbuotojai
A. Narvilienė atkreipia dėmesį – ar gyventojui taikomas, ar netaikomas NPD, priklauso nuo jo paties. Jeigu gyventojas nori pasirinkti vieną iš šių variantų, dėl to turėtų kreiptis į darbovietę.
„Tą dydį, ar jis yra taikomas, ar ne, žmogus gali pasirinkti darbovietėje, nes metinis NPD yra skiriamas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms apmokestinti. Gyventojas, dirbdamas savo darbdaviui, pildo prašymą, ar nori, kad kas mėnesį jam būtų taikomas papildomas NPD, ar ne“, – sako A. Narvilienė.
Ji pateikia pavyzdį: jeigu gyventojas 2020 metais, už kuriuos dabar ir teikiamos deklaracijos, uždirbo minimalų darbo užmokestį, t. y. 607 eurus, ir darbdavys jam pritaikė NPD, per metus jam iš viso neapmokestino 4 800 eurų.
„Bet jei metų gale paaiškėjo, kad gyventojas buvo gavęs kitų neapmokestinamųjų pajamų, tuomet NPD sumažėja, atsižvelgiant į jo metines pajamas. Per metinę pajamų deklaraciją yra perskaičiuojama pajamų mokesčio prievolė. Tuomet gali susidaryti mokėtina mokesčio suma“, – sako A. Narvilienė.
Jeigu NPD gyventojui nėra taikomas, tai reiškia, kad apmokestinamos visos jo gaunamos pajamos, todėl ir mokesčiai sumokami už visas gautas pajamas.
„Jam gyventojų pajamų mokesčiu buvo apmokestinamas visas uždarbis nuo pirmo cento. Tuomet metų gale mokėtina suma nesusidarys, bet perskaičiavus gali paaiškėti, kad susidarys mokesčio permoka“, – paaiškina A. Narvilienė.
Vis dėlto reikėtų turėti omenyje ir tai, kad NPD taikymas ar netaikymas gali lemti ir kiekvieną mėnesį gaunamų pajamų dydį.
„Jeigu NPD taikomas kas mėnesį, į rankas gaunama suma kiekvieną mėnesį yra truputėlį didesnė. Jeigu kalbame apie minimalią algą, 2020 metais 80 eurų buvo didesnė suma į rankas“, – sako A. Narvilienė.
Dėl šios priežasties kai kurie finansų ekspertai rekomenduoja apsvarstyti galimybę mažesnes pajamas gaunantiems darbuotojams pritaikyti NPD – tuomet jų kas mėnesį gaunama suma yra didesnė ir, jeigu gyventojas negauna kitų pajamų, valstybei nelieka skolingas.
Jeigu darbuotojas gauna didesnes pajamas, siūloma galimybė netaikyti NPD ir atgauti permokėtą sumą pateikus deklaraciją.
VMI patikrina ir nuomos skelbimus
Paklausta, ar VMI turi galimybę matyti, ar gyventojas gavo kokių nors papildomų pajamų, pavyzdžiui, nuomojo būstą, bet pajamų nedeklaravo, V. Ginevičienė teigia, kad dalį tokių pajamų VMI gali užfiksuoti, tačiau ne visas.
„Kiekvienas žmogus, vykdydamas tam tikrą veiklą, turi būti sąmoningas ir atitinkamai ar registruodamas veiklą, ar nuomodamas turtą turėtų metų gale sumokėti pajamų mokestį. Nemažai duomenų mes gauname iš trečiųjų šaltinių. Pavyzdžiui, jei gyventojas nuomoja [nekilnojamąjį turtą] juridiniam asmeniui, mes gauname informaciją arba nustatome iš kitų šaltinių“, – sako V. Ginevičienė.
Taip pat inspekcija gauna pranešimų apie nuomojamus būstus. VMI atstovė teigia, kad čia labai svarbus pačių žmonių sąmoningumas: „Jeigu aš gaunu pajamų ir tos pajamos yra apmokestinamos, man yra prievolė tinkamai sumokėti mokesčius valstybei, nes mokesčiai, mokami valstybei, sugrįžta tiems patiems gyventojams.“
V. Ginevičienė priduria, kad inspekcija duomenis analizuoja besiremdama įvairiais šaltiniais, tarp jų – ir nuomos skelbimai, kita įvairi informacija.
„Jeigu mes nustatome, kad žmogus nesąžiningai pasielgė, nuslėpė mokesčius, taikomos įvairios poveikio priemonės. Nustatyti yra galimybių ir tikrai raginame nelaukti, kad mes kreiptumės su atitinkamomis priemonėmis, o sąmoningai užpildyti deklaraciją, įrašyti tas nuomos pajamas ir sumokėti atitinkamai mokesčius“, – ragina V. Ginevičienė.
Pamiršusieji ir nenorintieji grąžinti skolos gaus priminimus
Neišgirdusiesiems apie pajamų deklaravimą, pamiršusiesiems sumokėti skolą valstybei ar nenorintiesiems to prisiminti VMI siunčia pranešimus, ragindama pateikti deklaraciją ir susimokėti mokesčius.
„Pirmiausia mes siunčiame priminimus ir tikimės, kad jie pateiks deklaraciją ir sumokės. Jeigu ir to neišgirsta ir nesureaguoja į mūsų priminimus, inicijuojame ir suformuojame pakaitines GPM prievoles pagal mūsų užpildytą preliminarią deklaraciją. Tokiu būdu atsiranda skola, kurią turi sumokėti. Kiekvienais metais mes tokią situaciją turime ir praėjusiais metais siuntėme net 15 tūkst. priminimų dėl nepateiktų deklaracijų“, – teigia V. Ginevičienė.
Ji akcentuoja: jeigu žmogus susiduria su sunkumais ir negali susimokėti skolos, jam derėtų kreiptis į VMI, o ne bandyti išvengti mokesčių mokėjimo.
„Visada ieškome išeičių ir visada turime siūlymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir mokėjimus išdėstyti pagal galimybes. Užtat raginame pildyti deklaracijas ir pažiūrėti, susidaro mokėtina ar grąžintina suma. Jeigu susidaro mokėtina suma, reikėtų neišsigąsti, kreiptis ar užpildyti prašymą ir išsidėlioti mokėjimus“, – paaiškina V. Ginevičienė.
Ji primena, kad nuo karantino nukentėjusiems savarankiškai dirbantiems gyventojams netaikomi išieškojimo veiksmai ir neskaičiuojami delspinigiai.
Paklausta, kodėl deklaracijas reikia pildyti ir teikti net ir tiems, kuriems VMI parengia galutinę deklaraciją, V. Ginevičienė nurodo, kad bet kokiu atveju VMI dalies informacijos gali neturėti.
„Turbūt pagrindinė dalis, apie kurią informacijos neturime, – gyventojai, vykdantys individualią veiklą arba turintys verslo liudijimą, nes jie gauna pajamas ir atitinkamai jas turi įrašyti. (...) Mes negalime įrašyti sumų, kurias žino tik gyventojas“, – sako V. Ginevičienė.
Atidžiai į deklaraciją pasižiūrėti reikėtų ir tiems, kurie gali susigrąžinti pinigų
Į pajamų deklaravimo subtilybes dėmesį turėtų atkreipti ne tik dirbantieji savarankiškai. A. Narvilienė pabrėžia, kad gyventojai gali pasinaudoti lengvatomis, kurios taip pat leidžia susigrąžinti GPM permoką.
„Yra viena lengvata – patirtos gyventojo išlaidos: įmokos už mokslą, studijas ar profesinį mokymą. Gyventojas, pildydamas deklaraciją, gali šitų išlaidų nematyti, jei mokosi jo nepilnametis ar pilnametis vaikas. Jei vaikas mokosi, niekur nedirba, negauna pajamų ir nepasinaudoja šia lengvata, tokiu atveju lengvata gali pasinaudoti tėvai ir susigrąžinti pajamų mokestį“, – vieną iš pavyzdžių pateikia A. Narvilienė.
Jos aiškinimu, norint tai padaryti, tėvams reikia būti prisijungus prie vaiko duomenų ir išsitraukti informaciją apie įmokas už mokslą. Šias patirtas išlaidas tėvai gali įtraukti į deklaraciją ir taip susigrąžini pajamų mokestį, jeigu gauna neapmokestinamųjų pajamų.
„Taip pat yra išlaidų rūšys, kurių tam tikra suma neapmokestinama, pavyzdžiui, gaunamos palūkanos, vertybinių popierių pardavimo pelnas iki 500 eurų vienam asmeniui yra nepamokestinamos pajamų mokesčiu“, – teigia A. Narvilienė.
Jos tvirtinimu, yra ir kitų lengvatų, kuriomis gali pasinaudoti gyventojai.
V. Ginevičienė sutinka – būtų puiku, jeigu ateityje gyventojams nereikėtų atlikti papildomų veiksmų, tačiau dabar ji džiaugiasi, kad didžioji dalis gyventojų deklaracijas pateikia savarankiškai.
„Iš tikrųjų tai būtų tikrai labai puiku ir mes tikrai siekiame, kad kuo daugiau duomenų turėtume ir galėtume tai padaryti, kad tai būtų patogu. Dabar matome, kad net 86 proc. žmonių savarankiškai deklaruoja ir kad jiems tai puikiai pavyksta. Ir apie mūsų naują vedlį po praeitų metų net 71 proc. gyventojų sakė, kad tai tikrai labai palengvino deklaravimą“, – sakė V. Ginevičienė.
Jos teigimu, balandžio pradžioje tik 38 proc. savarankiškai dirbančiųjų buvo pateikę deklaracijas.
Per maždaug mėnesį deklaracijas pateikė 905 tūkst. gyventojų. 202 tūkst. gyventojų jau susigrąžino GPM permoką. Iš viso gyventojams sugrąžinti 54 mln. eurų.
LRT finansinio raštingumo projekto „Laikas – pinigai“ partneriai – Baltijos šalių žurnalistinio meistriškumo centras (Baltic Centre for Media Excellence) ir žiniasklaidos plėtojimo organizacija „Internews“.
