Lietuvos centrinis bankas euro zonos ekonomikai skatinti jau išleido beveik 33 mlrd. eurų. Ekonomistai pastebi, kad iš šio proceso daugiausia naudos turi labiausiai prasiskolinusios periferinės euro zonos šalys, o realaus skatinimo poveikio ekonomikoje kol kas justi nedaug, rašo „Verslo žinios“.
„Lietuvos skola ir biudžeto deficitas šiuo metu yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje, o tai reiškia, kad net Lietuvos bankui neperkant WP, Lietuvos skolos kaina būtų itin žema. Tiesioginės naudos sulaukiama lėtai, nes ji jaučiama tik išleidžiant naujus vertybinius popierius – refinansuojant brangius ankstesnius įsiskolinimus“, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Nerijus Mačiulis.
SEB banko vyresnysis ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sako, kad ECB kiekybinio skatinimo programa labiau aktuali prasiskolinusioms šalims, nes tiek naujos paskolos, tiek senų refinansavimas tampa pigesnis.
