Verslas

2021.03.29 18:05

Trūkstant darbuotojų, ekonomistai tvirtina – imigracija į Lietuvą turės didėti

Irma Janauskaitė, Vesta Tizenhauzienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.03.29 18:05

Registruotų bedarbių skaičius Lietuvoje artėja prie 280 tūkst., bet darbdaviai tvirtina – kaip niekada aktualūs tapo darbininkai ukrainiečiai, baltarusiai, piliečiai iš kitų trečiųjų šalių. Verslas nori jų priimti daugiau ir lengviau. Ir pandemija darbo jėgos poreikio esą nė kiek nemažina. Ekonomistų teigimu, migracijos procedūros Lietuvoje turės lengvėti.

Dembavos medelyne dabar – obelų genėjimo metas. Didelės talkos tam nereikia, sekatoriumi darbuojasi pats vienas bendrovės vadovas. Bet derliui nuimti pagalba čia būtina.

Medelyno vadovas sako, kad porai mėnesių staiga prireikia tiek žmonių, kiek rasti Panevėžio rajone neįmanoma. Artėjant darbymečiui, medelynas iš anksto ieško pagalbininkų, bet kasmet – tas pats.

„Pernai registravosi 20 žmonių. Buvo sutarta, kad pirmadienį ateis, ir pirmadienį atėjo lygiai viena moteris. O technika paruoša, visi jau susidėlioję darbus, kad važiuosim skint obuolių, bet su vienu žmogum tu nenuskinsi“, – skundžiasi Dembavos medelyno direktorius Gytis Kuliešius.

Panorama. Registruotų bedarbių skaičius Lietuvoje artėja prie 280 tūkstančių (su vert. į gestų k.)

Legaliai priimti darbininkų iš trečiųjų šalių patiems tiesiogiai, vadovas sako, per ilgai užtrunka – pustrečio mėnesio. Pernai per tarpininkus pirmą kartą medelynas įdarbino ukrainiečių.

„Jie nekainuoja pigiau. Kažkas įsivaizduoja, kad įsidarbinsim ukrainiečius ir mokėsim jiems mažiau pinigų. Taip nėra. Jie kainuoja mums brangiau: dokumentų tvarkymas, sakykim, tas pats apgyvendinimas. Bet tu tiesiog žinai, kad tu ryte atėjai į darbą ir bus ta brigada žmonių“, – sako G. Kuliešius.

Žemės ūkiui stinga sezoninių, vežėjams – nuolatinių darbo rankų. Tų, kas registravęsi bedarbiais, vežėjai sako, netraukia tolimi reisai Europos keliais arba dalis jų turi žalingų įpročių. O vairuotojų esą jau ima trūkti kritiškai, ypač po naujų Briuselio reikalavimų poilsiui.

„Jeigu mums užtekdavo pusantro vairuotojo vilkikui, tai dabar mes skaičiuojam jau apie 2–2,5 žmogaus aptarnaut vieną vilkiką“, – teigia Mažų ir vidutinių vežėjų konfederacijos prezidentas Erlandas Mikėnas.

Vairuotojo ne iš ES šalies įdarbinimas Lenkijoje, anot vežėjų atstovo, trunka 2 savaites, Lietuvoje – 3 ar 4 mėnesius, jeigu darbdavio nėra sąraše tarp tų, kurie užsienietį gali lengviau atsivežti. Patekti į sąrašą sudėtinga. Lietuva palengvino migracijos procedūras aukštos kvalifikacijos darbuotojams, bet įvestos kvotos riboja paprastų profesijų darbininkų atvykimą.

„Dabartiniuose įstatymuose pasigendam logiškumo. Todėl, kad jeigu vairuotojo ekspeditoriaus profesija yra įtraukta į deficitinių profesijų sąrašą, tai kam tada nustatomos kvotos? – piktinasi E. Mikėnas. – Baigiasi 3 mėn. šių metų, mes jau išnaudojom pusę. Tai juo labiau, kad įdarbinimo procedūros Lietuvoje ir ambasadose yra didžiulės eilės.“

Daugiausia darbininkų iš trečiųjų šalių, net 70 proc., įsidarbina transporto sektoriuje, o visi kiti sektoriai dalinasi likusius.

„Tai, žinoma, pirmiausia statybos, taip pat galbūt tas pats žemės ūkis“, – sako LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Eglė Coppa.

Šiuo metu imigrantų judėjimą pristabdžiusi pandemija – norinčio uždirbti čia užsieniečio kelionė dėl karantinavimosi ir testų gali gerokai pailgėti. Bet, ekonomistė sako, migracijos politika neišvengiamai turės dar paprastėti.

„Ko tikrai labai reikėtų Lietuvai, tai yra žinoti, kur mes norime atsidurti ir kokią migracijos politiką mes norėtume taikyti ilguoju laikotarpiu. Tuomet tai galėtų būti orientyras ir formuojant, lengvinant, paprastinant migracijos politiką atskirų sektorių darbuotojams, atskiros kvalifikacijos darbuotojams“, – tvirtina E. Coppa.

Šiemet Lietuvoje gali dirbti 32 tūkst. trūkstamų profesijų darbininkų ne iš ES. Kvota padalinta paslaugų, pramonės, statybos sektoriams, žemės ūkiui.

Darbo jėgos iš trečiųjų klausimas aktualus ne vien Lietuvai. Ekonomistės teigimu, sezoninių darbuotojų po „Brexito“ itin trūksta Jungtinei Karalystei.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt