Verslas

2021.03.30 21:30

Priekaištai paštui nesiliauja: skundžiamasi ne tik vėluojančia, bet ir sugadinta korespondencija

Gabrielius Grubinskas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.03.30 21:30

Jei artėjančių Velykų proga dar ruošiatės draugams ir artimiesiems siųsti atvirukų, atkreipkite dėmesį, mat dažnai juos siunčiantys žmonės pastaruoju metu skundžiasi, kad Lietuvos paštui pradėjus išmanųjį siuntų skirstymą, dalis atvirukų gavėjus pasiekia ne tik smarkiai pavėlavę, bet ir sugadinti. Paštas teisinasi, kad sutrikimai laikini, o siunčiant atvirlaiškį svarbiausia palikti vietos identifikaciniam lipdukui.

Piktinasi sugadintais atvirlaiškiais

Lietuvos paštui perėjus prie automatizuoto siuntų skirstymo, gyventojai iki šiol skundžiasi vėluojančiomis siuntomis, o siunčiantys atvirukus sako, kad jie ne tik vėluoja, bet ir yra sugadinami.


„Kai paštas paskelbė, jog visiškai pereina į pilnai automatizuotą skirstymo sistemą, prasidėjo labai daug bėdų. Atsirado ir dydis lipdukų kitas, atsirado suplėšyta, sudraskyta korespondencija. Anksčiau tai tokių suplėšytų, sugadintų, sudraskytų atvirukų buvo labai mažai. Aišku, yra ir kitų pašto veiklos trikdžių. Vienas iš jų – stiprus vėlavimas. Taip pat visos eilės pašte“, – sako atvirlaiškius į įvairias pasaulio šalis siunčianti Dovilė Valiūnė.

Moteris priklauso bendruomenei, kurios nariai visame pasaulyje vieni kitiems, atsitiktiniu būdu gavę adresus, siunčia atvirlaiškius. Vadinamojo „Postcrossing'o“ bendruomenė, pašnekovės teigimu, nuolat auga. Dabar atvirlaiškių siuntimo projekte dalyvauja pusdevinto tūkstančio Lietuvos gyventojų.

Pirmosios bėdos, pasak D. Valiūnės, pasirodė rudenį, kai ant atvirlaiškių pradėta klijuoti identifikacinius lipdukus. Atvirlaiškiai įprastai siunčiami be voko.

„Jeigu mes kalbame apie atvirlaiškį, jis yra, sakykim, vienpusė kortelė, kur vienoje pusėje mes turime tam tikrą vaizdą, o kitoje pusėje turime skirtą vietą užrašyti pranešimui, užklijuoti pašto ženklui ir nurodyti gavėjo adresą. Mes privalėjom šviesti savo bendruomenės narius, kad jie kartu privalo palikti ir BAR kodui tą vietelę.

Tai yra 2,5 centimetro su 5 cm. O tai, iš tikrųjų, atvirlaiškio tam pačiam plote yra labai didelė procentinė dalis, – pastebi atvirlaiškius dažnai siunčianti pašnekovė. – Pradžioje visi tie lipdukai buvo klijuojami ant teksto, ant vaizdinės pusės.“

Teisinasi pandemijos situacija

Lietuvos paštas teisinasi, kad eilės prie skyrių ir kelių savaičių vėlavimai daugiausia susidarė ne dėl automatizuotos skirstymo sistemos. Nors pirmosiomis jos dienomis darbai strigo, dabar siuntų pristatymo greitį lemia pandemija – siuntų smarkiai padaugėjo, o pašto skyriuose tenka riboti srautus.

Pašto komunikacijos vadovė Ugnė Bartašiūtė tvirtina, kad išmanusis skirstymas ilguoju laikotarpiu leis dirbti kaip tik efektyviau.

„Pasitelkiant modernias, 21 amžiaus technologijas, išmanusis skirstymas leis dirbti efektyviau. Kartu tai užtikrins ir geresnes paslaugas klientams. Dabar darbuotojams sistemoje reikia pažymėti siunčiamos siuntos duomenis, kad laiškai galėtų keliauti išmaniuose įrenginiuose.

Bendrame siuntos kelyje laiko susitaupo, nes nelieka skirstymo rankomis ir vieną kartą įvedus į sistemą siuntos duomenis, ta pati informacija yra matoma visose jos stotelėse“, – išmanaus skirstymo sistemą gina Lietuvos pašto atstovė.

Pasak U. Bartašiūtės, kiekvienam laiškui būtinas lipdukas klijuojamas tik vidinėje atvirlaiškio pusėje, nebent ten nelieka vietos. „Jis reikalingas būtent tam išmaniajam skirstymui ir sėkmingai siuntos kelionei užtikrinti. Prieš atiduodant atvirlaiškį siuntimui, rekomenduojame įsivertinti, ar tilps tokio dydžio lipdukas, ar jis neuždengs siuntimui svarbios informacijos – gavėjo bei siuntėjo vardo, pavardės ir adreso.

Lipdukai ant atvirlaiškio paveiksliuko klijuojami neturėtų būti, tačiau tam turi būti palikta vietos, kad lipdukas neuždengtų adreso ar kitos svarbios informacijos, – tikina ji. – Lipdukus ant atvirlaiškio gali klijuoti tik pašto darbuotojas, nes su tuo kartu yra įvedami labai svarbūs duomenys. Taip užtikriname, kad kiekvieno atvirlaiškio duomenys bus tikrai suvesti teisingai ir jis galės sklandžiai tęsti kelionę pas gavėją.“

Stebisi vieningos komunikacijos nebuvimu

Kai kuriais atvejais, dėl atvirukus siunčiančiųjų patogumo, paštininkai duoda lipdukų neštis namo ir juos tvarkingai užklijuoti, kaip siuntėjui atrodo patogu. Pasitaiko ir daugiau nesusipratimų: skyrių darbuotojai reikalauja nurodyti siuntėjo adresą, kuris atvirlaiškyje neturi tam skirtos vietos, neparduoda pašto ženklų, nes, pasak jų, pakanka antspaudo, kad korespondencija apmokėta, o skirstymo centre dalis atvirukų subjaurojami užklijuojant pusę jų ploto užimančiomis etiketėmis, kurios turėtų būti lipdomos ant siuntų paskirstymo maišų.

Atvirlaiškius siunčianti D. Valiūnė teigia, kad situacijos nepagerina ir prasta komunikacija – atsakymai pašto skyriuje, informaciniu telefonu ir elektroniniu paštu kartais skiriasi kaip diena ir naktis.

„Iš pašto oficialaus atsakymo taip pat nesame gavę. Mes kaip bendruomenė esame parengę kreipimąsi į Lietuvos paštą su savo pasiūlymais, pastabomis ir nerimavimais. Aš nežinau, ar galima įvardinti oficialiais atsakymus į užklausas Lietuvos pašto Feisbuko puslapyje, nes kiek mes grupėje esame dalinęsi, tie atsakymai dažniausiai nesutampa.

Vienas žmogus parašo tuo pačiu klausimu – gauna vienokį atsakymą, o jau kitas žmogus parašo – gauna visai kitokį atsakymą. Tokios vieningos informacijos, kuria būtų galima vadovautis, mes iš tikrųjų nesame gavę“, – stebisi „Postcrossing Lietuva“ narė D. Valiūnė.

Įspėja apie galimus nesklandumus ir užsienyje

U. Bartašiūtė iš Lietuvos pašto sako, kad prie naujos tvarkos tenka priprasti ne tik paštu besinaudojantiems, bet ir darbuotojams. Anot jos, žmogiškųjų klaidų skyriuose ir komunikacijoje su kiekviena diena mažėja.

„Įgyvendinant tokio masto pokyti – išmanųjį skirstymą – iš esmės pasikeitė labai daug dalykų operacijose, šimtuose procesų. Pereinamuoju laikotarpiu darbuotojai taip pat mokosi dirbti pagal naująsias tvarkas. Natūralu, kad kol tai vyksta, pasitaiko nesklandumų, galų gale kartais pasitaiko ir žmogiškųjų klaidų.

Vienintelis dalykas, kuris pasikeitė siunčiant konkrečiai atvirlaiškius, tai kad nuo spalio ant jų yra klijuojamas mūsų aptartas lipdukas, reikalingas išmaniesiems įrenginiams“, – patikina Lietuvos pašto atstovė U. Bartašiūtė.

Pašto komunikacijos vadovė pripažįsta, kad kol kas nesusipratimų gali pasitaikyti ir užsienyje, kai nesuprasdami tokio lipduko reikšmės, pašto darbuotojai ne įmeta atvirlaiškį į gavėjo dėžutę, o kviečia jį atsiimti pašto skyriuje.

LRT RADIJAS primena, kad prie išmaniojo siuntų skirstymo Lietuva perėjo paskutinė Europoje. Sistemos tobulinti, keičiant lipdukus brūkšninio kodo antspaudu, – bent kol kas neketinama.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt