Paramos maišui tuštėjant, Navickienė žada: remsime žmones, kiek reikės, planuojame ir po karantino tęsti darbo paieškos išmokas

Jonas Deveikis, LRT.lt
2021.03.27 07:00
Karantinas Vilniuje

Lėšos, valstybės planuotos pagalbos priemonėms, po truputį senka. Prastovoms, dirbantiesiems savarankiškai išleista jau daugiau nei pusė numatytos sumos, tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ramina: „Remsime žmones tiek, kiek reikės.“

Pastarosiomis dienomis augantys COVID-19 susirgimų skaičiai ir plintančios viruso atmainos nieko gero nežada. Atrodo, kad daliai verslų vis dar galios veiklos ribojimai, todėl žmonėms ir toliau reikės finansinės paramos.

LRT.lt domisi, kokią paramą valstybė vis dar teikia nukentėjusiesiems nuo COVID-19, ar parama gali sumažinti atostoginių, pensijų dydį ir kiek lėšų liko valstybės paramos maiše.


Finansinio raštingumo projektas „Laikas – pinigai“ grįžta į LRT. Iki pat vasaros kiekvieną penktadienį žurnalistai LRT radijo laidoje „10–12“ 10.35 val. kalbins specialistus, ekonomistus ir savo srities žinovus apie kiekvienam aktualias ekonomikos temas. Kiekvieną šeštadienio rytą apie tai parengtą išsamų straipsnį bus galima skaityti portale LRT.lt, o šeštadienio vakarą kviečiame dalyvauti konkurse LRT feisbuko paskyroje ir laimėti prizų.

Pinigų maišas mažėja

Šiais metais prastovoms skirta 180 mln. eurų, tačiau daugiau negu pusės šios sumos nebeliko jau per pirmus du karantino mėnesius. Per sausį ir vasarį prastovoms išleista apie 100 mln. eurų, o kovo 26 dieną prastovose vis dar buvo 116 tūkst. gyventojų.

Menksta ir 212 eurų darbo paieškos išmokos krepšelis. Šiai priemonei buvo suplanuota skirti 40 mln. eurų, tačiau per sausio ir vasario mėnesius išleista jau 15,8 mln. eurų.

260 eurų išmokai dirbantiesiems savarankiškai iki balandžio pabaigos buvo numatyta panaudoti 71 mln. eurų, o vėliau kiekvienam mėnesiu papildomai skirti iki 17 mln. iš valstybės biudžeto (iki kol truks karantinas ir dar vieną mėnesį po jo). Iš numatytų 71 mln. eurų jau panaudoti 52,3 mln. eurų.

LRT RADIJO kalbinta socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada, kad paramos bus skirta tiek, kiek reikės, o jei jos neužteks, bus skolinamasi papildomai.

„Remsime žmones, nukentėjusius nuo koronaviruso, tiek, kiek reikės. Dabar turime galiojančias priemones, tas, kurioms pinigai yra suplanuoti. Dabar peržiūrime galimybę jas pratęsti. Kaip tik dabar svarstome, kokios priemonės galėtų būti. Turime pažadą iš Finansų ministerijos, kad lėšų klausimas bus sprendžiamas, tik reikia suprasti, kad visos tos lėšos bus skolintos“, – sako M. Navickienė.

Remsime žmones, nukentėjusius nuo koronaviruso, tiek, kiek reikės.

Jos teigimu, dabar galiojančios pagalbos priemonės bus teikiamos iki pat karantino pabaigos, o kai kurios galėtų būti tęsiamos ir ilgiau.

Karantinas Vilniuje
Karantinas Vilniuje / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Planuojama plėsti darbo paieškos išmoką

2020 metais visi užsiregistravusieji Užimtumo tarnyboje (apie 266 tūkst. asmenų) turėjo galimybę pusę metų kiekvieną mėnesį gauti 200 eurų siekiančią darbo paieškos išmoką, o iš viso 2020-aisiais šiai priemonei skirta 142,1 mln. eurų.

Tačiau 2021 metais ratas asmenų, kurie gali gauti išmoką, dėl griežtesnių reikalavimų susitraukė keletą kartų. Pavyzdžiui, vasario mėnesį darbo paieškos išmoką gavo 43 914 bedarbiai.

Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie neteko darbo ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo. Verta pažymėti, kad išmokos negali gauti asmenys, kurie turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką. Darbo paieškos išmoka nėra skiriama ir studentams, profesinių mokyklų mokiniams, kurie ką tik registravosi Užimtumo tarnyboje turėdami tikslą gauti šią išmoką.

Nors išmoką planuojama mokėti iki kol pasibaigs karantinas ir vieną mėnesį po jo, M. Navickienė tikina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto galimybę pratęsti darbo paieškos išmokos mokėjimo laikotarpį ir praplėsti išmokos gavėjų ratą.

„Šiuo metu galvojame apie pokyčius, kurie pasimatys po šio karantino, kokios pagalbos reikės tiek dirbantiesiems savarankiškai, tiek tiems, kurie neteko darbo. Labiausiai svarstome galimybę pratęsti darbo paieškos išmokos apimtį ir laikotarpį, nes tiems žmonėms, kurie jau netekę darbo, sugrįžti į darbo rinką ypač sunku“, – sako ministrė.

Savo ruožtu Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė mano, kad 212 eurų darbo paieškos išmokos vertėtų atsisakyti.

„Tikram bedarbiui reikia darbo, o ne pinigų už tai, kad nedirba. Jeigu mes turime išmoką, kuri iškart dingsta, kai žmogus uždirba bent vieną eurą, susiradęs darbą, vadinasi, mes kalbame apie išmoką, kuri tiesiog sako „nedirbk ir gausi pinigų“. Tų 212 eurų iš viso galėtų ir nebūti. Tai nėra skatinimas ieškoti darbo, atvirkščiai – neieškok darbo“, – sako D. Čibirienė.

Statybos, asociatyvi nuotr.
Statybos, asociatyvi nuotr. / E. Blaževič/LRT nuotr.

Gavus subsidiją už prastovą gali sumažėti atostoginiai, ligos išmoka

Iki karantino pabaigos lieka galioti ir subsidijos už prastovas. Prastovose esančiam asmeniui valstybė 100 proc. dengia jo atlyginimą, tačiau ne daugiau negu 1,5 minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA).

Vadinasi, prastovose esantis žmogus gali nedirbti ir gauti iki 963 eurų darbo užmokesčio kompensaciją popieriuje, arba 650 eurų į rankas.

Tačiau Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė D. Čibirienė įspėja, kad tam tikrais atvejais, kada prastova yra daug mažesnė už iki tol gautą žmogaus atlyginimą, reikėtų jos vengti, kadangi prastova gali lemti mažesnę ligos išmoką, atostoginius, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, bedarbio išmoką.

Pinigai
Pinigai / E. Blaževič/LRT nuotr.

„Jeigu žmogus susirgs ir kreipsis dėl ligos išmokos į „Sodrą“, ta išmoka bus skaičiuojama pagal praėjusių trijų mėnesių vidutinį darbo užmokestį. Jeigu tais mėnesiais buvo prastova, vadinasi, žmogaus darbo užmokestis buvo mažesnis ir dėl mažesnio vidurkio žmogus gaus mažesnę išmoką.

Atostoginiai taip pat skaičiuojami atsižvelgiant į prieš tai buvusių mėnesių vidutinį darbo užmokestį. Jeigu tarp tų trijų mėnesių pateks prastova, vadinasi, atostoginiai bus mažesni, kai jūs atostogausite. Arba, jeigu sugalvos jus atleisti ir mokės kompensaciją už nepanaudotas atostogas, lygiai taip pat ta kompensacija bus mažesnė, nei kad ji būtų buvusi, jeigu jūs būtumėte dirbęs normaliai tą mėnesį“, – įspėja D. Čibirienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad norėdamas išvengti prastovos žmogus gali eiti apmokamų atostogų. Jų metu bus mokamas vidutinis darbo užmokestis, kuris buvo iki prastovų.

Vis dėlto bijoti prastovos nereikia, o jeigu atlyginimas yra tik iki 8 proc. didesnis už prastovą, tuomet žmogus būdamas prastovoje nieko nepraranda.

„Guodžiantis dalykas tas, kad žmogus nedirba, bet gauna pinigų. Negana to, už tą mėnesį, kai nedirbo, kaupiasi atostoginiai – 1,7 darbo dienos, arba 8 proc. darbo užmokesčio. Vadinasi, jeigu tarp darbo užmokesčio ir prastovos yra tik 8 proc. skirtumas, jis nieko nepraranda, nes prisideda atostoginių dienos“, – atkreipia dėmesį ekspertė.

Karantinas
Karantinas / D. Umbraso/LRT nuotr.

Dirbantiesiems savarankiškai – 2 subsidijos

Savarankiškai dirbantys asmenys ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu ir toliau gali gauti 260 eurų dydžio išmoką. Karantinui pasibaigus, išmoka dirbantiesiems savarankiškai dar bus mokama vieną mėnesį.

Nors kai kurie savarankiškai dirbantys asmenys skundžiasi, kad išmoka yra per maža, D. Čibirienė teigia, kad tokia išmoka iš viso turėtų jiems nepriklausyti, ir paaiškina, kad nuo dirbančiųjų pagal darbo sutartį atlyginimų darbdavys kiekvieną mėnesį „Sodrai“ moka 1,31 proc. siekiančią nedarbo draudimo įmoką, o savarankiškai dirbantys asmenys nedarbo draudimo įmokų nemoka.

„Tie, kurie vykdo individualią veiklą, niekada nemokėjo jokių mokesčių nedarbo socialiniam draudimui. Ir dabar iš to nedarbo socialinio draudimo sukauptų lėšų jiems mokamos išmokos. Iš tikrųjų tai yra tų žmonių, kurie dirba pagal darbo sutartį, dovana asmenims, kurie niekada šių mokesčių nemokėjo. Apie teisingumą net nėra kalbos. Čia tas pats, jei vieni asmenys nemokėtų, bet gautų pensiją, o kiti dirbtų ir iš jų sumokėtų mokesčių jiems būtų mokamos pensijos“, – mano D. Čibirienė.

Nuo kovo 29 dienos, pirmadienio, savarankiškai dirbantys asmenys galės pildyti paraiškas gauti ir dar vieną – vienkartinę subsidiją. Dirbantiesiems savarankiškai bus skirta 100 proc. 2019 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčių subsidija. Subsidijos dydis sieks ne mažiau kaip 100 eurų ir ne daugiau kaip 18 MMA, beveik 11 tūkst. eurų.

Pinigai
Pinigai / E. Blaževič/LRT nuotr.

Subsidiją galės gauti gyventojai, kurie individualiai ar su verslo liudijimu bus dirbę ne trumpiau kaip tris mėnesius per pastaruosius metus, o jų pajamos iš kitokios veiklos per 2019 metus neviršijo 12 MMA, 7 284 eurų.

D. Čibirienės teigimu, tai viena taikliausių Vyriausybės paramos priemonių, kuri tiems, kurie sąžiningai mokėjo mokesčius ir deklaravo pajamas, grąžins visą 2019 metais sumokėtą GPM.

„Šiai priemonei duočiau 9,5 balo iš 10. Ji motyvuoja nedirbti šešėlyje, mokėti mokesčius, nes subsidijos dalis priklausys nuo sumokėtų mokesčių. Ji nėra apribota, nėra skirta milijonieriams ar uždirbantiems labai daug pajamų. Iš tiesų daug gerų dalykų joje atsirado, ko pirmosiose subsidijose nebuvo. Ji yra orientuota į nukentėjusius asmenis“, – mano D. Čibirienė.

LRT finansinio raštingumo projekto „Laikas – pinigai“ partneriai – Baltijos šalių žurnalistinio meistriškumo centras (Baltic Centre for Media Excellence) ir žiniasklaidos plėtojimo organizacija „Internews“.

„Laikas – pinigai“
„Laikas – pinigai“ / LRT nuotr.