Verslas

2021.03.26 12:05

Kauno miesto vadovai siūlo vandens keliu laivybai paversti visą Nemuną

atnaujinta 13.35
ELTA2021.03.26 12:05

Kauno miesto vadovai inicijuoja „senos klaidos atitaisymą“, siūlydami imtis šliuzo ir žuvitakio projekto Nemune įgyvendinimo. Kadangi nuo 1959 metų veikianti Kauno hidroelektrinė (KHE), iki šių dienų išlikusi pagrindine kliūtimi nenutrūkstamam laivybos maršrutui ir žuvų migracijai, bei daugiau kaip 20 metrų aukščio užtvanka Lietuvos upių tėvu vadinamą Nemuną tarsi dalija pusiau.

„Kaunas – upių miestas. Deja, daugybę metų tai tebuvo veikiau skambus lozungas negu realybė. Norime, kad šis apibūdinimas taptų tikrove. Atėjo metas atverti kelius laivybai, kartu sudaryti tinkamas sąlygas laisvai žuvų migracijai. Projektas skamba ambicingai, bet, jeigu nepabandysime šitos idėjos įgyvendinti dabar, bijau, kad ji taip ir liks tik neišsipildžiusia istorija“, – sako Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis. Jo nuomone, tai turėtų būti visos Lietuvos strateginės svarbos projektas.

Kauno miesto savivaldybė ketina pradėti derybas dėl projektinių pasiūlymų rengimo.

Savivaldybės pranešime primenama, kad didžiausia „žaliąją“ energiją Lietuvoje gaminanti jėgainė, kuriai 2014-aisiais suteiktas Algirdo Brazausko vardas, dar praėjusio amžiaus viduryje atkirto Nemuną ir tapo kliūtimi vientisam laivybos keliui.

Šliuzo įrengimas prisidėtų prie upeivystės gaivinimo Lietuvoje, sujungiant visą beveik 500 km mūsų šalyje ir pasienio ruožuose su Baltarusija bei Kaliningrado sritimi besidriekiančią Nemuno atkarpą. Tai atvertų galimybes nepertraukiamai plaukti didžiausia Lietuvos upe nuo Druskininkų pro Kauną iki Kuršių marių. Be to, atsivertų senasis vandens kelias pro Baltarusiją iki pat Lenkijos. Ten vaizdingomis vietovėmis daugiau kaip 100 kilometrų driekiasi Augustavo kanalas, jungiantis Nemuno ir Vyslos upių baseinus.

ELTA yra skelbusi, kad dar šio tūkstantmečio pradžioje dėl galimo žuvitakio projekto per KHE įgyvendinimo labai daug pastangų padėjo mokslininkas, tuometis Kauno miesto tarybos narys dr. Gediminas Petrauskas. Šią idėją jis puoselėjo ir kurį laiką dirbdamas konsultantu Vyriausybėje, bet dėl nemažų kaštų idėja netapo realybe.

„Sunku šiandien pasakyti (nes tiek laiko prabėgo, ir daug kas pasimiršo), kiek kainuotų tas žuvitakis ir šliuzas laivams, apie ką tuomet Gediminas kalbėjo. Ir pinigai – jau kiti, ir kainos – kitos. Tik galiu pridurti, kad tada konsultuotis buvome pasikvietę Kauno hidroelektrinės projektuotojus iš Sankt Peterburgo, ir jie galimybes įgyvendinti šliuzo ir žuvitakio projektą išsamiai išanalizavo bei pagrindė. Konsultavomės ir su upeiviais, ir su gamtininkais, ieškojome idėjai pritarimo ir Seime, ir Vyriausybėje. Tačiau tuo metu neturėdami Kauno miesto taryboje tiek narių, kad be kitų partijų paramos laisvai užsitikrintume daugumą (o merai tada dar nebuvo tiesiogiai renkami), mes negalėjom įtikinti visų Tarybos politikų to labai brangaus projekto būtinybe ir jo nauda“, – penktadienį naujienų agentūrai ELTA pasakojo buvęs Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius.

O dabar, anot Savivaldybės atstovo Mindaugo Drąsučio, apie galimybę įrengti žuvitakį, jungiantį Kauno marias ir toliau už KHE besidriekiantį Nemuną, Kauno miesto vadovai jau konsultavosi su aplinkosaugininkais. Šliuzo idėja aptarta susitikimuose su Vidaus vandens kelių direkcijos atstovais.

„Šliuzas (...) išties nėra utopija ar visiška naujiena. Jis aiškiai nužymėtas Kauno miesto bendrajame plane, o kadaise buvo numatytas ir hidroelektrinės statybų projekte. Deja, tuomet šis sprendinys liko neįgyvendintas, tačiau jo vietoje supilta sankasa rodo, kad išlieka visos galimybės tokiai svarbiai infrastruktūrai pastatyti. Turime tikslą šį prieš daugiau kaip pusę amžiaus nebaigtą darbą atlikti iki galo“, – pridūrė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Savivaldybės vadovai pažymi, kad per pastaruosius kelerius metus VĮ Vidaus vandens kelių direkcija nemažai nuveikė, gerindama sąlygas pramoginei bei krovininei laivybai Nemune, ir šiuos darbus stiprina toliau.

„Laivyba mūsų šalyje jau kurį laiką išgyvena renesansą. Augantis potencialas matomas tiek pramoginės, tiek keleivinės, tiek ir krovininės laivybos sektoriuose. Savo ruožtu dedame pastangas, kurdami infrastruktūrą. Šiuo metu vykdomas TEN-T vandens kelio modernizavimo projektas yra esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upėje.

Suplanuoti upės vagos valymo darbai pasieks ir Kauno hidroelektrinę. Tikslas – eksploatuoti abi Nemuno upės atkarpas abipus Kauno HE užtvankos. Tam neabejotinai reikalingas laivų šliuzo įrengimas. Direkcija nuolat gauna laivavedžių klausimų, kada pagaliau bus galima patogiai perplaukti visu Nemunu, neiškeliant laivų iš vandens ir nepatiriant nepatogumų perkeliant juos sausuma. Taip pat dalyvaujame tarptautiniuose projektuose su kaimyninėmis šalimis, kurie leis didinti pagreitį sudarant palankias laivybos sąlygas Nemuno aukštupyje“, – artimiausius planus komentavo Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Po diskusijų bei konsultacijų su laivybos ir aplinkos apsaugos specialistais Kauno miesto savivaldybės atstovai savo iniciatyvą planuoja pristatyti ir atsakingoms nacionalinės valdžios institucijoms, teigia Kauno miesto savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus specialistas M. Drąsutis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.